Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-14 · Administracinė byla Nr. I-2453-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
I-2453-402/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00136-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
O.B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2453-402/2016Proceso Nr. 3-62-3-00136-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjui O.B.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O.B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O.B. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2015-10-13 iki 2015-12-16 jis bausmę atlikinėjo Marijampolės pataisos namų (toliau - Marijampolės PN) baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad buvo neužtikrintas tinkamas maitinimas, kadangi jis yra vegetaras ir vegetariško maisto negavo nuo 2015-10-13 iki 2015-12-16, ko pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas kęsti alkį. Dėl neišduodamo priklausančio vegetarinio maisto davinio daug kartų kėlė pretenzijas žodžiu ir raštu. Nurodė, jog 2015-11-26 parašė skundą Marijampolės PN direktoriui ir Kalėjimų departamentui, tačiau skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. 2015-11-30 parašė dar vieną skundą dėl neskiriamo vegetarinio maisto davinio, tačiau praėjus visiems terminams atsakymo negavo, tai akivaizdžiai parodo, kad Marijampolės PN rimtai net nežiūri į iškilusias problemas. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-26 įsakymas Nr. V-138, Marijampolės PN direktoriaus 2015-03-31 įsakymas Nr. 4/07-67, Bausmių vykdymo kodeksas, LR Konstitucija ir kt. teisės aktai. Pareiškėjo manymu, jo nurodytos aplinkybės patvirtino, kad buvo patirta dvasinių išgyvenimų, fizinis skausmas ir nepatogumai, diskomfortas, diskriminacija, buvo varžoma teisė išpažinti pasirinktą religiją, badavimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo subjektinė teisė kalėti tinkamomis sąlygomis buvo pažeista, nes buvo žeminamas žmogaus orumas, sudarytos sąlygos darė žalingą įtaką sveikatai ir iš to kildinama neturtinė žala, kuriai atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-11) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN baudos izoliatoriuje nuo: 2015-10-29 uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10; 2015-11-25 uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 24; 2015-12-31 uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10. Pataisos įstaigoje maistas gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo", Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo", Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" nuostatomis, 2014 m. kovo 28 d. Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo ir 2015m. kovo 31d Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-67 „Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo". Pareiškėjas 2015-11-26 kreipėsi į Marijampolės PN dėl dieninio maitinimo, jam buvo atsakyta Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2015-12-21 raštu Nr. 20/07-1794. Dieninis maitinimas skiriasi nuo vegetariško maitinimo, tuo pačiu skiriasi ir skyrimo sąlygos. 2015-11-26 skundu Nr. 49/07-2277 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad nebuvo per pusryčius skirtas vegetariškas maitinimas, ir kad neduodamas kefyras. Pareiškėjui buvo atsakyta 2015-12-03 raštu Nr. 20/07-1729 maitinamas buvo pagal tos dienos sudarytą valgiaraštį, skirtą vegetariškai maitinamiems nuteistiesiems. Pareiškėjas dėl maitinimo pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį į pataisos namų administraciją kreipėsi 2015-11-04 ir jam buvo skirtas vegetarinis maitinimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl vegetarinio maitinimo raštu kreipėsi anksčiau ar, kad kreipėsi dėl tiekiamo nevisaverčio, nekaloringo, neatitinkančio maisto energetinės vertės maisto. Pareiškėjas melagingai skunde pateikia informaciją, kad jam iš viso nebuvo suteiktas vegetariškas maitinimas. Vegetariško maisto prašymas buvo užpildytas 2015-11-04, o maistas buvo pradėtas teikti nuo 2015-11-07. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų vegetarinis maitinimas. Taip pat dėl vegetariško maitinimo ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos susijusiais su vegetariniu maitinimu į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Marijampolės PN administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas nurodė, jog patalpinus į baudos izoliatorių jam buvo netiekiamas vegetarinis maistas nuo 2015-10-13 iki 2015-12-16.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN baudos izoliatoriuje nuo: 2015-10-29 uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10; 2015-11-25 uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 24; 2015-12-31 uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10 (b.l. 9, 12,13,14).

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.). Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. 2014 m. kovo 28 d. Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo ir 2015 m. kovo 31 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-67 „Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo".

Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4/07-67 patvirtintose „Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklėse" 8 punkte numatyta, jog nuteistasis, kuris dėl savo įsitikinimų ar propaguojamo gyvenimo būdo, nori gauti vegetarinį maitinimą ar maitinimą be kiaulienos (dėl religinių įsitikinimų) privalo su raštišku prašymu kreiptis į pataisos namų direktorių. Prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių nuteistasis nori gauti kitokį maitinimą. Nuteistasis realiai turi propaguoti religinį ar vegetarinį gyvenimo būdą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl vegetarinio maitinimo skyrimo Marijampolės PN administracijai 2015-11-04, o vegetarinis maistas buvo pradėtas teikti nuo 2015-11-07 (b. l. 19). Iš pateiktos informacijos matyti, jog nuteistajam pateikus prašymą vegetarinis maitinimas buvo paskirtas po trijų dienų. Be to, pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą, nėra numatyta termino, per kurį turi būti skiriamas vegetarinis maitinimas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2015-11-26 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN dėl dieninio maitinimo, jam buvo atsakyta Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2015-12-21 raštu Nr. 20/07-1794 (b.l. 15,16). 2015-11-26 skundu Nr. 49/07-2277 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad nebuvo per pusryčius skirtas vegetarinis maitinimas, ir kad neduodamas kefyras. Pareiškėjui buvo atsakyta 2015-12-03 raštu Nr. 20/07-1729, rašte nurodyta, jog maitinamas buvo pagal tos dienos sudarytą valgiaraštį, skirtą vegetariškai maitinamiems nuteistiesiems (b.l. 17,18). 2015-11-30 skundu Nr. 49/07-2289 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad 2015-11-24 grįžęs etapu į Marijampolės PN negauna vegetariško maitinimo, nors išvažiuojant gaudavo. 2015-12-10 skundu Nr. 17/07 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad nuo 2015-11-24 iki 2015-12-08 negauna vegetariško maitinimo.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog vegetarinį maitinimą vėl gauna nuo 2015-12-16.

Pareiškėjas nurodė, jog vegetarinis maitinimas jam nebuvo teikiamas nuo 2015-10-13 iki 2015-12-16, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog prašymas dėl vegetarinio maitinimo skyrimo Marijampolės PN administracijai pateiktas tik 2015-11-04 ir vegetarinis maistas buvo pradėtas teikti nuo 2015-11-07 (b. l. 19), todėl pareiškėjo argumentai, jog negavo vegetarinio maitinimo laikotarpiu nuo 2015-10-13 iki 2015-11-07 atmestini.

Pareiškėjas 2015-11-30 skunde Nr. 49/07-2289 Marijampolės PN nurodė, jog 2015-11-24 grįžęs etapu į Marijampolės PN negauna vegetarinio maitinimo, nors išvažiuojant gaudavo vegetarinį maistą. 2015-11-30 skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog negaudavo vegetarinio maisto laikotarpiu nuo 2015-11-07 iki 2015-11-24. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją būtų kreipęsis dėl vegetarinio maitinimo raštu, laikotarpiu nuo 2015-11-07 iki 2015-11-24, todėl pareiškėjo argumentai, jog negavo vegetarinio maitinimo šiuo laikotarpiu atmestini.

Kaip aukščiau paminėta, 2015-11-30 ir 2015-12-10 skundais pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad nuo 2015-11-24 iki 2015-12-08 negauna vegetarinio maitinimo. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog būtų paneigti šie pareiškėjo argumentai.

Taigi, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2015-12-16 (iš viso 22 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrinamas maitinimas pagal valgiaraštį vegetarams, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.

Pareiškėjas, skunde nurodė, kad negavo vegetarinio maitinimo, todėl jis buvo priverstas badauti, kadangi nevalgo mėsos gaminių. Dėl atsakovo pareigūnų veiksmų laiku nesuteikiant vegetarinio maitinimo jis patyrė nežmonišką elgesį, religinę diskriminaciją, pažeminimą, sutriko sveikatos būklė.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2015-11-04 prašymo dėl vegetarinio maitinimo skyrimo turinio, priežastimi skirti maitinimą jis nurodė ne religinius įsitikinimus, o tai, jog jis nevalgo mėsos (b. l. 19). Taigi pareiškėjo skundo argumentas dėl religinės diskriminacijos yra nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, jog 2015-11-30 parašė skundą Marijampolės PN dėl neskiriamo vegetarinio maisto davinio, tačiau praėjus visiems terminams atsakymo negavo, tai akivaizdžiai parodo, kad Marijampolės PN rimtai net nežiūri į iškilusias problemas.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog pareiškėjo 2015-11-30 skundas Marijampolės PN direktoriui dėl neskiriamo vegetarinio maisto davinio buvo išnagrinėtas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos nustatytomis.

Marijampolės PN 2016-02-10 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN į Sveikatos priežiūros specialistus yra kreipęsis dėl įvairių nusiskundimų 26 kartus. Per bausmės atlikimo laiką jokių nusiskundimų sveikata, susijusių su gyvenimo sąlygomis, neišsakė. Pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų linkusių vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas įskaitą (b.l. 21). Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016-02-05 pažyma Nr. 55/04-60 patvirtina, kad pareiškėjas į šios tarnybos specialistus ginčui aktualiu laikotarpiu nėra kreipęsis (b.l. 20).

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam, masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. LVAT nutartis Nr.A556 - 95/2009). Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Byloje taip pat nenustatyta, kad Marijampolės PN administracija pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų nuteistųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas ar, kad vegetarinio valgiaraščio neskyrė tyčia, siekiant pakenkti pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi dėl neskirto vegetarinio maitinimo. Jokių kitų duomenų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų sukelto neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgtina ir į tai, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo atlyginti žalą, buvo trumpas (22 dienos).

Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (toliau – EŽTT) (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti O.B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė