- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 1-185-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01363-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Civilinis ieškovas
- K. P.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis, Aleksandras Geršanovas, Dovilė Regelskytė
- Kategorijos
kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui, advokato padėjėjai Dovilei Regelskytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 10 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl jos tarnybos pareigų vykdymo ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2012-07-11 apie 09 val., Vilniuje, Architektų g. 44, vaikų darželio „Pakalnutė“ kieme, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, sugriebė lopšelio – darželio ,,Pakalnutė“ auklėtoją K. P. už pečių ir stipriai ją pastūmė, dėl ko K. P. atsitrenkė į betoninę sienelę, ko pasekmėje nukentėjusiajai K. P. padaryta muštinė pakaušio žaizda su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose pakaušio audiniuose ir galvos smegenų sukrėtimas bei juosmens sumušimas ir uodegikaulio pirmo slankstelio lūžis, dėl ko K. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgalaigiai (t.y. ilgiau nei dešimt dienų), kas pagal specialisto išvadą Nr. G2493/12(01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Apklaustas teisme kaltinamasis E. S. parodė, kad kaltės dėl pareikšto kaltinimo neprisipažįsta. Kaltinamasis paaiškino, kad situacija buvo tokia, kad su vaikais jis retai matėsi, jam neleidžiama su jais bendrauti. 2012-07-11 atvažiavo prie darželio „Pakalnutė“, atėjo į darželio kiemą ir iš karto pamatė vyresnįjį savo sūnų, kuris iš karto pribėgo prie jo, E. S.. Jo auklėtojai I. P. jis, E. S. pasakė, kad yra vaiko tėvas ir jį pasiims, ji neprieštaravo. Tada atbėgo kitas jo, E. S. jaunesnis sūnus iš šalia esančios aikštelės, jie apsikabino. I. P. leido jam, E. S. vaikus iš darželio pasiimti. Pasak E. S., auklėtojos leisdavo jam vaikus pasiimti, juos pasiimdavo ir parvesdavo. Jam, E. S. nėra teisės į vaikus apribotos, tą dieną jam nebuvo apribotos teisės. Kai pribėgo sūnus J., jis, E. S. pasakė auklėtojai P., kad jie išeina. Tuo metu pribėgo nukentėjusioji K. P.. Pradėjo ant jo, E. S. šūkauti, kas tu toks. Jis, E. S. pasakė, kad yra vaikų tėvas, vaikus pasiima ir vakare grąžins. K. P. pasakė, kad neleis vaikų pasiimti, pasakė, kad parodytų teismo nutartį. Jis, E. S. pasakė jai, kad čia yra jo vaikai ir jis pasiima vaikus. Pasak E. S., jį darželyje pažinojo, identifikuodavo kaip tų vaikų tėvą, jis, E. S. auklėtojai atsakė, kad jis vaikų tėvas. Jis, E. S. suprato, kad K. P. darželio auklėtoja. Tuo metu jis, E. S. neturėjo savo asmens dokumento. Vaikai buvo jį, E. S. apsikabinę. Po tų diskusijų nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad praras darbą, jei jis, E. S. vaikus pasiims ir ji jam jų neduos. Pasak E. S., K. P. stvėrė jo jaunesnį vaiką, pastarasis užkliuvo už kupsto ir nusibrozdino kelį. T. S. stumtelėjo nukentėjusiąją K. P., ji užkliuvo už bordiūro ir atsitrenkė į betoninę sienelę. Jis, E. S. pasakė K. P., kad savo vaikų neleis skriausti ir išsivedė juos. Pasak E. S., jis pasakė, kad vaikus pasiima, nukentėjusioji pamatė, kad vaikas jau pas jį, isterijos priepolyje griebė iš jo vaiką, iš jėgos pradėjo tempti vaiką, šis užkliuvo už akmenuko, nusibrozdino kelį ir jis, E. S. tuo momentu stumtelėjo jo vaiką tempusį asmenį, ši už bordiūro užkliuvo ir nugriuvo. Tai buvo stumtelėjimas viena ranka. K. P. buvo pasilenkusi. Vieną kartą stumtelėjo, buvo stumtelėjimas siekiant atgauti savo vaiką, moteris užkliuvo už bordiūro ir atsisėdo ant to pačio bordiūro. K. P. nuo to stumtelėjimo, eidama atbulomis, užkliuvo už to bordiūro, neteko pusiausvyros ir atsisėdo. Jis, E. S. numanė, kad galėjo susitrenkti K. P., ji užkliuvusi tiesiog atsisėdo, kaip sėdosi užkliudė už jos esančią betoninę sienelę savo pakaušiu. Jo, E. S. reakcija buvo tokia, jis stengėsi apginti savo vaikus ir pasakė, kad vaikų neleis skriausti, galėjo pakelti moterį, bet tuo metu jam buvo svarbesni vaikai. Pasak E. S., pagal standartus, teisingiausia einant į instituciją neštis visus dokumentus ir pateikinėti juos, bet minėtas asmuo pats neprisistatė. Visas auklėtojas jis, E. S. pažinojo, jie kalbėdavosi ir bendraudavo, kadangi jo vaikai lankė savaitinę grupę. Anot E. S., vaikai prarado galimybę po teismo sprendimo su juo bendrauti. Jokių chuliganiškų motyvų jis, E. S. neturėjo, vaikai iš karto identifikavo jį kaip tėvą. Šitą auklėtoją jis, E. S. matė pirmą kartą. Normaliam žmogui matosi iš vaikų reakcijos, vaikai žino kas yra tėtis. Gal neapdairiai jis, E. S. pasielgė, kad nepasiėmė teismo nutarties, prieš tai niekada nebūdavo problemų su kitom auklėtojom, visi jį identifikuodavo kaip tėvą. Kai nukentėjusioji priėjo prie jo, E. S., pradėjo rėkti, pasakė jai normaliu tonu, kad jis yra vaikų tėvas ir pasakė, kad juos pasiima, K. P. rėkimas buvo apie 10 min., kad neleis pasimti vaikų. Įvykio dieną vyresniąjam jo, E. S. sūnui A. buvo 6 m., jaunesniam J.- 4 m. Abu vaikai buvo lauke, jie buvo atskirose grupėse. Vyresnio auklėtoja buvo I. P., o jaunesnio -K. P.. Iš pradžių atėjęs jis, E. S. pamatė vyresnį vaiką. Į darželį jis, E. S. atėjo pasiimti ir pabendrauti su vaikais. Nedažnai ateidavo į darželį, 9 ryte atėjo pasiimti vaikus. Tuo metu pirmą kartą matė tiek I. P., tiek K. P.. Į mėnesį kartą jis, E. S. lankydavosi darželyje. Vedžiodavo į darželį vaikus jų mama, buvusi jo, E. S. žmona. Tuo metu buvo daugiau vaikų grupių kieme. Po to su savo vaikais jis, E. S. nuvažiavo maudytis. A. už kurios rankos jis, E. S. paėmė neprsimena, po to atbėgo J. Kai įeini į darželio teritoriją yra automobilių stovėjimo aikštelė, darželio pastatas ir pakilimas toks. Nukentėjusioji pati priėjo prie jo, E. S.. Nukentėjusioji paėmė J. už kurios rankos jis, E. S. neprisimena, kuria ranka pastūmė nukentėjusiąją neprisimena. Nukentėjusioji kas tokia buvo jis, E. S. neidentifikavo. Pribėgo moteriškė su prijuoste, vaikų akivaizdoje rėkianti ant jo, E. S. ir ji tempė už rankos vaiką, nes bijojo prarasti darbo vietą. Vaikui buvo nubrozdintas kelias. Nebuvo vartojęs alkoholio įvykio metu. Vaikus išsivežė automobiliu, buvo vienas. Pasak E. S., darželis ,,Pakalnutė“ jam nepatinka, nes vaikai paliekami kito asmens priežiūrai, žmona sakė, kad nebuvo kitos galimybės, mano, kad tai nelabai žmogiška jo vaikų atžvilgiu, prieš tai pats vaikus vedžiojo į normalų darželį. Su vaikų motina jis, E. S. nederino sprendimo pasiimti vaikus, nes ji savavališkai išsivežė vaikus. Auklėtoja priėjusi pasakė, ką jūs čia veikiate, pasakė, kas jums duos tuo vaikus. Jis, E. S. atsakė, o kas jam neduos ir ji labai supyko. Kai pasirodė K. P., I. P. buvo ant kalniuko, ji buvo apie 10, 12 metrų nuo to įvykio, ją, I. P. jis, E. S. matė pirmą kartą, bet ji jį iš karto identifikavo kaip tėvą. Sūnus pribėgęs prie jo, E. S. šaukė tėtis, nes apsidžiaugė, apsikabino, I. P. galėjo suprasti, kad jis yra tėtis. K. P. neaiškino, kad negali atiduoti vaiko be motinos žinios. Pasak E. S., ji suprato, kad jis yra vaikų tėvas, bet ji norėjo pasijausti svarbesniu asmeniu, prašė parodyti gimimo liudijimą ir teismo sprendimą. Po šio teismo sprendimo, priimto 2009 m., kito dokumento, kuris apribojo teisę matytis su vaikais, nebuvo. E. S. mano, kad dar buvo žmonių, kurie galėjo matyti ir girdėti įvykį. Tuo metu vaiko nukentėjusioji nelaikė, tik jų ginčui pasiekus epogėjų, ji griebė vaiką už kairės rankos, siekdama išlikti be atsakomybės jausmo prieš savo vyresnybę, kad neprarastų darbo. Jis, E. S. nukentėjusiąją stumtelėjo, po pastūmimo ji atsisėdo, kažkokių žymių kraujo nematė, po atsisėdimo ji nuo netikėtumo ar nemalonaus jausmo sudejavo. Bėgančio kraujo iš nukentėjusiosios galvos nematė. Nukentėjusioji nenorėjo atiduoti vaikų, nes norėjo išsaugoti savo darbo vietą ir pasirodyti pareiginga darbuotoja. Auklėtoja sugriebė jaunesnį vaiką ir tempė į save, vaiką ji paleido po jo, E. S. stumtelėjimo, stumtelėjo į skruostą, į kairį skruostą. Jam, E. S. tai buvo šoko emocija, tokia momentine reakcija, negalvojo tuo momentu, kur ar kaip, tai buvo vienintelis prisilietimas. Po tąsymo į skirtingas puses momento, vaikai buvo išsigandę. Vaikai stovėjo jo E. S. pusėje už jo nugaros.
Nukentėjusioji K. P. parodė, kad ji, K. P. atėjo į darbą ryte, apie 8 val., atvažiavo J. ir A. mama su savo vaikučiais. 2012-07-11 darželyje „Pakalnutė“ dirbo auklėtoja. Mama vaikų, labai maloni, gera moteris, ji rūpinasi vaikais, pastoviai vaikus atveždavo. Ji, K. P. dirbo po atostogų toje grupėje su vaikais. Nieko nesakė, kad kažkas turi ateiti ir pasiimti tuos vaikus. Jos, K. P. grupėje buvo mažesnis vaikas, jie labai draugiški vaikai ir jie žaisdavo kartu. Atėjo šitas žmogus (rodo į kaltinamąjį), jo tikrai akyse niekada nebuvo mačiusi. Ji, K. P. prie jo priėjo ir prisistatė, kad yra vaikų auklėtoja. Jie buvo susitikę prie vaikų žaidimo aikštelės. Ji, K. P. iš tos vietos matė visus vaikus. Ji iš karto prisistatė, ir pajuto alkoholio kvapą nuo to žmogaus, paklausė kas jis toks, šis atsakė, koks tau skirtumas. Ji, K. P. pasakė, kad jai reikia žinoti kam ji atiduoda vaikus, suprato, kad jis nori juos pasiimti. Pasakė, kad reikia pranešti mamai. Pasak K. P., asmuo neprisistatė, kad čia tėtis. Ji, K. P. paėmė telefoną. Nesitikėjo, kad bus tokia reakcija iš to žmogaus. Ji, K. P. tuo momentu buvo viena lauke, kolegė buvo su savo grupe truputį toliau. Ji, K. P. buvo viena, padėjėjos tuo momentu nebuvo. Pasakė tam vyrui, kad turi dabar nueiti pasiimti žurnalą kur surašyti telefonai. Pasakė tam vyrui, kad gal jis duos dabar telefono Nr. ir jie paskambins mamai ir galės eiti su vaikais. Pasak K. P., jai buvo įtartina, kad jis buvo su kvapu, matė kaip tie vaikai lyg tai ir pribijo, vienas vaikas šūktelėjo tėtis, po to žiūri su baime lyg ir stovi kaip drebantis. Kaltinamojo buvo tokia reakcija, kad jis čiupo už telefono ir pasakė, kad tuoj bus galas ir tau, ir mamai. Aš jus abi sutvarkysiu. Jis paėmė tą telefoną ir numetė. Ji, K. P. nesitikėjo, kad jis paims ir ją į tą betonuotą sieną stūms, ir ji, K. P. krito, kas toliau su ja buvo nežino, nes gulėjo be sąmonės. Po to kai ligoninėje apsižiūrėjo, buvo visa kruvina. Jos gydymas ilgas, jis tęsiasi, gavo invalidumą, buvo reikalinga psichologės pagalba. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Rytojaus dieną atvažiavo jo žmona ir ji atsiprašinėjo. Nebuvo jai, K. P. tokio noro, kad sulaikyti tuos vaikus ir neatiduoti, ji visada atiduoda tėvams vaikus. Ji, K. P. paklausė, kas jūs toks ir jis neprisistatė ir nepasakė, kad čia tėvas. Kaltinamasis meluoja, kad ji buvo su kažkokia prijuoste, ji buvo su suknele. Ji, K. P. priėjus prie kaltinamojo prisistatė, kad yra auklėtoja darželio. Ji, K. P. nelaikė vaiko už rankos, tie vaikai patys bijojo ir nepriėjo prie tėvo. Tie vaikai truputį buvo toliau ir ji nelaikė jokio vaiko rankos. Vaikai žaidė ir ji jų nelaikė prie savęs nei vieno, nei kito. Nebuvo taip kaip sako kaltinamasis. Jautėsi kvapas nuo kaltinamojo, stovėjo per metrą vienas nuo kito, jo akys buvo keistos. Jis elgėsi kitaip nei įprastai elgiasi tėvai. Degtinės kvapas jautėsi, akys jo buvo raudonos. Jis agresyviai buvo nusiteikęs, bet kai ji, K. P. paprašė telefono paskambinti mamai, jis dar agresyvesnis pasidarė, jis tada stvėrė telefoną ir prilipdė ją, K. P. prie kampo. Ji, K. P. dirba auklėtoja darželyje ir kaip auklėtojos atostogose ji jas pavaduoja. J. ir A. labai mažai likdavo nakčiai nakvoti darželyje. Mama dažnai tuos vaikus imdavo namo. Kaltinamojo ji, K. P. darželyje nėra mačiusi, pastoviai matė tik mamą vaikų. Paklausė kaltinamojo kas jūs toks, jis neprisistatė. Kažkoks nepažįstamas žmogus, kadangi dar pavaduodavo, ji, K. P. juto atsakomybę, pastoviai matydavo tik mamą. Be mamos šitų vaikų niekas neimdavo. Pokalbio tarp jos ir kaltinamojo nebuvo, tik pasakė, kad paskambins mamytei, nes kilo įtarimas, bet vaikų ji, K,P. nelaikė už rankų. Kai laikė telefoną rankose, pasakė, kad kaltinamasis pasakytų numerį paskambinti mamai. Kaltinamasis pasakė, kad tuoj galas bus ir tau, ir mamai. Jos telefoną paėmė ir numetė, po to ji, K. P. pajuto smūgį, jis paėmė ją už pečių su abiem rankomis ir stūmė. Iki sienos buvo gal metras. Nuo to smūgio ji, K. P. griuvo, pas ją buvo žaizda galvoje, jai siuvo galvą. Ji krito nuo smūgio. Buvo jai, K. P. padaryti sužalojimai: kryžkaulio lūžis, turėjo smegenų sutrenkimą, dabar jos regėjimas pablogėjo nuo to smūgio, turi invalidumą. Invalidumą gavo dėl sužalojimų, dabar dažnai daug ką užmiršta, negali dirbti tokiu krūviu darbe kaip dirbo iki to laiko. Vartoja vaistus pastoviai. Pasak K. P., įvykio metu iš vienos pusės ant kalniuko buvo I. P. su savo vaikų grupe, ji, K. P. buvo truputį žemiau. Tuo metu darželio kieme buvo apie 15, 20 vaikų. Kaltinamasis ar pasiėmė vaikus ji nežino, nes buvo be sąmonės. Sąmonę prarado dėl to smūgio. Su žmona kaltinamojo ji, K. P. bendravo ligoninėje labai trumpai, po to susitiko prieš išrašinėjant iš ligoninės, tai ji pasakojo, kad buvo kaltinamojo terorizuojama ir gąsdinama, pradėjo verkti ir išėjo. Pasak K. P., tą dieną to vaiko už rankos ji netraukė. I. P. kodėl davė tokius parodymus, nežino. Ji, K. P. tuo momentu buvo strese, kai paėmė žmogus jos mobilų ir numetė, gal nepastebėjo kaip šalia jos atsistojo vaikas, gal padavė jam ranką. Vaiko į save netraukė. Prie jos vaikas nebuvo sužalotas.
Liudytoja I. P. teisme parodė, kad ji pradėjo dirbti auklėtoja darželyje „Pakalnutė“ nuo gegužės mėnesio, o tai atsitiko liepos viduryje, tada grupės buvo sujungtos. Vienoje iš jų buvo vyresnis berniukas, čia buvo priešmokyklinė grupė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ grupė. Jos, I. P. grupėje buvo vyresnis berniukas A. Po pusryčių, prie jų priėjo žmogus. A. sušuko, kad tai tėvelis. Kaltinamasis pasakė vaikui, kad pakviestų brolį. Tada atėjo auklėtoja K. Ji, I. P. stovėjo viršuje visa išsigandusi, nes jai jis buvo nematytas žmogus, visada vaikus pasiimdavo mama, apie tėtį nieko nežinojo. Pasak I. P., kad tai vaikų tėtis, žinojo iš vaiko žodžių, kad tai tėvelis. Asmuo jai neprisistatė, sakė kad pasiima ne pirmą kartą vaikus. K. pasakė, kad reikia paskambinti, ji prašė paskambinti mamai. Pradžioje ji, I. P. viską girdėjo, vaikai šūkavo. Pradžioje tonas tarp jų buvo normalus. K. prašė, kad kaltinamasis padiktuotų, vaikų mamos telefono numerį. Vyras nenorėjo diktuoti, pasakė, kad neatiduos vaikų mama jam jis tarsi bandė diktuoti numerį, bet tada toks piktokas tapo, ranka trenkė ir mobilus atsidūrė ant žemės. K. paėmė tada tą berniuką. Tėtis taip pat ėmė vaiką. Ir tada vyras trenkė K. Jie stovėjo priešais vienas kitą. K. stovėjo prie bordiūro, tada ji paėmė tą berniuką už rankos, berniukas stovėjo šalia K. Vyras pastūmė K. suėmęs ją kažkur pečių srityje. Ji nukrito, tada jai, I. P. buvo šokas, K. labai rėkė. Buvo klanas kraujo. Iki to K. sakė, kad neduos vaiko, kol nepaskambins mamai. Pasak I. P., kai vaikas šaukė tėtis, K. dar nebuvo. Ji atėjo po keletos minučių. Antras vaikas labai greitai atbėgo. Neatsimena ar vaikai paėmė už rankų tėčiui. Tėvas pasirodė keistokas. Ją, I. P. išgąsdino šiaip, kad vyrą mato, keista buvo, kad niekas taip ryte neateina. Ji išsigando, niekas nebuvo perspėjęs jų, kad kažkas ateis. Atėjęs vyras ieškojo akimis vaikų. A. nelabai bendraujantis vaikas. Kai tėvas atėjo, vaikas bėgo prie tėvo. Kaltinamasis nenorėjo, kad skambintų vaikų mamai, todėl išmušė telefoną iš rankų, sakė, kad mama tikrai neleis jų pasiimti. K. vieną petį pastūmė, pastūmimas buvo stiprokas. Kai nugriuvo nukentėjusioji, kaltinamasis išėjo kartu su vaikais. Ji, I. P. pradėjo šaukti pagalbą, subėgo visi darbuotojai. Vaikams buvo šokas. Savaitę darželyje daug vaikų nebuvo. K. patyrė sužalojimą, nes buvo pastumta ir buvo geležis į kurią susižalojo. Ji griuvo, ką susižeidė ji, I. P. nežino. Vyras stūmė K., nes ši nenorėjo atiduoti vaikų. Ji, I. P. būtų pasielgusi kaip K. Įvykio metu ji, I. P. buvo ant pakilimo. Iš ten kur ji stovėjo viskas buvo gerai matyti. A. pribėgo prie kaltinamojo šaukdamas tėvelį. Kaip jis šaukė ar tėti, ar tėvelį, neatsimena, pasirodė, kad vaikai norėjo su juo bendrauti. Kaltinamasis akimis ieškojo vaikų. Kaltinamasis jai, I. P. pasirodė neaiškus, nes buvo toks metas, kad niekas nepasiima vaikų. Kaltinamojo buvo keistos akys. Nejuto nuo jo jokio kvapo. Kokių 3 metrų atstumu, nuo kaltinamojo stovėjo. Klausė jo leidimo išsivesti vaikus, ji, I. P. girdėjo, kad tėvai išsiskyrę, teismo leidimas turėjo būti. Norėjo paklausti mamos ar turi tėtis leidimą lankyti vaikus. Žinojo, kad jie išsiskyrę ir mama atsakinga už vaikus. Apie tai, kad jie išsiskyrę kalbėjo auklėtojos. Pasak I. P., K. laikė vaiką ir tada vyras traukė ir K. atgal patraukė. K. laikė vaiką, tėtis tada patraukė jį ir tada K. patraukė vaiką. Traukymo metu vaikas ar buvo parkritęs nematė. Ji, I. P. pasakė ikiteisminio tyrimo metu, kad nenorėjo K. atiduoti vaiko. Vaikai išsigando nuo pakelto tėčio tono, jo agresyvaus elgesio ir smūgio. Mano, kad tai buvo stūmimas. Nežino ar tai smūgis ar stūmimas buvo. Ar K. krisdama užkliuvo už kažko ji, I. P. nematė. K. klausė, ar jis tėvas ar ne, ką jis pasakė neatsimena. Pokalbį kažkiek ji, I. P. girdėjo. Po to įvykio bendradarbiai nuo K. nenusigręžė, vaikai ją labai myli. Po to įvykio ji ilgai nedirbo, ar pusę metų. To susistumdymo metu vaikai verkė. Ji, K. P. nebendrauja artimai su K.
Liudytoja E. S. parodė, kad ji tą dieną dirbo ir jai paskambino darželio direktorė, pasakė, kad buvęs vyras atvažiavęs pasiėmė vaikus. Tai buvo liepos pabaiga. Gali būti 2013-07-11. Tą dieną ji, E. S. jau su vyru buvo išsiskyrę. Direktorė darželio paminėjo, kad yra nukentėjusi auklėtoja, kad ji buvo išvežta į ligoninę. Iš darbo ji, E. S. nuvažiavo į darželį, jai papasakojo darželio „Pakalnutė“ direktorė, kad vaikai buvo lauke ir atėjęs vyras, paėmė vaikus neatsiklausęs auklėtojos. Tai buvo vasara. Buvo tas momentas, kad auklėtoja, kuri tuomet buvo su jaunesniuoju berniuku, ji buvo nauja auklėtoja, ji buvo pakaitinė, kuri vasaros metu prižiūrėjo grupę, ji nepažinojo jos buvusio vyro. Buvęs vyras neveždavo vaikų pastoviai į darželį. Kadangi auklėtoja nepažinojo vyro, paklausė kas jūs toks, prisistatykite. Ji, E. S. auklėtojų nebuvo įspėjusi, kada nori vyras, tada atvažiuoja ir pasiima vaikus. Toks įvykis buvo jau ne pirmą kartą. Į jos, E. S. skambučius buvo neatsiliepiama, ji nežinojo visą savaitgalį kur yra jos vaikai. Tik po to pirmadienį paskambino jo giminaitė, kad vaikai važiuos pas ją į kaimą. Vaikai buvo pas tetą palikti, teta suprato, kad kažkas vyksta ne taip. E. S. paaiškino, kad tuo momentu, kai įvyko įvykis vaikai augo su ja. Pas tetą vaikus pasiėmė, vaikai pasakojo apie tą įvykį, kad atvažiavo tėtis, kad vyresnis vaikas prie jo pribėgo, o nuėjus pasiimti mažesnį, sakė, kad tėtis pastūmė auklėtoją, auklėtoja nukrito, sakė, kai sodino tėtis į mašiną užsigavo vaikas koją. Tada, po to įvykio pasiėmė iš tetos vaikus, čia buvo kitas variantas, kai pasiėmiau vaikus iš Akropolio. Pasak E. S., vaikai pasakojo, kad buvo sužalotas vaikas stumiant jį į mašiną, vaikui buvo nubrozdinimas ant kojytės. Mano, kad E. S. būdingas toks elgesys. Mano, kad dėl psichikos sutrikimų jam toks elgesys būdingas. Po įvykio su nukentėjusiąja ji, E. S. bendravo. Ji papasakojo, kad paklausė, kad jis toks ir pasakė, kad paskambins mamai, tas iššaukė jam efektą, kad reikia pulti. Buvęs vyras nedažnai pasiimdavo vaikus iš darželio, į metus ar į pusę metų kartą. E. S. nežino ar apribojimai bendrauti su vaikais tą dieną galiojo, bet apribojimas buvo. Ji, E. S. yra patyrusi smurtą iš savo vyro. Buvo paleista keptuvė į ją. Liepos mėnesį, bendravimas su vaikais buvo apribotas po vieno įvykio, kai ji, E. S. kartu su vyru jau negyveno, vaiko gimtadienis buvo, jis atvyko į kavinę su ginklu, užtaisytą pasidėjo po stalu, ji, E. S. patikrino maišelį ir radus ginklą iškvietė policiją. Tada buvo apribotos teisės į vaikus. Manau kad ir dabar apribotos teisės. Ji, E. S. nepasakytų, kad laisvai leidžia bendrauti vyrui su vaikais, jis bendrauja su jais, ji neprieštarauju, kad vyras bendrauja, bet ramiai neišleidžia, vaikai nori su tėčiu bendrauti, ji nemato kaip jis bendrauja su vaikais, jis neagresyvus vaikų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad su E. S. ji išsiskyrė prieš 3 metus. Ji su buvusiu vyru nebendrauja, jis tik bendrauja su mažamečiais sūnumis. Su ja jis nederina susitikimo su vaikais laiko. Ateidavo į darželį, kurį jie tuo metu lankydavo ir išsivesdavo be jos leidimo. Ji kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kad E. S. būtų uždrausta matytis su sūnumis. Tai nusprendė po vieno įvykio, kai 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, buvęs vyras be jos leidimo išsivedė vaikus vaikų darželio „Pakalnutė” ir visą savaitgalį negalėjo sužinoti vaikų buvimo vietos. Tik pirmadienio vakarą, kai jai paskambino jo teta A. ir pasakė, kad E. planuoja pas ją vėlai vakare atvažiuoti su vaikais ir nesuprato ko taip vėlai. Ji jos paprašė niekur neišleisti su E. vaikų. Tą vakarą ji nuvažiavo ir pasiėmė abu vaikus. 2012-07-11, kai buvęs vyras E. nuvažiavo į vaikų darželį „Pakalnutė” ir be jos žinios norėdamas išsivesti vaikus sužalojo auklėtoją. Jos abu sūnūs jokių sužalojimų nuo auklėtojos nepatyrė. Nematė jokių sužalojimų ir vaikai nesiskundė. Apie įvykį jai pranešė darželio vedėja. Kai ji nuvažiavo į vaikų darželį, sūnų nebuvo, juos buvo išsivedęs E. Ji skambino jam, bet iš pat pradžių jis nekėlė, o po to pakėlęs pasakė, kad jie „Akropolyje”. Ji nuvažiavusi į „Akropolį” vaikus pasiėmė. Vaikai jai pasakojo, kad atėjęs E. norėjo juos išsivesti, bet auklėtoja neleido, nes nepažinojo ir tuomet ją pastūmė. Vyresnis sūnus A. pasakojo, kad E. sugriebė jaunesnį brolį, tai auklėtoja bandė sulaikyti ir tuo metu E. pastūmė auklėtoją, o su auklėtoja kartu nukrito ir J., o nukritęs šiek tiek apsibrozdino, bet tai įvyko ne dėl auklėtojos kaltės. J. jai nesiskundė. Tik matėsi ant kojos nedidelis nubrozdinimas. Ji mano, kad dėl visko kaltas E., nes jis nieko nesiaiškindamas veikė. Ji žino, kad auklėtoja K. P. nepažinojo jos buvusio vyro, nebuvo jo mačiusi. Ta auklėtoja pavadavo pastovią tos grupės auklėtoją, (t.l, b.l. 51)
2012-07-11 protokole - pareiškime nukentėjusioji K. P. nurodė, kad 2012- 07-11 apie 09 val. darželyje „Pakalnutė”. Vilniuje, Architektų g. 44, E. S. vyras (nepažįstamas) negavęs leidimo pasiimti vaikus (nesulaukęs leidimo) grasindamas susidorojimu, pagriebęs už pečių jėga trenkė į sieną. (t. 1, b.l. 1)
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti darželio- lopšelio „Pakalnutė“ teritorijoje, Architektų g. 44, Vilniuje. Protokole pažymėta, kad užėjus į teritoriją dešinėje yra darželio pastatas, kairiau jo yra automobilių aikštelė, o dar kairiau ir tiesiai už aikštelės yra vaikų žaidimo aikštelės, žalia veja. Už aikštelės, kairėje pusėje yra šaligatvis, o iš karto už jo yra apie 1-1,20 m. aukščio betoninė sienelė, skirianti aikštelę nuo vaikų žaidimų teritorijos (t.1, b.l. 10-12) ,
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio patrulio A. Š. 2012- 07-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-07-11 apie 09.20 val. gavo pranešimą, kad Architektų g. 44, Vilniuje, prie darželio „Pakalnutė“ moteris prašo pagalbos. Atvykus minėtu adresu darželio teritorijoje aikštelėje rado gulinčią moterį, kaip paaiškėjo, tai darželio auklėtoja K. P.. Kaip paaiškino viską mačiusi liudytoja I. P., atėjęs į darželį vyriškis E. S., norėjo pasiimti vaikus A. S. ir J. S., tačiau auklėtoja K. P. nenorėjo atiduoti vaikų. Tada jis ją pastūmė ir krisdama sužalojo sau galvą. Tada jis išsivedė savo vaikus iš darželio teritorijos. 21 GMP brigada K. P. išvežė į ligoninę, (t.1, b.l. 8)
Specialisto išvadoje Nr. G2493/12 (01) nurodyta, kad K. P. nustatyta muštinė pakaušio žaizda su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose pakaušio audiniuose ir galvos smegenų sukrėtimas bei juosmens sumušimas ir uodegikaulio pirmo slankstelio lūžis. Galvos sužalojimas ir juosmens sumušimas su uodegikaulio lūžiu K. P. padarytas smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais per pakaušį ir juosmens - kryžkaulio - uodegikaulio sritis ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Galvos pakaušio srities minkštųjų audinių sužalojimas ir galvos smegenų sukėtimas bei juosmens sumušimas su uodegikaulio lūžiu galėjo būti padaryta nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Jei poveikių buvo daugiau, tai jie nepaliko atskirų matomų požymių. Šis kūno sužalojimas pavojaus K. P. gyvybei nesukėlė. K. P. galvos sužalojimas ir uodegikaulio lūžis (kaip visumoje, taip ir atskirai) gali būti kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir uodegikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 d.). K. P. padarytas galvos sužalojimas ir uodegikaulio lūžis savęs žalojimui nebūdinga. Jų padarymo galimybė krentant ir pakaušiu bei dubeniu (sėdmenimis) atsimušant į kietus bukus daiktus ar paviršiaus neatmetama, (t.l, b.l. 24-27)
Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad remdamasis taisyklėmis nustatė nukentėjusiosios sužalojimų mąstą. Jai nustatytas uodegikaulio lūžis, toks sužalojimas nesugyja ir sveikata būna sutrikdyta ilgiau 10 d. Uodegikaulio lūžis-nesugyja. Tai ilgalaikis sutrikimas. Nesunkaus mąsto sveikatos sutirkdymą gali apspręsti smegenų sukrėtimas. Išvada surašyta pagal medicinos dokumentus, pirmiausia būna gauta ligos istorija iš ligoninės gydymosi stacionare, šiuo atveju nukentėjusioji gydyta stacionare nuo liepos 11 d. iki liepos 18 d., po to gydėsi ambulatoriškai. Buvo gauta asmens sveikatos istorija iš Lazdynų poliklinikos, antros istorijos kopijos iš ten pat su kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso aprašymais. Vėliau gautos rentgeno nuotraukos trijuose CD ir matėsi aiškiai, kad yra lūžis. Buvo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, o konkrečiai kiek laiko mums nėra aktualu. Nustatant mąstą tai nėra kriterijus. Sužalojimas gali įtakoti asmens darbingumą, tuo, kad asmuo nedarbingas, vaikščiojimas apsunkintas ir sėdėti sunku. Bet koks judesys kelia skausmą. Sužalojimai gali atsirasti nuo smūginio poveikio kietu, buku daiktu, ar tai atsimušus tam tikra kūno dalimi bus smūgis, ar atvirkščiai, daiktas į kūno dalį suduotų smūgį, tiek galva, tiek uodegikaulis. Būna, kad konkrečiais atvejais galime pasakyti, kad buvo suduota, bet negalėjo atsimušti, o šiuo atveju, uodegikaulis lūžta dažniausiai kai žmogus krenta, arba jam įspiria į tą vietą ar suduoda kitokiu būdu. Muštinė žaizda pakaušio srityje, aplinkybės leidžia teigti, kad atsimušė.
Teisme apklausta specialistė, Lazdynų poliklinikos terapeutė, J. P. paaiškino, kad K. P. iki traumos į polikliniką kreipėsi retai tik dėl epizodinių negalavimų: kraujospūdžio padidėjimo, peršalimo ligų. Po traumos pacientė dažnai kreipiasi į gydytojus, ne tik į ją, J. P., bet ir į kitus specialistus. Kraujospūdis, kuris iki traumos buvo epizodiškas, dabar yra pastoviai aukštas, K. P. išrašomi vaistai, jie kaitaliojami, siekiant sulaukti teigiamo rezultato. Pacientė ne vieną kartą buvo konsultuojama kardiologo, gydymas koreguojamas atsižvelgus į specialisto patarimus. Didelė bėda, kai atsirado didelis depresinis epizodas. Iki darbingumo lygio nustatymo vaistų, K. P. vaistus turėjo pirkti už pilną jų kainą. Kai žmogus yra kažkiek labiau apdraustas, vaistus jis gauna su nuolaida. Teisėjai pagarsinus specialisto išvadą, J. P. paaiškino, kad pacientei aukštas kraujospūdis atsirado po traumos, iki to pacientė į ją kreipėsi epizodiškai. Dabar jau tai vyksta pastoviai, kadangi nuolat laikosi aukštas kraujospūdis. Pasak J. P., aukštas kraujospūdis galėjo atsirasti galvos sukrėtimo įtakoje. J. P. parodė, kad po traumos nukentėjusiajai buvo skirti šie vaistai: „Jamieson Lecithin“, „Relanium“, „Cymbalta“,“ Valdoxan“, „Cardura XL“, „Physiotens“, „Nebilet“, „Norvasc“, „Noliprel forte“, „Trifas“, „Thrombo ASS“, „Lercanidipine Actavis“, „Noliterax“, „Kaptopril Krka“, „Prestarium“, „Rivero“, „Cardura“, „Dolmen“, „Evelor“, „MoxonidinHEXAL“, „Magrilan“, „Mirzaten“, „Bio-Glucosamine“, „CaptoHEXAL“, „Valdoxan“, „Cymbalta“, „Cosopt“, „Cardace“. J. P. paaiškino, kad prie lėtinių ligų žmogaus imuninė sistema visada silpsta, negali 100 procentų teigti, kad su patirta trauma susijusios peršalimo ligos. Tai, kad K. P. imuninė sistema buvo nusilpusi, tai yra 100 procentų. Moteris yra sugniuždyta savyje, o kai žmogus tampa sugniuždytas, jis tampa visur silpnas, tame tarpe ir kovoje su ligomis jis yra silpnas. Iki traumos K. P. epizodiškai kreipėsi į gydytojus, tame tarpe ir dėl peršalimo ligų. Paskui, po patirtos traumos K. P. aplankymai poliklinikoje tapo labai dažni. Pasak J. P., K. P. kreipėsi ir pas neuropatologą, ir pas psichiatrą, gulėjo psichiatriniame skyriuje, kas patvirtina depresinį sindromą. Anot J. P., aukštas kraujospūdis greičiausiai susijęs su įvykių, kai žmogų muša, jis jaučiasi pažemintas. Kraujo spaudimas užsifiksavo aukštas dėl bendros būsenos ir nepaleidžia. Vaistai paskutiniu laiku lyg tai ir parinkti, tačiau spaudimas laikosi aukštas. Matomai žmogų veikia nervų sistema ir organizmas nepasiduoda gydymui. Ji, J. P. siuntė K. P. konsultacijai pas kardiologus, mano, tai irgi susiję su įvykių, kadangi atsirado skausmai, kurių iki įvykio žmogus nejautė, ligos istorijoje turi būti išrašai. Pasak J. P., K. P. negalavimai priskiriami prie lėtinių susirgimų, gali būti pagerėjimai, bet mažiausios psichinės traumos, nerviniai stresai iššaukia paūmėjimus. Šiai dienai gydymas yra tęsiamas, nežino, kiek truks gydymas. J. P. paaiškino, kad ji yra terapeutė, tai yra tas pats, kaip šeimos gydytojas, nukentėjusiąją gydo apie 8 metus, nukentėjusioji serga hipertenzija ir depresija, cukriniu diabetu nukentėjusioji neserga, vaistai nuo cukrinio diabeto skirti nukentėjusiosios tėvui. Jeigu žmogus serga kokia nors liga, jam gali būti paskirti ne mažiau, kaip 3 panašaus veikimo vaistai. Vaistai, mažinantys kraujospūdį, kurie yra vaistų pirkimo kvituose, vienu metu buvo skiriamos nukentėjusiajai. Vienus vaistus ji vartoja ryte, kitus - per pietus, trečius - vakare prieš miegą. Pagrindinė priežastis, kodėl žmogus tampa hipertonišku - nerviniai stresai, nervų sistemos sukrėtimai. Gali būti kitokių priežasčių. Pasak J. P., sutinku, kad su metais aukštas kraujospūdis gali didėti, bet kartu nori paprieštarauti, su amžiumi labai dažnai kraujospūdis tampa normalus. Mažai tikėtina, kad nuo patirtų buitinių traumų (kojos sužalojimo, galvos sutrenkimo) tapti hipertonišku ir aukštas spaudimas laikysis iki gyvenimo pabaigos. Viskas priklauso nuo traumos pobūdžio. Šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tai, ko nebuvo ankščiau. Iki traumos pacientė kreipėsi į polikliniką epizodiškai, kartą - du kartus per metus, dabar tai vyksta pastoviai. Jai, J. P. neužsifiksavo, kad iki traumos sistemingai būtų rašiusi K. P. vaistus, mažinančius aukštą kraujospūdį. Turi ir daugiau ligonių su panašiomis ligomis, tačiau ši yra viena po tokios traumos. Anot J. P., „TeraFlu“ vartojimą gal ir galima būtų susieti su bendra žmogaus savijauta, bet, kad tai būtų susiję tiesiogiai su patirta trauma, negalima pasakyti, gali teigti, kad K. P. imuninė sistema yra nusilpusi. Maisto papildai ir vitaminai buvo perkami bendram organizmo stiprinimui, jie gali būti naudingi po ligos. J. P. paaiškino, kad nakvišų aliejus nebūtinai skirtas moterims, tai maisto papildas, stiprinantis imuninę, nervų sistemą. Ji, J. P. mano, kad kraujospūdis susijęs su trauma.
Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė” direktoriaus 2012-07-02 Įsakymu ,,Dėl pavadavimo” auklėtojos K. P. prašymu, pavedama pavaduoti auklėtoją L. M. nuo 2012-07-02 jos atostogų metu.
Iš Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ pedagogų darbo grupėse grafiko Nr. 2 2012 m. liepos mėn. matyti, kad K. P. liepos 11 d. grupėje ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo 1,5 etato, nuo 7.15 val. Iki 17.45 val. (2 t. b.l. 172)
Iš 2008-08-27 Darbo sutarties matyti, kad K. P. priimama į Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ auklėtojos pareigoms. Sudaryta neterminuota darbo sutartis nuo 2008-08-27. (2 t. b.l. 171)
Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ pažymoje dėl auklėtojos K. P. pareigų pažymėta, kad Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ auklėtoja K. P. 2012 m. liepos 15 d. vadovavosi 2008 m. gruodžio 24 d. Nr.V-26 patvirtintais Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ auklėtojos pareiginių nuostatų Nr. 10, I bendrosios dalies išdėstytomis pareigomis: ,,Auklėtoja ugdo ir globoja vaiką saugodama ir stiprindama jo sveikatą, puosėlėdama vidines vaiko galias, lemiančias normalią jo asmenybės raidą. Prižiūri vaikus, rūpinasi jų saugumu…” bei Vilniaus lopšelio darželio ,,Pakalnutė” darželio auklėtojos darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr.1, I bendrosios dalies 7 punktu: ,,Auklėtoja privalo: rūpintis savo, vaikų ir bendradarbių sauga bei sveikata, vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais”. Pažymima, kad auklėtoja K. P. su pareiginiais nuostatais supažindinta ir pasirašiusi 2010 m. rugsėjo 9 d.(2 t. b.l. 145)
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-03-22 nutarimo matyti, kad pagal E. S. pareiškimus dėl smurto jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu to paties įvykio metu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t. b.l. 173-175). Pareiškėjo skundai dėl minėto nutarimo buvo atmesti. (1 t. b.l. 163-166)
Motyvuojamoji dalis
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad E. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl jo tarnybos pareigų vykdymo ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent būdamas viešoje vietoje vaikų darželio „Pakalnutė“ kieme, įžūliais veiksmais, kitų asmenų akivaizdoje, darželio kieme buvusių vaikų, kitos auklėtojos, sugriebė lopšelio – darželio ,,Pakalnutė“ auklėtoją K. P. už pečių ir stipriai ją pastūmė, dėl ko K. P. atsitrenkė į betoninę sienelę, ko pasekmėje nukentėjusiajai K. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Byloje nustatyta, kad E. S. 2012-07-11 apie 09 val., Vilniuje, Architektų g. 44, vaikų darželio „Pakalnutė“ kieme, viešoje vietoje atėjo pasiimti savo vaikų iš darželio. Vaikai buvo darželio kieme, skirtingose grupėse. Auklėtojos I. P. tiesioginės įvykio liudytojos grupėje buvo vyresnis berniukas A. Pagal I. P. parodymus po pusryčių, prie jų priėjo žmogus. A. sušuko, kad tai tėvelis. Kaltinamasis pasakė vaikui, kad pakviestų brolį. Tada atėjo auklėtoja K. Ji, I. P. stovėjo viršuje visa išsigandusi, nes jai jis buvo nematytas žmogus, stovėjo viršuje ant pakilimo apie trys metrai nuo kaltinamojo ir matė įvykį. A. K. neprisistatė, sakė, kad pasiima ne pirmą kartą vaikus. Auklėtoja K. pasakė, kad reikia paskambinti mamai ir paklausti dėl leidimo pasiimti vaikus. Pradžioje ji, I. P. viską girdėjo, vaikai šūkavo. Pradžioje tonas tarp jų buvo normalus. Auklėtoja K. prašė, kad kaltinamasis padiktuotų vaikų mamos telefono numerį. Vyras nenorėjo diktuoti, pasakė, kad neatiduos vaikų mama, tarsi bandė diktuoti numerį, bet tada toks piktokas tapo, ranka trenkė ir mobilus atsidūrė ant žemės. K. paėmė tada tą berniuką. Tėtis taip pat ėmė vaiką. Ir tada vyras pastūmė K. Ji nukrito, tada jai, I. P. buvo šokas, K. labai rėkė. Buvo klanas kraujo. Nukentėjusioji K. P. teisme parodė, kad ji 2012-07-11 darželyje „Pakalnutė“ dirbo auklėtoja. Mama vaikų, labai maloni, gera moteris, ji rūpinasi vaikais, pastoviai vaikus atveždavo. Ji, K. P. dirbo po atostogų toje grupėje su vaikais. Mama nieko nesakė, kad kažkas turi ateiti ir pasiimti tuos vaikus. Jos, K. P. grupėje buvo mažesnis vaikas, jie labai draugiški vaikai ir jie žaisdavo kartu. Atėjo kažkoks žmogus, dabar jau žino, kad tai E. S., jo tikrai akyse niekada nebuvo mačiusi. Ji, K. P. prie jo priėjo ir prisistatė, kad yra vaikų auklėtoja. Jie buvo susitikę prie vaikų žaidimo aikštelės. Ji, K. P. iš tos vietos matė visus vaikus. Ji iš karto prisistatė, ir pajuto alkoholio kvapą nuo to žmogaus, paklausė kas jis toks, šis atsakė, koks tau skirtumas. Ji, K. P. pasakė, kad jai reikia žinoti kam ji atiduoda vaikus, suprato, kad jis nori juos pasiimti. Pasakė, kad reikia pranešti mamai. Pasak K. P., asmuo neprisistatė, kad čia tėtis. Ji, K. P. paėmė telefoną. Nesitikėjo, kad bus tokia reakcija iš to žmogaus. Ji, K. P. tuo momentu buvo viena lauke, kolegė buvo su savo grupe truputį toliau. Ji, K. P. buvo viena, padėjėjos tuo momentu nebuvo. Pasakė tam vyrui, kad turi dabar nueiti pasiimti žurnalą kur surašyti telefonai. Pasakė tam vyrui, kad gal jis duos dabar telefono Nr. ir jie paskambins mamai ir galės eiti su vaikais. Pasak K. P., jai buvo įtartina, kad jis buvo su kvapu, matė kaip tie vaikai lyg tai ir pribijo, vienas vaikas šūktelėjo tėtis, po to žiūri su baime lyg ir stovi kaip drebantis. Kaltinamojo buvo tokia reakcija, kad jis čiupo už telefono ir pasakė, kad tuoj bus galas ir tau, ir mamai. Aš jus abi sutvarkysiu. Jis paėmė tą telefoną ir numetė. Ji, K. P. nesitikėjo, kad jis paims ir ją į tą betonuotą sieną stūms, ir ji, K. P. krito, kas toliau su ja buvo nežino, nes gulėjo be sąmonės. Pagal kaltinamojo parodymus jis 2012-07-11 atvažiavo prie darželio „Pakalnutė“, atėjo į darželio kiemą ir iš karto pamatė vyresnįjį savo sūnų, kuris iš karto pribėgo prie jo, E. S.. Jo auklėtojai I. P. jis, E. S. pasakė, kad yra vaiko tėvas ir jį pasiims, ji neprieštaravo. Tada atbėgo kitas jo, E. S. jaunesnis sūnus iš šalia esančios aikštelės, jie apsikabino. I. P. leido jam, E. S. vaikus iš darželio pasiimti. Pasak E. S., auklėtojos leisdavo jam vaikus pasiimti, juos pasimdavo ir parvesdavo. Kai pribėgo sūnus J., jis, E. S. pasakė auklėtojai P., kad jie išeina. Tuo metu pribėgo nukentėjusioji K. P.. Pradėjo ant jo, E. S. šūkauti, kas tu toks. Jis, E. S. pasakė, kad yra vaikų tėvas, vaikus pasiima ir vakare grąžins. K. P. pasakė, kad neleis vaikų pasiimti, pasakė, kad parodytų teismo nutartį. Jis, E. S. pasakė jai, kad čia yra jo vaikai ir jis pasiima vaikus. Pasak E. S., jį darželyje pažinojo, identifikuodavo kaip tų vaikų tėvą, jis, E. S. auklėtojai atsakė, kad jis vaikų tėvas. Jis, E. S. suprato, kad K. P. darželio auklėtoja. Tuo metu jis, E. S. neturėjo savo asmens dokumento. Vaikai buvo jį, E. S. apsikabinę. Po tų diskusijų nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad praras darbą, jei jis, E. S. vaikus pasiims ir ji jam jų neduos. Pasak E. S., K. P. stvėrė jo jaunesnį vaiką, pastarasis užkliuvo už kupsto ir nusibrozdino kelį. T. S. stumtelėjo nukentėjusiąją K. P., ji užkliuvo už bordiūro ir atsitrenkė į betoninę sienelę. Jis, E. S. pasakė K. P., kad savo vaikų neleis skriausti ir išsivedė vaikus. Pasak E. S., jis pasakė, kad vaikus pasiima, nukentėjusioji pamatė, kad vaikas jau pas jį, isterijos priepolyje griebė iš jo, E. S. jo vaiką, iš jėgos pradėjo tempti vaiką, jis užkliuvo už akmenuko, nusibrozdino kelį ir jis, E. S. tuo momentu stumtelėjo jo vaiką tempusį asmenį, ši už bordiūro užkliuvo ir nugriuvo. Tai buvo stumtelėjimas viena ranka. K. P. buvo pasilenkusi. Vieną kartą stumtelėjo, buvo stumtelėjimas siekiant atgauti savo vaiką, moteris užkliuvo už bordiūro ir atsisėdo ant to pačio bordiūro. K. P. nuo to stumtelėjimo, eidama atbulomis, užkliuvo už to bordiūro, neteko pusiausvyros ir atsisėdo. Jis, E. S. numanė, kad galėjo susitrenkti K. P., ji užkliuvusi tiesiog atsisėdo, kaip sėdosi užkliudė už jos esančią betononę sienelę savo pakaušiu.
Taigi pagal kaltinamojo parodymus jis tik saugojo savo vaikus nuo užsiplieskusios auklėtojos. Darželio kieme norėjo pasiimti savo vaikus iš darželio, suprato, kad prie jo priėjo sūnaus auklėtoja, jai prisistatė, tačiau auklėtoja vaikų pasiimti neleido, pradėjo ant jo rėkti, tempė jo sūnų už rankos nenorėdama atiduoti. Tada jis auklėtoją stumtelėjo, ši užkliuvo už bordiūro ir atsitrenkė į betoninę sienelę. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus, kad jis tik saugojo savo vaikus nuo neadekvačiai į situaciją reaguojančios auklėtojos, teismas vertina, kaip pastarojo gynybinę poziciją. Byloje nustatyta, kad auklėtoja K. P. aktualiu kaltinime laikotarpiu lopšelyje-darželyje ,,Pakalnutė“ atliko darželio auklėtojos funkcijas vaikų grupėje, kurioje buvo ir E. S. sūnus J. Tai, kad auklėtoja K. P. atliko auklėtojos funkcijas pagal kaltinamojo E. S. parodymus jis suprato. Iš 2008-08-27 Darbo sutarties matyti, kad K. P. priimama į Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ auklėtojos pareigoms. Sudaryta neterminuota darbo sutartis nuo 2008-08-27. (2 t. b.l. 171) Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė” direktoriaus 2012-07-02 Įsakymu ,,Dėl pavadavimo” auklėtojos K. P. prašymu, pavedama pavaduoti auklėtoją L. M. nuo 2012-07-02 jos atostogų metu. Iš Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ pedagogų darbo grupėse grafiko Nr. 2 2012 m. liepos mėn. matyti, kad K. P. liepos 11 d. grupėje ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo 1,5 etato, nuo 7.15 val. Iki 17.45 val. (2 t. b.l. 172).Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ pažymoje dėl auklėtojos K. P. pareigų pažymėta, kad Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ auklėtoja K. P. 2012 m. liepos 15 d. vadovavosi 2008 m. gruodžio 24 d. Nr.V-26 patvirtintais Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pakalnutė“ auklėtojos pareiginių nuostatų Nr. 10, I bendrosios dalies išdėstytomis pareigomis: ,,Auklėtoja ugdo ir globoja vaiką saugodama ir stiprindama jo sveikatą, puosėlėdama vidines vaiko galias, lemiančias normalią jo asmenybės raidą. Prižiūri vaikus, rūpinasi jų saugumu…” bei Vilniaus lopšelio darželio ,,Pakalnutė” darželio auklėtojos darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr.1, I bendrosios dalies 7 punktu: ,,Auklėtoja privalo: rūpintis savo, vaikų ir bendradarbių sauga bei sveikata, vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais”. Pažymima, kad auklėtoja K. P. su pareiginiais nuostatais supažindinta ir pasirašiusi 2010 m. rugsėjo 9 d. Šiuo atveju auklėtojai iškilo abejonių dėl E. S. asmenybės, ji pastarojo anksčiau nebuvo mačiusi, jis neprisistatė, nes vaikus į darželį atvesdavo mama, pagal pastarosios parodymus nuo jo sklido alkoholio kvapas, į darželį jis atėjo neįprastu laiku. Auklėtoja siekdama apsaugoti vaikus norėjo paskambinti vaikų motinai ir pasiteirauti ar ji neprieštaraujanti dėl jų paėmimo iš darželio, kas sukėlė kaltinamojo neigiamą reakciją. Pastarasis išmušė telefoną auklėtojai iš rankos. Pastaroji tada paėmė berniuką už rankos. Kaltinamasis sugriebė auklėtoją K. P. už pečių ir pastarąją pastumė ir ji atsitrenkė į betoninę sienelė, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta auklėtojos sveikata. Byloje nustatyta, kad auklėtoja buvo sužalota dėl to, kad aukščiau aptartomis aplinkybėmis vykdė savo tarnybines pareigas. Kaltinamasis teisme aiškino, kad jis saugojo savo vaikus nuo auklėtojos smurto. Tačiau iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-03-22 nutarimo matyti, kad pagal E. S. pareiškimus dėl smurto jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu to paties įvykio metu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t. b.l. 173-175) Pareiškėjo skundai dėl minėto nutarimo buvo atmesti. (1 t. b.l. 163-166). Specialisto išvadoje Nr. G2493/12 (01) nurodyta, kad K. P. nustatyta muštinė pakaušio žaizda su kraujosruva aplinkiniuose minkštuose pakaušio audiniuose ir galvos smegenų sukrėtimas bei juosmens sumušimas ir uodegikaulio pirmo slankstelio lūžis. Galvos sužalojimas ir juosmens sumušimas su uodegikaulio lūžiu K. P. padarytas smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais per pakaušį ir juosmens - kryžkaulio - uodegikaulio sritis ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Galvos pakaušio srities minkštųjų audinių sužalojimas ir galvos smegenų sukėtimas bei juosmens sumušimas su uodegikaulio lūžiu galėjo būti padaryta nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Jei poveikių buvo daugiau, tai jie nepaliko atskirų matomų požymių. Šis kūno sužalojimas pavojaus K. P. gyvybei nesukėlė. K. P. galvos sužalojimas ir uodegikaulio lūžis (kaip visumoje, taip ir atskirai) gali būti kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir uodegikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 d.). K. P. padarytas galvos sužalojimas ir uodegikaulio lūžis savęs žalojimui nebūdinga. Jų padarymo galimybė krentant ir pakaušiu bei dubeniu (sėdmenimis) atsimušant į kietus bukus daiktus ar paviršiaus neatmetama, (t.l, b.l. 24-27). Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis patvirtino savo išvadą. Paaiškino, kad uodegikaulis lūžta dažniausiai kai žmogus krenta, arba jam įspiria į tą vietą ar suduoda kitokiu būdu. Muštinė žaizda pakaušio srityje, aplinkybės leidžia teigti, kad žmogus atsimušė.
Minėta vaikų darželio teritorija yra neabejotinai vieša vieta į kurią bet kada gali patekti kiti asmenys, šiuo atveju kiti asmenys šioje teritorijoje ir buvo, ką patvirtina liudytojos I. P. parodymai, nukentėjusiosios parodymai. E. S. veiksmai – smurtavimas viešoje vietoje – aiškiai vertintini ne tik kaip įžūlus, nepadorus elgesys. Kaltinamojo elgesio motyvų ir tikslo, apie kuriuos teisiamajame posėdyje parodė kaltinamasis, veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, kadangi motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis. Net ir asmeninio pobūdžio paskatų būvimas ir tikslo sutrikdyti viešąją tvarką neturėjimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir kilusius padarinius. Šiuo atveju nukentėjusiosios K. P., liudytojos I. P., paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad E. S. sugriebęs lopšelio – darželio ,,Pakalnutė“ auklėtojai K. P. už pečių ir stipriai ją pastūmęs, dėl ko K. P. atsitrenkė į betoninę sienelę, ko pasekmėje nukentėjusiajai K. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pagal I. P. parodymus, kai ji po įvykio pradėjo šaukti pagalbą, subėgo visi darbuotojai. Vaikams buvo šokas. Savaitę darželyje daug vaikų nebuvo. Byloje nustatyta, jog smurtiniais E. S. veiksmais neabejotina buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, t.y. E. S. asmeninių santykių aiškinimuisi pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas vertina, jog aukščiau išdėstyta įrodymų visuma: nukentėjusiosios K. P. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos I. P. parodymai, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, kita bylos medžiaga-minėta specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt., patvirtina, kad kaltinamasis E,S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 10 p. Veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamasis pastumdamas nukentėjusiąją suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl turėtų atsakyti pagal sukeltus padarinius.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę E. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkaus nusikaltimo ir apysunkio nusikaltimo, į tai, kad veikos padarytos veikiant tyčia. Teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Kreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis sužalojęs auklėtoją, pasiėmęs vaikus išėjo iš darželio, nors pagal I. P. parodymus auklėtoja rėkė, buvo kraujo klane, kas rodo kaltinamojo įžūlumą. Tiriant E. S. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, šiuo metu dirbantis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, negydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre; į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmę, o pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. vienintelę sankcijoje numatytą bausmę-laisvės atėmimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad E. S. skirtinos bausmės mažesnės už numatytą baudos vidurkį.
Nusikalstamos veikos vertintinos kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir skirtas bausmes teismas subendrina Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu.
Atsižvelgiant į išdėstytą visumą, į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, yra aukštojo išsilavinimo, teismas vertina, kad kaltinamajam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, kaip vienintelė bausmės rūšis, yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. sankcijoje, t.y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė bausmės atlikimo.
Vilniaus teritorinė ligoninių kasa byloje pareiškė 2015,69 litų civilinį ieškinį (t.1, b.l. 34-39) Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl E. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje. Civilinis ieškinys pagrįstas. Vilniaus teritorinė ligoninių kasa patyrė minėtą žalą, kuri priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašo priteisti jai 3620,74 Lt iš E. S. turtinės žalos, kurią ji išleido gydymuisi ir vaistams.Taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, į šią sumą įeina-fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, dėl sužalojimų nukentėjusioji negalėjo dirbti, bendrauti su savo auklėtiniais, darbo kolektyvu.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo E. S. nusikalstamos veikos K. P. buvo padaryta neturtinė žala, nes akivaizdu, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, buvo gydyta psichologo, psichiatro dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji ilgą laiką nedirbo, negalėjo bendrauti su kolektyvu ir vaikais. Dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes. Tačiau teismas vertina, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusių asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, E. S. pradėjo dirbti tik nuo 2013-10-08, į nustatytą darbo užmokestį (2 t. b.l. 178). Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis K. P. mažintinas iki 4500 Lt. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašo priteisti jai ir 3620,74 Lt iš E. S. turtinės žalos, kurią, pasak nukentėjusiosios, ji išleido gydymuisi dėl patirtų nusikaltimų sužalojimo.
Teismui K. P. pateikė mokėjimo kvitus. Ištyrus pateiktus kvitus, apklausus teisme K. P. gydžiusią gydytoją, teismas vertina, kad K. P. civilinis ieškinys dėl turinės žalos tenkinas iš dalies ir priteina iš E. S. 1461,46 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą pateiktais mokėjimo kvitais arba nesusijusį su dėl kaltinamojo nusikalstama veika padaryta žala.
Iš bylos medžiagoje esančių kvitų matyti, kad K. P. už vaistus sumokėjo 2054,76 Lt, iš jų priteistini 1461,46 Lt turtinei žalai atlyginti kaip pagrįsti: Jamieson Lecithin 1200mg – 36,78 Lt, Relanium 5mg tabletės N20 – 4,54 Lt, Ramipril Actavis 5mg tabletė – 6,38 Lt, tabletės N20 – 4,55 Lt, Cymbalta 60mg kietos skrandyje neirios kapsulės N28 – 18,03 Lt, Valdoxan 25mg plėvele dengtos tabletės N28 – 27,44 Lt, Cardura XL 4mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės – 27,70 Lt, Physiotens 0,4mg plėvele dengtos tabletės N28 – 25,87 Lt, Nebilet 5mg tabletės N90 – 16,80 Lt, Norvasc 10mg tabletės N30 – 15,99 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės – 36,22 Lt, Trifas10mg tabletės N30 – 30,88 Lt, Thrombo ASS 100 mg tab. N100 – 13,33 Lt, gaminami vaistai – 5,20 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės – 21,62 Lt, Noliterax 10mg+2,5mg plėvele dengtos tabletės N30 – 29,38 Lt, Kaptopril Krka 50mg tabletės N20 – 11,05 Lt, Prestarium 5mg plėvele dengtos tabletės N30 – 17,66 Lt, Rivero 1mg tabletės N90 – 9,01 Lt, Lercanidipine Actavis 20mg plėvele dengtos tabletės – 0,01 Lt, Rivero 1mg tabletės N90 – 13,51 Lt, Prestarium 5mg burnoje disperguojamosios tabletė - 26,48 Lt, Cardura XL 4mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės – 27,36 Lt, Physiotens 0,4mg plėvele dengtos tabletės N28 – 33,50 Lt, Norvasc 10mg tabletės N30 – 16,54 Lt, Nebilet 5mg tabletės N90 – 18,36 Lt, Trifas10mg tabletės N30 – 30,88 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės N30 – 43,25 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės – 21,62 Lt, Trifas10mg tabletės N30 – 15,44 Lt, Nebilet 5mg tabletės N90 – 9,18 Lt, Norvasc 10mg tabletės N30 – 8,27 Lt, Physiotens 0,4mg plėvele dengtos tabletės N28 – 16,75 Lt, Cardura XL 4mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės – 13,68 Lt, Valdoxan 25mg plėvele dengtos tabletės N28 – 27,44 Lt, Cymbalta 60mg kietos skrandyje neirios kapsulės N28 – 18,03 Lt, CaptoHEXAL 25mg tabletės N20 – 4,55 Lt, Cardace 5mg tabletės N28 – 6,75 Lt, Bio-Glucosamine 500mg tab. N60 – 36,66 Lt, Magrilan 20mg kietosios kapsulės N30 – 3,72 Lt, Mirzaten 30mg plėvele dengtos tabletės N30 – 11,20 Lt, gaminami vaistai – 16,35 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,90 Lt, gaminami vaistai – 9,16 Lt, Physiotens 0,4mg plėvele dengtos tabletės N28 – 38,80 Lt, Nebilet 5mg tabletės N90 – 25,19 Lt, Norvasc 10mg tabletės N30 – 23,62 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės – 54,33 Lt, Trifas10mg tabletės N30 – 46,31 Lt, Trifas10mg tabletės N30 – 15,44 Lt, Nebilet 5mg tabletės N90 – 9,18 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės N30 – 21,62 Lt, Norvasc 10mg tabletės N30 – 8,27 Lt, MexonidinHELAX 0,4mg plėvele dengtos tabletės N30 – 8,55 Lt, Cardura XL 4mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės N90 – 13,68 Lt, Natrium chloride Fresenius inf. tirp. 0,9% 250 ml N20 – 17,78 Lt, Pentilin 100 mg/5ml injekcinis /infuzinis tirpalas 5ml N5 – 9,40 Lt, infuzinis rinkinys – 5,00 Lt, Evelor 50 mg, 90 kapsulių – 77,99 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,90 Lt, Relanium 5mg tabletės N20 – 1,51 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,90 Lt, Cardura XL 4mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės – 13,85 Lt, Physiotens 0,4mg plėvele dengtos tabletės N28 – 16,93 Lt, Nebilet 5mg tabletės N90 – 8,40 Lt, Norvasc 10mg tabletės N30 – 7,87 Lt, Noliprel forte 5mg+1,25mg plėvele dengtos tabletės – 18,11 Lt, Trifas10mg tabletės N30 – 15,44 Lt, Your Vitallity Resveratrol caps – 40,00 Lt, Ketanov 10mg tab. N20 (Ranbaxy) – 2,91 Lt, Bio-Glucosamine tab. N150 – 34,71 Lt, Neurorubine 3ml inj. amp. N5 – 20,64 Lt, Tvarstis Azas tankus nest. Marl – 2,08 Lt, Ketanov 10mg tab. N20 – 12,28 Lt, Nakvišų ir agurklių aliejus ca – 59,75 Lt, atmestini 593,30 Lt turtinei žalai atlyginti kaip nepagrįsti: Metformin-ratiopharm 500mg plėvele dengtos tabletės N120 – 12,58 Lt (vaistas cukriniam diabetui gydyti, biguanidų preparatas), Propolki past. su vit.C+alij. ir imbier. eks. N16 – 12,95 Lt (maisto papildas, raminančiai veikiantis burnos gleivinę ir gerklę), Theraflu ND milteliai geriamam tirpalui N10 (oranž.) – 4,58 Lt (vaistai nuo kosulio ir peršalimo), Theraflu ND milteliai geriamam tirpalui N10 (žalia) – 4,58 Lt (vaistai nuo kosulio ir peršalimo), Orfarin 5mg tabletės N30 – 7,81 Lt (vaistai tromboembolijos (kraujo krešulių) profilaktikai arba jai ir jos komplikacijoms gydyti), Metformin-ratiopharm 500mg plėvele dengtos tabletės – 12,58 Lt (peroraliniai gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistai. Biguanidai.), Cosopt 20mg+5mg/ml akių lašai (tirpalas) 5ml N1 – 71,11 Lt (skirtas mažinti padidėjusį akispūdį sergant glaukoma arba akių hipertenzija), Orfarin 5mg tabletės N30 – 7,81 Lt (vaistai tromboembolijos (kraujo krešulių) profilaktikai arba jai ir jos komplikacijoms gydyti), Hematogenum 50 g – 5,20 Lt (maisto papildas imunitetui), Geritamin Neo 20 minkštų kap. – 18,98 Lt (maisto papildas), Promentolis plius čiobrelis N60 – 12,79 Lt (maisto papildas, raminančiai veikiantis burnos gleivinę ir gerklę), Septona drėgnos serv. vaik. su ramunėlių ekst. N64 – 6,35 Lt, Your Life Women‘s daily pak. tab. N120 – 94,74 Lt (maisto papildas moterims), Propolki past. su vit.C+alij. ir imbier. eks. N16 – 11,80 Lt (maisto papildas, raminančiai veikiantis burnos gleivinę ir gerklę), Pertusinas N 100ml – 8,72 Lt (augalinis vaistinis preparatas, vartojamas peršalus, kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė), Super Cal500-Mag250-Zinc15 tab. N100 – 39,80 Lt (kalcio, magnio ir cinko su vitaminu D3 maisto papildas trūkstamam jų kiekiui organizme papildyti), A+E caps. 0.3 g N20 – 11,80 Lt (maisto papildas, papildomas vitaminų A ir E šaltinis), Milgamma N 2ml inj. N25 – 29,56 Lt (sudėtinis vitaminų B1, B6 ir B12 preparatas), Vienk. švirkšt. 2ml su adata 2 – 3,10 Lt, Cosopt 20mg+5mg/ml akių lašai (tirpalas) 5ml N1 – 66,48 Lt (skirtas mažinti padidėjusį akispūdį sergant glaukoma arba akių hipertenzija), Cosopt 20mg+5mg/ml akių lašai (tirpalas) 5ml N1 – 66,48 Lt (skirtas mažinti padidėjusį akispūdį sergant glaukoma arba akių hipertenzija), Moller‘s žuvų taukai – 32,98 Lt, Hematogenum 50 g – 5,20 Lt (maisto papildas imunitetui), Metformin-ratiopharm 500mg plėvele dengtos tabletės N120 – 12,58 Lt (peroraliniai gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistai. Biguanidai.), Pertussinum N forte sir. 100ml – 9,96 Lt (augalinis vaistinis preparatas, vartojamas peršalus, kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė), Propolki past. su vit.C+alij. ir imbier. eks. N16 – 12,95 Lt (maisto papildas, raminančiai veikiantis burnos gleivinę ir gerklę), Propodezas tab. su imbieru tab. N5 - 9,83 Lt (maisto papildas gerklei ir imuninei sistemai su vitaminu C ir imbieru).
Ikiteisminio tyrimo metu E. S. buvo 2013-01-24 15.30 val. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleistas 2013-01-25 13.50 val. Laikinojo sulaikymo laikas – 2 dienos yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.
2013-01-25 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-01-25 nutarimu apribotos nuosavybės teisės į įtariamojo E. S. 60 litų ir 820 Rusijos rublių (t.l, b.l. 90). 2013-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta E. S. nuosavybės teisės į 60 litų ir 820 Rusijos rublių laikinas apribojimas nuo 2013-12-02 trims mėnesiams. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į minėtą E. S. turtą, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus ir nukreiptinas civiliniam ieškiniui užtikrinti.
E. S. taikytą kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą (t.1, b.l. 98, 100) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmę.
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. S. galutinę bausmę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę
Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-01-24 15.30 val. iki 2013-01-25 13.50 val, t.y. įskaitytina 2 dienos.
E. S. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą (t.1, b.l. 98, 100) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant E. S. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinė ligoninių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, iš E. S. Vilniaus teritorinei ligoninių kasai priteistina 2015,69 litų turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. S. 1461,46 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 4500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. P. naudai, kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmesti.
2013-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą E. S. nuosavybės teisės į 60 litų ir 820 Rusijos rublių laikiną apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.