Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nukentėjusiajam L. V., kaltinamajam R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2014 m. lapkričio 22 d., apie 12 val. 30 min., „Kauno automobilių turguje“, esančiame Taikos pr. 135B, Kaune, tyčia sudavė L. V. kumščiu vieną smūgį į veido sritį, dėl ko L. V. nukrito ant kairiojo šono, to pasėkoje padarydamas L. V. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, kairio riešo raiščio plyšimą su riešakaulių - laivelio ir mėnulio panirimu, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuose R. P. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir byloje surinkta bei ištirta medžiaga.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu (23 – 26 b. l.) nustatyta, kad liudytojas M. K. iš jam pateiktų asmenų aplanko atpažįsta R. P. kaip asmenį, kuris 2014 m. lapkričio 22 d. „Kauno automobilių turguje“, esančiame Taikos pr. 135B, Kaune, smogė L. V..

Automobilio apžiūros protokolu (27 – 30 b. l.) nustatyta, kad automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tvarkingas, nepažeistas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3032/14(02) (63, 64 b. l.) nustatyta, kad L. V. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, kairio riešo raiščio plyšimas su riešakaulių-laivelio ir mėnulio panirimu. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Kairio riešo raiščio plyšimas su riešakaulio-laivelio ir mėnulio panirimu padaryti kietu buku daiktu, galimai nugriuvus ant ištiestos rankos ir kairiu riešu remiantis į plokščią paviršių. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio riešo raiščio plyšimo su riešakaulio - laivelio ir mėnulio panirimu L. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Nukentėjusiojo L. V. liudijimą patvirtina ir jo pareiškimas (1 b. l.), kuriame jis, įvykio dieną, nurodo aplinkybes, kurias patvirtino teismo posėdžio metu, kad R. P. jį sužalojo, jo apklausos ikiteisminiame tyrime (12, 14, 15 b. l.), Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas (16 – 20 b. l.), kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis L. V. atpažįsta R. P. kaip jį sužalojusį asmenį, Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas (23 – 26 b. l.), kuriuo nustatyta, kad liudytojas M. K. iš jam pateiktų asmenų aplanko atpažįsta R. P. kaip asmenį sužalojusį L. V., Automobilio apžiūros protokolas (27 – 30 b. l.), kuriuo nustatyta, kad R. P. automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tvarkingas, nepažeistas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3032/14(02) (63, 64 b. l.) nustatyta, kad L. V. sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio riešo raiščio plyšimo su riešakaulio - laivelio ir mėnulio panirimu L. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teismas kritiškai vertina R. P. paaiškinimus, kad įvykio metu L. V. buvo girtas ir jo tikslas buvo pasipelnyti kaip niekuo nepagrįstus teiginius. Tai paneigė nukentėjęs asmuo bei liudytoja L. B..

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu – nukentėjusiojo L. V., liudytojos L. B., liudytojo M. K. paaiškinimais bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – ištirtais rašytinais įrodymais, teismas pripažįsta, kad R. P. 2014 m. lapkričio 22 d., apie 12 val. 30 min., „Kauno automobilių turguje“, esančiame Taikos pr. 135B, Kaune, tyčia sudavė L. V. kumščiu vieną smūgį į veido sritį, dėl ko L. V. nukrito ant kairiojo šono, to pasėkoje padarydamas L. V. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, kairio riešo raiščio plyšimą su riešakaulių - laivelio ir mėnulio panirimu, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. P. tyčia įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškė 470,38 eurų civilinį ieškinį (90 - 94 b. l.), kuris įrodytas, todėl tenkintinas.

L. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 58,01 eurų turtinės žalos ir 14500 eurų neturtinės žalos (b. l. 66 - 87).

Dėl turtinės žalos atlyginimo ginčo nėra, kaltinamasis jį pripažįsta. Teismo posėdžio metu L. V. patikslino, kad prašo priteisti iš kaltinamojo 58,00 eurų turtinės žalos.Ieškinys pagrįstas ir įrodytas pateiktais įrodymais (68 - 86 b. l.), todėl tenkintinas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nustatyta, jog L. V. dėl įvykio patyrė stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, šeimyninę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad L. V. priteistinas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis R. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (104 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 112 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (109 b. l.).

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. P. 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, į jo asmenybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, pažadėjo žalą atlyginti, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą, nustatant įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atsiprašyti nukentėjusio asmens.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (126, 127 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsiprašyti nukentėjusio asmens.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrintos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsiprašyti nukentėjusio asmens.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, žalos gavėjas, Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 470,38 (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 38 eurocentų) eurų turtinės žalos atlyginimo.

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 58,00 (penkiasdešimt aštuonis) eurus turtinės žalos atlyginimo.

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 (tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.