Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. Č., K. G., A. B., R. K., R. M., P. Š., T. L., K. Ž., A. S., J. R., R. R., K. B., A. S., R. R., A. Š., R. B., S. Š., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų P. Č., K. G., A. B., R. K., R. M., P. Š., T. L., K. Ž., A. S., J. R., R. R., K. B., A. S., R. R., A. Š., R. B., S. Š. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei dėl darbdavio įsakymų įspėti darbuotojus apie galimą atleidimą iš darbo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovės VšĮ Kauno klinikinei ligoninės direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymus, kuriais jie buvo įspėti apie galimą atleidimą iš darbo. Nurodė, kad ieškovai 2017 m. birželio 9 d. gavo iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės prašymus pateikti pasiaiškinimus pagal prašymuose pateiktus klausimus dėl tariamai netinkamai pildomų vidaus dokumentų, bei kartu su pasiaiškinimu užpildyti ir pateikti darbdavio nustatytos formos ir turinio lentelę. Pažymėjo, kad 2017 m. birželio 14 d. ieškovai pateikė atsakovei bendrai pasirašytą paaiškinimą, kuriuo atsakė į atsakovo pateiktus klausimus. Pažymėjo ir tai, kad 2017 m. liepos 25 d. ieškovai gavo įspėjimus dėl tokio darbo pareigų pažeidimo – ieškovai raštu neatsakė į Vidaus medicininio audito skyriaus darbuotojų teisėtai pateiktus klausimus bei neužpildė darbdavio nustatytos formos ir turinio lentelės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovų P. Č., K. G., A. B., R. K., R. M., P. Š., T. L., K. Ž., A. S., J. R., R. R., K. B., A. S., R. R., A. Š., R. B., S. Š. ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovai kreipėsi su prašymais į darbo ginčų komisiją dėl darbdavio įsakymų įspėti darbuotojus apie galimą atleidimą iš darbo panaikinimo, tačiau Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti prašymus. Teismas sprendė, kad ieškovai ieškiniu siekia, jog jiems įteikti 2017 m. liepos 25 d. įspėjimai apie galimą darbo sutarties nutraukimą būtų panaikinti. Pažymėjo, kad prašomais panaikinti įsakymais darbuotojai (ieškovai) yra įspėjami, kad už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą jie gali būti atleisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovai prašo ne teisės pripažinimo, o prašo panaikinti informacinio pobūdžio įspėjimą. Reikalavimas panaikinti įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, teismo vertinimu, negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu. Teismas pažymėjo, kad nei minėti įspėjimai, nei jų panaikinimai ieškovams nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių. Nesant atleidimo iš darbo, įspėjimas apie atleidimą iš darbo pats savaime nepažeidžia darbuotojų (ieškovų) interesų. Nurodė, kad įspėjimas apie galimą atleidimą už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra drausminė nuobauda kaip drausminė nuobauda buvo suprantama senojo DK prasme. Įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, todėl ieškinį priimti atsisakė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai P. Č., K. G., A. B., R. K., R. M., P. Š., T. L., K. Ž., A. S., J. R., R. R., K. B., A. S., R. R., A. Š., R. B., S. Š., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimai panaikinti įspėjimus apie atleidimą nėra materialiniai teisiniai reikalavimai. Ieškovų teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatomis. Nurodė, kad atsakovė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė prašymus pateikti pasiaiškinimus dėl tariamai netinkamai pildomų vidaus dokumentų darbuotojams pateikė 2017 m. birželio 9 d., t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2017 m. birželio 14 d. ieškovai pateikė darbdaviui bendrai pasirašytą pasiaiškinimą dėl galimų darbo drausmės pažeidimų padarymo, todėl taikytinas DK galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d. Pažymėjo, kad darbo drausmės pažeidimų procedūra ieškovų atžvilgiu buvo pradėta iki naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. birželio 9 d.), kad tariami darbo drausmės pažeidimai galėjo būti padalyti ir paaiškėjo taip pat iki naujojo DK įsigaliojimo (vėliausiai iki 2017 m. birželio 14 d.), VšĮ Kauno klinikinė ligoninė apeliantams drausmines nuobaudas galėjo skirti tik pagal senojo DK nuostatas ir tik laikantis ankščiau galiojusios darbo drausmės pažeidimų procedūros, t. y. tokia procedūra turėjo būti pabaigta nė vėliau kaip 2017 m. liepos 15 d. (DK 241 straipsnio 1 dalis). Ieškovų teigimu, iki naujojo DK įsigaliojimo galiojusios darbo santykių nuostatos nenumatė, kad darbdavio įsakymais įspėti darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo tik už antrą tokį patį pažeidimą, todėl teismo išvada, kad nei skundžiamais darbdavio įsakymais apeliantams paskirti įspėjimai, nei jų panaikinimas nesukelia ieškovams tiesioginių teisinių padarinių yra neteisingos. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškinio materialiniai reikalavimai yra pakankamai individualizuoti, jais reikalaujama ne tik prašomų panaikinti atsakovo direktoriaus įsakymų teisėtumo patikros, ar teismine tvarka pažeistų teisių, tačiau ir įstatymų saugomų teisėtų interesų apsaugos. Pažymėjo, kad skundžiamais darbdavio įsakymais darbuotojams atsirado ir netiesioginės teisinės pasekmės — neapibrėžtumas dėl tolesnės darbo drausmės įstaigoje, skatinimo priemonių už gerą darbą tikėtinas praradimas, terminuotas aukštesnių pareigų siekio apsunkinimas, nepagrįstas darbuotojų (ieškovų) elgesį charakterizuojančios informacijos rinkimas ir/ar laikymas asmens bylose ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys atsisakytas priimti tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas skundžiamoje 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje sprendė, kad ieškovų reikalavimai panaikinti įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, negali būti laikomi materialiniais teisiniais reikalavimais, nes jie nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2017 m. birželio 9 d. gavo iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės prašymus pateikti paaiškinimus pagal prašymuose pateiktus klausimus (e. b. b. l. 41–74). Nustatyta ir tai, kad ieškovai 2017 m. birželio 14 d. atsakovei pateikė bendrai pasirašytą paaiškinimą (e. b. b. l. 10). Atsakovė 2017 m. liepos 25 d. priėmė įsakymus dėl ieškovų įspėjimo, kuriuose nustatė, kad ieškovai neatsakė į pateiktus klausimus, neužpildė prašomos užpildyti lentelės, todėl yra įspėjami, jog už antrą tokį patį darbo drausmės pažeidimą gali būti atleisti DK nustatyta tvarka (e. b. b. l. 91–124). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Dėl to teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių, nes tokiais teismo procesais objektyviai nebūtų ginamos asmenų teisės, procesas teisine prasme taptų betikslis.Pažymėtina, kad įspėjimas apie galimą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 4 dalį pakartotinai atlikus pažeidimą yra procedūrinis, informacinio pobūdžio darbdavio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes yra viena iš drausminės atsakomybės taikymo sąlygų. Įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Taigi, ieškovų teisės būtų gintinos tik nutraukus su jais darbo santykius ir tuomet būtų vertinamas ieškovų padaryto darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio jie buvo įspėti, pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas atskirojo skundo argumentus, kad byloje taikytina iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi DK redakcija, pažymi, kad tiek DK galiojusiame iki 2017 m. liepos 1 d., tiek naujame DK įspėjimas nėra laikomas drausmine nuobauda (DK 237 straipsnis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d., DK 58 straipsnis, redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė nors paaiškinimo iš ieškovų pareikalavo 2017 m. birželio 9 d., tačiau įspėjimus pareiškė 2017 m. liepos 25 d., t. y. vadovaudamasi DK 58 straipsnio 4 straipsnyje nustatyta tvarka (redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad nors pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 6 straipsnio 9 dalį, darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, baigiamos pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas, tačiau tai savaime neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, nes, kaip nurodyta, pats įspėjimas nėra skundžiamas teismui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų reikalavimai panaikinti įspėjimus nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, nes nesukelia ieškovams materialinių teisinių pasekmių ir objektyviai negali apginti ieškovų teisių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria ieškovų ieškinys atsisakytas priimti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.