Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K., jos atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje darbo paieškai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2023-06-08 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1, 2 ir 3 d., 145 str. 1 d., 154 str. 1 d., subendrinta arešto bausme 90 parų, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – visą bausmės laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens - S. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 23 d., apie 19.35 valandą, prie daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu su buvusia sugyventine S. K. metu, kaltinamasis A. B. tyčia jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį į kairįjį petį ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos kelią, tokiu būdu nukentėjusiajai S. K. padarė kairės šlaunies poodinę kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad konfliktas tarp jo ir S. K. prasidėjo tada, kai parvežus vaiką ji pradėjo ant jo rėkti ir pareiškė, jog už pavėlavimą laiku parvežti jam nebeleis matytis su vaiku, kas jį sunervino, tada jis ją pastūmė ir nuėjo. Jai koja nespyrė, kur ji susižalojo, nežino. Teisme pagarsintus savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino teisingais, išskyrus smūgio sudavimą ranka, nes, jo manymu, ši aplinkybė užrašyta neteisingai, kadangi kalbėdamas jis turėjo omenyje pastūmimą ranka, o ne sudavimą delnu. Civilinio ieškinio nepripažino, nes nukentėjusioji prašo priteisti per didelę sumą pinigų. Pasinaudojęs teise į paskutinį žodį pareiškė, kad su ieškiniu sutiktų tuo atveju, jei jam nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. teisme parodė, kad įvykis buvo liepos 23 dienos vakare, prie jos gyvenamojo namo. Dar anksčiau per socialinę darbuotoją su A. B. buvo išsidalinę bendravimo su vaiku dienas, sutarę valandą kada jis turi pristatyti jai vaiką. Tą įvykio dieną A. B. neperspėjo, kad vėluos, į jos SMS žinutę parašė, kad vaikas miega ir vaiką pristatė tik apie pusę aštuonių vakare, kai turėjo atvežti iki penkių. Pasitikti vaiko ji ėjo su vyresniuoju vaiku, kuris norėjo pasitikti brolį. Su A. B. sukonfliktavo dėl jo nepranešimo jog laiku negrąžins vaiko, ji jam pažadėjo apriboti vaiko davimą už tokį poelgį, tada iš A. B. gavo smūgį į petį, dėl ko vyresnysis vaikas nubėgo pakviesti sugyventinį M. K., o A. B. tuo metu spyrė jai į kairę koją ir pasišalino. Mažasis vaikas tuo metu stovėjo prie jos dešinės kojos. Jai skaudėjo koją, negalėjo sulenkti, M. K. padėjo užlipti laiptais, po to ji iškvietė policiją. Peties srityje buvo paraudimas, ant kojos pradėjo rastis mėlynė. Tada A. B. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, jai atsirado baimė, kad ją užsipuls gatvėje, vartoja raminančius vaistus. Po to įvykio negalėjo kurį laiką mažamečio vaiko paimti ant rankų, pavaikščioti normaliai, elastiniu bintu turėdavo apvynioti koją, atsirado papildomi nepatogumai, sutriko miegas. Įvykio metu labai išsigando vaikai, mažasis buvo šoko būsenos ir verkė, didysis išsigandęs bėgo pagalbos ieškoti, kurį laiką jį reikėjo ir į mokyklą palydėti. Ji yra registruota Užimtumo tarnyboje darbo paieškai, tada rugpjūčio mėnesį turėjo grįžti į darbą, bet negalėjo dėl sutrikdytos sveikatos. Lankėsi ir pas psichologę (duomenys neskelbtini). Prašė jos civilinį ieškinį patenkinti pilnai.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad jis yra S. K. sugyventinis, su ja ir jos sūnumis – D. J. bei M. B. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 6 mėnesius. Apie įvykį 2023-07-23 pamena, kad S. K. buvo leidusi savo buvusiam sugyventiniui A. B. pasiimti sūnų M. B. pas save, kai vaiką atvežė S. su savo mažamečiu sūnumi D. nuėjo į lauką, o jis liko kambaryje. Po 5 minučių į kambarį įbėgo išsigandęs D. ir pasakė, kad A. muša mamą. Žinodamas, kad A. ir anksčiau smurtaudavo prieš S., laiptais nubėgo į apačią ir matė, kaip A. ėjo toliau nuo jų namo, su kuriuo jis apsižodžiavo. Jis surinkęs visus M. daiktus paėmė S. už rankos ir padėjo jai pareiti į kambarį, nes labai skaudėjo koją. Kambaryje S. sakė, kad A. jai trenkė į petį ir spyrė į koją, matėsi ant kojos patinimas, kuris pradėjo mėlynuoti, ant kairiojo peties matėsi paraudimas, dėl šių sumušimų S. kitą dieną kreipėsi į medikus.

Vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. nuostatomis, teisme buvo pagarsinti nepilnamečio D. J. duoti parodymai apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš kurių matyti, kad jo mama ėjo pasiimti jo brolio, o A. brolį parvežė ne laiku. A. tyčiojosi ir pradėjo mušti jo mamą į petį ir į koją. Į petį sudavė vieną kartą kumščiu, o į koją spyrė vieną arba du kartus. Tada jis nubėgo pakviesti (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko lauke prie namo antros laiptinės. A. Mušė į petį ir į koją, į petį vieną kartą su kumščiu atrodo su kaire ranka, o į koją prie kelio, atrodo vieną ar du kartus, lyg iš dešinės kojos. Ar ką tuo metu sakė A. jis nežino. Kur mušė buvo raudona, kojos nematė. (duomenys neskelbtini) yra mamos draugas, jis pats sugalvojo pakvieti (duomenys neskelbtini). A. tuo metu atrodė piktas. Jis išsigando tokių A. veiksmų. A. mušė tik mamą, brolis buvo šalia mamos. A. spyrė į tą koją, prie kurios stovėjo brolis, bet broliui nepataikė, brolis tik išsigando (T. 1., b. l. 120-121).

Iš tyrėjo Tomo Andruškos tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje aplinkybių matyti, kad 2023-07-23, apie 19.45 valandą, gautas pranešimas jog (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis smurtavo pranešėjos atžvilgiu ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, bute pasitiko pranešėja S. K., kuri paaiškino, kad 2023-07-19, apie 14.30 valandą, buvęs sugyventinis A. B., su kuriuo yra išgyvenusi apie du metus laiko kaip sugyventiniai, tačiau nuo 2022 metų gruodžio mėnesio kartu nebegyvena, atėjo pas ją į butą ir pasiėmė jų bendrą vaiką M. B.. Su buvusiu sugyventiniu sutarė, kad sūnų A. B. gražins iki šiandienos 17.00 valandos. A. B. vaiką grąžinus 19.30 valandą, su juo S. K. susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, prie įėjimo durų. Pasak pranešėjos tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl ne laiku grąžinto vaiko. Konflikto metu 19.30 valandą A. B. sudavė jai dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairės rankos petį iš nugaros pusės ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairįjį kelio sąnarį iš nugaros pusės. Po minėtų smūgių pranešėja teigė pajutusi fizinį skausmą – deginimą, tvilkčiojimą, skalėje iki 10 skausmą vertino 8 balais. Skausmą teigė jaučianti ir bendravimo metu. Apžiūrėjus pastarosios nurodytas minėtas vietas buvo matyti, kad kairys petys yra paraudęs, o kairėje kojoje virš kelio sąnario iš nugaros pusės buvo mėlynė. S. K. nurodė, kad į medikus ketina kreiptis rytoj, dabar jų pagalbos atsisakė. Konflikto metu prie laiptinės buvo ir visą konfliktą matė jos mažamečiai vaikai – D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. D. teigė iškart išbėgo į butą, o M. liko prie jos, ėmė glaustis ir verkti. Galimai minėti vaikai tokių veiksmų išsigando. D. grįžęs į butą pakvietė S. K. dabartinį draugą M. K., kuriam išėjus į lauką A. B. pasišalino. Pasak M. K., konflikto metu jis buvo bute, tad nieko nematė. Kitų asmenų, pasak pranešėjos, tuo metu laiptinėje ar lauke aplink daugiau nebuvo. A. B., pasak S. K., jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, ankščiau yra smurtavęs ne mažiau kaip tris kartus, dėl visų įvykių, kiek jai žinoma, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaip yra pasibaigę minėti ikiteisminiai tyrimai ir ar yra paskirtos kokios kardomosios priemonės, teigė kol kas nežinanti, nes tik artimiausiu metu ketino susisiekti su savo gynėju bei išsiaiškinti pastarąsias aplinkybes. Siekiant surasti įtariamąjį A. B., buvo bandyta susisiekti telefonu, tačiau niekas neatsiliepė (T. 1., b. l. 10-11).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja S. K. parodė, jog 2023-07-19, apie 14.30 valandą, buvęs sugyventinis A. B., su kuriuo išgyveno du metus kaip sugyventiniai, tačiau nuo 2022 metų gruodžio mėnesio išsiskyrė, atėjo pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasiėmė judviejų bendrą mažametį vaiką M. B.. Su buvusiu sugyventiniu sutarė, kad sūnų jai gražins iki šiandienos 17.00 valandos. A. B. vaiką jai grąžino 19.30 valandą, su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės įėjimo durų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl ne laiku grąžinto vaiko. Konflikto metu 19.30 valandą A. B. sudavė jai dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairės rankos petį iš nugaros pusės ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairįjį kelėną iš nugaros pusės. Po minėtų smūgių pajuto fizinį skausmą – deginimą, tvilkčiojimą. Skausmą skalėje iki 10 vertina 8 balais. Skausmą jaučia ir dabar, apsižiūrėjusi pastebėjo, kad kairys petys yra paraudęs, o kairės kojos kelio sąnaryje nugaros pusėje yra mėlynė. Konflikto metu prie laiptinės buvo ir abu jos mažamečiai vaikai – D. J. ir M. B.. D. iškart nubėgo į butą, o M. liko prie jos, ėmė glaustis ir verkti. Kiek suprato abu vaikai tokių A. B. veiksmų išsigando. D. pabėgęs į butą pakvietė jos dabartinį draugą M. K., kuriam išėjus į lauką A. B. pasišalino. Konflikto metu kitų asmenų aplink nebuvo. Pageidauja, kad A. būtų įpareigotas prie jos nesiartinti ir nebendrautų su ja. A. B. jos atžvilgiu smurtaują ne pirmą kartą, ankščiau yra smurtavęs ne mažiau kaip tris kartus, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Pozicija dėl civilinio ieškinio jai išaiškinta, kol kas civilinio ieškinio nereikš (T. 1., b. l. 15-18, 20, ).

Iš įvykio vietos fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie Nr. (duomenys neskelbtini) daugiaaukščio gyvenamojo namo antros laiptinės. Šioje vietoje yra betoninėmis trinkelėmis dengta pakopa, dešinėje pusėje yra metalinis atitvaras, jokių nusikaltimo pėdsakų nesimato, filmuojančių kamerų nėra (T. 1., b. l. 26-28).

Iš asmens apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad S. K. apžiūros metu ant jos kūno matomas paraudimas ant kairės pusės nugaros mentės, mėlynė virš kairės kojos kairės pusės kelio sąnario išorinėje dalyje (T. 1., b. l. 30, 32-34).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistui G. P. buvo pateikti apžiūrėti S. K. medicininiai dokumentai. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos S. K. yra nustatyta dešinės šlaunies poodinė kraujosruva. Diagnozuotas rankos sumušimas yra nepatvirtintas objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023- 07-24, 17:48 val. (nurodyta kreipimosi į gydymo įstaigą data ir laikas). Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (T. 1., b. l. 74-75, 77).

Iš nukentėjusiosios S. K. apklausos protokolo matyti, kad su A. B. yra buvę sugyventiniai. Su A. B. kartu gyveno apie du metus, o nuo 2022 metų gruodžio mėnesio išsiskyrė ir kartu nebegyvena. Turi vieną bendrą vaiką – M. B.. Ji turi dar vieną didesnį berniuką – D. J., 8 metų amžiaus, abu vaikai gyvena kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Su A. B. skyrybos buvo labai įtemptos, jis niekaip negalėjo suprasti, kad jie išsiskyrė, todėl tarp jų buvo daug konfliktų. Dėl tokių jų santykių ir smurto, kurį patyrė iš jo pusės, buvo pradėti ikiteismini tyrimai, juos dažnai lankydavo vaikų teisių specialistės bei socialinė darbuotoja. Po kurio laiko su A. B. sutarė, kad jis galės šiek tiek laiko praleisti su savo sūnumi M. B.. 2023-07-19 A. B. pasiėmė sūnų M. B. ir su juo praleido savaitgalį. Buvo susitarę, kad M. jis jai parveš penktadienį, bet A. paprašė ilgiau leisti pabūti su sūnumi, todėl ji sutiko ir sutarė, kad A. B. M. parveš sekmadienį. Sekmadienį A. B. ją ignoravo ir į žinutes neatrašė, todėl jiedu susipyko dėl vaiko grąžinimo. 2023-07-23, apie 19.45 valandą, A. B. atvyko prie jos namų adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, kur ji jau jo laukė grįžtančio su vaiku. Kai A. B. parvedė sūnų, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis nesilaiko žodžio ir grąžina M. tada kada nori. Jam pasakė, kad jeigu taip elgsis, vėl apribos vaiko paėmimą. Po tokių pasakytų žodžių A. B. supyko ir vieną kartą rankos kumščiu smogė jai į kairįjį petį iš nugaros pusės, o ji pasakė, kad jis nusiramintų. Tą įvykį pamatė jos sūnus D. J. ir greitai nubėgo į viršų pakviesti jos dabartinį draugą M. K., o A. B. tuo metu vieną kartą koja spyrė jai į kairįjį kelėną ir apsisukęs pabėgo. Aplink kitų asmenų, mačiusį įvykį, nebuvo, buvo tik mažasis jos sūnus M. B., kuriam yra 1,5 metų ir kalbėti nemoka. Kai jai A. B. vieną kartą rankos kumščiu smogė į kairįjį petį ir vieną kartą koja spyrė į kairiosios kojos kelėną, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris pasireiškė deginimu, maudimu. Ant kojos liko kraujosruva, o ant peties raudona dėmė. Kitą dieną ji dėl šių sužalojimų kreipėsi į savo šeimos gydytoją, ją gydytoja apžiūrėjo. Rimtesnių sužalojimų nebuvo, buvo tik peties paraudimas ir ant kojos kraujosruva. Tikslina, kad toks A. B. elgesys jai yra nepriimtinas, tai yra ne pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja, todėl pageidauja, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu su juo nebendrauja, kalbasi tik apie vaiką. Dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendusi (T. 1., b. l. 82-83, 85, 93).

Iš liudytojo M. K. apklausos protokolo matyti, kad jis yra S. K. sugyventinis. Su S. K. ir jos sūnumis D. J. ir M. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Su S. K. kartu gyvena apie 6 mėnesius ir veda bendrą ūkį. Jam yra žinoma, kad ankstesnis S. K. sugyventinis A. B., su kuriuo ji turi bendrą vaiką M. B., smurtavo prieš S. ir dėl to ne kartą buvo parašytas pareiškimas. S. geranoriškai duoda A. B. prižiūrėti sūnų M. B., kadangi neprieštarauja, jog tėvas matytųsi su sūnumi, bet A. B. nesilaiko susitarimo, dažnai sūnų parveža vėliau, negu būna sutarta. Kiek pamena 2023-07-23, apie 19.35 valandą, su S. K. buvo namuose. Tada jai paskambino jos buvęs sugyventinis A. B. ir pasakė, kad parvežė sūnų M. B. į namus. S. K. su savo mažamečiu sūnumi D. J. nuėjo į lauką, o jis liko kambaryje. Po penkių minučių į kambarį įbėgo išsigandęs D. ir sakė, kad A. muša mamą. Žinodamas, kad A. B. prieš tai smurtaudavo prieš S., laiptais nubėgo į apačią ir matė kaip A. B. nubėgo toliau nuo jų už daugiabučio namo. Jis tada priėjo prie S., surinkęs visus M. daiktus paėmė S. už rankos ir padėjo jai pareiti į kambarį. Kambaryje S. sakė, kad A. jai trenkė į petį ir spyrė į koją. Akivaizdžiai matėsi, kad ant kojos yra patinimas ir ji akimirksniu pradėjo mėlynuoti. Anksčiau S. ant kojos nebuvo jokios kraujosruvos, ji atsirado po A. B. apsilankymo. Taip pat ant S. K. kairiojo peties matėsi paraudimas, skundėsi, kad jai skauda petį ir koją, eidama šlubavo. Dėl šių sumušimų ji kitą dieną kreipėsi į medikus. Akivaizdžiai matėsi, kad S. yra išsigandusi ir dėl to labai išgyvena. Pats nematė, kas įvyko lauke tarp S. K. ir A. B., kadangi buvo kambaryje (T. 1., b. l. 126-127, 129).

Iš pirminio įtariamojo A. B. apklausos protokolo matyti, kad su įtarimu sutinka iš dalies. Psichiatrinėje ir narkologinėje kabinetų įskaitoje įrašytas nėra. Su buvusia sugyventine S. K. išsiskyrė prieš septynis mėnesius, turi bendrą vaiką – M. B.. Jis su sūnumi M. B. susitinka tik retkarčiais, kadangi S. retai jam leidžia su vaiku susimatyti, todėl tarp jų vyksta konfliktai. 2023-07-19 pasiėmė savo sūnų M. B. pas save, kad su juo praleistų laiką, o 2023-07-23, apie 19.40 valandą, sūnų parvežė į namus adresu (duomenys neskelbtini) (nurodyta klaidinga gatvė (duomenys neskelbtini)) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Parvežęs sūnų jį perdavė savo buvusiai sugyventinei S. K.. Jis vieną valandą suvėlavo parvežti sūnų į namus, todėl S. K. pradėjo ant jo rėkti ir labai pykti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir S. pasakė, kad jis sūnaus nebegaus, nes vieną valandą pavėlavo jį parvežti. Jis tada labai susinervino ir vieną kartą rankos delnu trenkė jai į petį ir apsisukęs nuėjo. Jis jai koja nespyrė, o kodėl ji teigia, kad spyrė, nežino. Iš kur galėjo sugyventinei S. K. atsirasti sužalojimai ant kojos, pasakyti negali. Jis pripažįsta tik tai, kad S. K. trenkė rankos delnu, bet jam pasirodė, kad smūgis buvo nestiprus, todėl mano, kad jai skaudėjo nežymiai, bet reikia klausti jos pačios. Kadangi šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) jam sunku kiekvieną kartą važiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl akistatų su S. K. atsisako, nes mano, kad jos nieko nekeis ir jie abu liks prie savo duotų parodymų. Papildomos apklausos metu tikslino, kad su įtarimu sutinka tik iš dalies, nes S. K. vieną kartą rankos delnu trenkė į petį, bet tikrai koja nespyrė jai į kelėną (T. 1., b. l. 140-141, 143, 149, 151).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam A. B. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. K..

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisme kaltinamasis A. B. savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies, patvirtino, kad vaiko atidavimo metu įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios po to, kai nukentėjusioji pagrasino jam nebeduoti pasiimti sūnaus, nes jis laiku jo neparveža, kas jį labai sunervino. Tvirtino, kad nukentėjusiąją tik nestipriai pastūmė, nei kumščiu, nei koja smūgių nesudavė, neigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalyje dėl smūgio sudavimo ranka, motyvuodamas neteisingai užrašytais parodymais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta pakankamai duomenų, kad tuo metu kaltinamasis stengėsi šį ginčą išspręsti taikiai, priešingai, išreiškęs nepasitenkinimą dėl nukentėjusiosios išsakytos pozicijos apriboti galimybę pasiimti vaiką, tyčia pradėjo smurtauti prieš S. K., ką patvirtina nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.). Nukentėjusiosios S. K., liudytojo M. K. parodymai yra nuoseklūs, kurie su pagarsintais nepilnamečio nukentėjusiojo D. J. parodymais, kitais rašytiniais duomenimis sudaro vieningą tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų visetą, pilnai įrodančių kaltinamojo A. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo pasirinktą gynybinę taktiką neigti smurto pavartojimo aplinkybes, teismas vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BPK 61 str.).

Kaltinamasis teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), nusikalto būdamas neteistas, nes ankstesni teistumai (2014 ir 2015 m.) išnykę (BK 97 str. 6 d.), o 2023-06-08 šio teismo kaltinamojo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2023-08-31, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2023-06-08 šio teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. yra nuteistas arešto bausme už septynis nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių šešis prieš tą pačią nukentėjusiąją S. K. ir vieną prieš jos sūnų D. J., padarytus iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Toks kryptingas A. B. nusikalstamas elgesys darant analogišką nusikalstamą veiką patvirtina, jog jis linkęs pažeisti įstatymus ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus bausmę susijusią su terminuotu laisvės atėmimu, įvertinus galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, teismas tokį sprendimą gali priimti įvertinęs ar tokiu būdu asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar būdamas nuteistas laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – teisiamas už vieną padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas neteistas, nes ankstesni teistumai buvo išnykę, o 2023-06-08 teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2023-08-31, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, galiojantis administracinis nusižengimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus kelis įpareigojimus, prevenciškai būtų apribota kaltinamojo galimybė ateityje daryti nusikaltimus, tokiu būdu būtų pasiekti bausmės tikslai ir be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi pilnai nepripažino kaltės.

Naujai paskirta bausmė su 2023-06-08 šio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrintina taikant BK 64 straipsnio nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovės S. K. ieškinys tenkintinas visiškai.

Pareikštu civiliniu ieškiniu ieškovė iš kaltinamojo prašo priteisti 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 000,00 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas, 5 procentus procesinių palūkanų.

Neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ir neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

S. K. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė skausmą, baimę ir išgyvenimus dėl ten buvusių dviejų mažamečių vaikų ir pačios saugumo, po to patirtus laikinus nepatogumus dėl vaiko priežiūros, įsidarbinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, kitų dėl šio ieškinio reikalavimo išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas 2 000,00 Eur sumai, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Procesinės palūkanos. Pagrįstas ir tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą neturtinę žalą priteisimo, kurios turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos (CK 6.37 str. 2 d.) (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Proceso išlaidos. Reikalavimas dėl priteisimo 1 000,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą tenkintinas (BPK 106 str.).

Advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas S. K. interesus atstovavo nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, paruošė civilinį ieškinį, teikė konsultacijas.

Teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra adekvačios suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti terminuoto laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2023-06-08 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta arešto bausme, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023-02-23 10.50 val. iki 2023-02-23 15.54 val. ir nuo 2023-03-30 10.12 val. iki 2023-03-31 12.48 val. (iš viso 3 dienas) (pagal 2023-06-08 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 9 punktais, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti S. K. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš A. B. priteisti: 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 000,00 Eur neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) proceso išlaidų.

Bylos 1-ame tome esantį CD (su kompiuterine laikmena) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo paskelbimo dienos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą.