Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-428-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
2S-428-280/2015
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00223-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
B. Č.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-428-280/2015

Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00223-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Č. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-342-434/2015 pagal pareiškėjos B. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. Č., vadovaudamasi LR CPK 444-447 str., prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jai priklausančiame pareiškime nurodytame žemės sklype buvo pastatas (stovėjo) – gyvenamas namas. Pareiškėja paaiškino, kad nustačius šį faktą, ji galės pasistatyti statinį. Pareiškėjai priklausantį žemės sklypą padovanojo tėvai, kurie šiame sklype turėjo namą. Pareiškime nurodoma, kad šis namas buvo nugriautas ir iš jo rąstų pastatytas naujas namas, kuriame iki šiol gyvena pareiškėjos tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos B. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, grąžino B. Č. keturiasdešimt vieną eurą jos 2015-03-02 sumokėto žyminio mokesčio per Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad turimų dokumentų nepakanka ir pareiškėjai atsisakoma išduoti leidimą statybai bei atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 punktu neleidžiama atstatyti sodybos statinius, kai jie neišlikę dėl pačių savininkų valios. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismas darė išvadą, kad nepatvirtinama pastato atstatymo viena iš sąlygų, nustatytų Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 punkte, ir dėl šių priežasčių atsisakė priimti pareiškimą, kadangi tokio pobūdžio fakto nustatymas nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėja B. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė pažymėjo, kad jai asmeninės nuosavybės teise valdomame 0,4615 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas šis juridinę reikšmę turintis faktas, nes kitokia tvarka gauti gyvenamojo namo buvimo faktą patvirtinančius dokumentus nėra galimybės. Apeliantė nurodė, kad ji yra tikra, jog statybos leidimo negaus, kadangi žemės sklypas patenka į Valstybinės sienos apsaugos objektų, įrenginių veikimo ir apsaugos zoną bei (duomenys neskelbtini) geologinio draustinio teritoriją bei Natura 2000 BAST teritoriją ir (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostą bei zoną, kur statyba įprastine tvarka nėra leidžiama. Atskirajame skunde nurodoma, kad įvyko nesusikalbėjimas su atstovu ir iš tiesų gyvenamąjį namą nugriovė ne patys savininkai, tačiau vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais. Apeliantė pažymėjo, kad sprendimas prieštarauja LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Pareiškėjas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius minėtų trijų aplinkybių egzistavimą (CPK 178 str.).

Pareiškėja B. Č. nurodė, kad šis juridinis faktas jai reikalingas statiniui buvusios sodybos vietoje atstatyti. B. Č. priklausantis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) geologinio draustinio teritoriją. LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numato, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Taigi pagal šią teisės normą statinius statyti draustinio teritorijoje esančiose buvusiose sodybose, jei 1) yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba 2) sodybos pažymėtos vietovės ar kituose planuose, arba 3) nustatant juridinį faktą.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja kreipdamasi dėl juridinio fakto nustatymo, turėjo pateikti įrodymus, kad negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau B. Č. nepateikė įrodymų, jog jos tėvų sodyba nebuvo pažymėta vietovės ar kitokiuose planuose, taip pat įrodymų, jog sodybos nėra įmanoma atkurti, remiantis ta aplinkybe, kad yra išlikę statinių liekanų.

Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja nurodė, jog sodyba buvo nugriauta, nes buvo sena, ir iš jos rąstų pastatyta nauja sodyba, kurioje iki šiol gyvena pareiškėjos tėvai. Taigi pareiškėja pati pripažįsta, jog tame pačiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo atkurta sodyba ir tam netgi panaudotos tos pačios statybinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai ir teismų praktika įsakmiai neleidžia buvusios sodybos vietoje atkurti dviejų ar daugiau sodybų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog prašomas nustatyti faktas pareiškėjai nesukels jos norimų teisinių pasekmių, t. y. neturės juridinės reikšmės, todėl pagrįstai atsisakė pareiškimą priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė