Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui L. G., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas, trečiasis asmuo buvo įpareigoti per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimus į ieškinį. Atsakovui, trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2018 m. vasario 22 d. Atsiliepimai į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikti, prašymų pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas, trečiasis asmuo išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė 2017 m. kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens) priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė iš trečiojo asmens: 3325,69 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 23,79 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 500,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 123,00 bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, po 15,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagal 2017 m. spalio 13 d. išduotą Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje užvesta vykdomoji byla. Iš antstolio Sauliaus Ramanausko pateikto rašto matyti, kad vykdant išieškojimą iš trečiojo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įmonė turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, nerasta ir skola neišieškota. Ieškovė reiškia reikalavimą subsidiariam skolininkui įmonės savininkui L. G. dėl individualios įmonės turtu nepadengtos skolos priteisimo.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato CK, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Ieškovei priklauso reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini), o šiai neturint turto įvykdyti prievolę (sumokėti skolą) – subsidiari reikalavimo teisė į įmonės savininką L. G. Pažymėtina, kad teisme nagrinėtos civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) nagrinėjime L. G. trečiuoju asmeniu nedalyvavo, todėl ieškovė reiškia naują reikalavimą (duomenys neskelbtini) savininko.

CPK 673 straipsnyje numatyta bendroji norma, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.

Teismas pažymi, kad išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą. Jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl trečiųjų asmenų, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš jų, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo matyti, kad civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) trečiuoju asmeniu šios įmonės savininkas L. G. nedalyvavo.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, laisvai disponuodama savo procesinėmis teisėmis, teisme pareiškė reikalavimą priteisti skolą pagrindiniam skolininkui (įmonei), nereikšdama jo subsidiariam skolininkui (įmonės savininkui), todėl teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytus argumentus konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atsakovui individualios įmonės savininkui L. G. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 3325,69 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 23,79 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 500,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 123,00 bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, po 15,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už šio ieškinio parengimą, kadangi atsakovas, būdamas individualios įmonės savininkas turi subsidiarią pareigą atsakyti už individualios įmonės skolas. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas turi prievolę atsakyti ieškovui pagal individualios įmonės turtu nepadengtą skolą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai CK 2.50 straipsnio pagrindais.

CPK 96 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiamos 2,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei 87,00 žyminis mokestis (žyminis mokestis apskaičiuotas nuo 3849,48 Eur sumos), valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai iš atsakovo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3325,69 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 69 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 123,00 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, po 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už šio ieškinio parengimą.

Priteisti iš atsakovo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, trečiasis asmuo negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę sprendimą už akių skųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.