Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. A., gyvendamas bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo seneliais – J. A. ir A. A., sistemingai, t.y. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., baugino nukentėjusįjį J. A. naudodamas psichinę prievartą, be priežasties nuolat keldavo konfliktus, kurių metu grasindavo prieš pastarąjį panaudoti fizinį smurtą, vartojo necenzūrinius žodžius, 2009-11-15, apie 14.30 val., minėtame bute konflikto metu sumušė nukentėjusįjį J. A., sužalodamas šiam dešinįjį žastą, 2010-04-06, apie 12.00 val., pastūmė nukentėjusįjį J. A., nuo ko pastarasis griūdamas atsitrenkė galvą į radiatorių, taip nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, 2010-08-22, apie 19.00 val., grasino J. A. fiziniu susidorojimu bei nužudyti pastarąjį, o 2010-09-30, apie 19.30 val., dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu grasino panaudoti fizinį smurtą prieš J. A., tuo sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, lydimą fiziniu smurtu, ir nežymiai sutrikdė asmens sveikatą.

Š. A. savo kaltę pripažino iš dalies – tuo, kad nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. A. sveikatą. Duodamas parodymus Š. A. paaiškino, kad šeima turi problemų, seneliai visą dieną guli lovoje ir ieško priekabių, provokuoja, kad Š. A. naudotų fizinį smurtą. Š. A. tik atėmė iš J. A. raktus, tačiau jis pasakė, kad jį sumušė. Susistumdymas, kai nukentėjusysis trenkėsi galva į radiatorių, buvo. Su nukentėjusiuoju Š. A. truputį pasistumdė, gal persistengė, nukentėjusysis paslydo ir atsitrenkė į radiatorių, pradėjo bėgti kraujas. Š. A. pats iškvietė policiją. Dėl nukentėjusiojo žasto Š. A. nieko negali pasakyti, rankų jam nesukiojo. Rankos nukentėjusiajam Š. A. nesumušė, neatsimena, ar tada buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Galimai, nukentėjusysis anksčiau buvo nukritęs. Š. A. vartoja necenzūrinius žodžius, nelabai grasina nukentėjusiesiems. Š. A. neprašė iš nukentėjusiojo pinigų vartodamas smurtą. Nukentėjusieji kviečia policiją dėl žodinių konfliktų. Mano, kad nukentėjusieji neturi jausti grėsmės, jie įsistatė atskiras duris, spyną. Papildomai Š. A. paaiškino, kad pripažįsta susistumdęs su seneliu, dėl ko jis nukrito ir susižalojo, kodėl jį pastūmė, nežino, gal buvo susijaudinęs. J. A. stūmė, nes jis rėkė, mojavo rankomis, Š. A. buvo susinervavęs, dėl to taip atsitiko, pavartojo fizinį smurtą, nepagalvojo, ką daro. Žasto seneliui Š. A. nebuvo sužalojęs. Senelis lipo padėti rūbų, nukrito nuo kėdės, susižalojo ranką, žasto traumų jis buvo turėjęs ir anksčiau. Š. A. prašė pinigų iš senelių, gal jie tai supranta, kaip terorizavimą, tuo savo kaltę pripažįsta. Nelabai sutinka bauginęs, grasinęs. Kitais asmenimis senelių negąsdino, jie ne taip suprato. Š. A. sakė, kad draugas gali ateiti, jie suprato, kad tas draugas gali pamokyti, juo grasina. Prašydamas pinigų Š. A. vartodavo necenzūrinius žodžius, seneliai taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Pripažįsta savo kaltę tuo, kad stūmė senelį, kažkiek vartojo psichologinį smurtą. Dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. įvykio Š. A. paaiškino, kad jis paėmė raktus iš J. A., nuėjo su draugais į rūsį. Š. A. atrodo, kad jis griežtai pasakė, jog eina į rūsį, po pusės valandos atvažiavo policija. Seneliai policiją iškvietė, nes nepatiko, jog ėjo į rūsį. Seneliui Š. A. sakė, kad neitų į rūsį, jis ne taip Š. A. suprato. Dėl 2010-04-06 įvykio Š. A. paaiškino, jog įvyko konfliktas dėl trijų litų, senelis nenorėjo duoti, įvyko susistumdymas. 2009-11-15 įvykio neprisimena. Dėl 2010-08-22 įvykio Š. A. paaiškino, kad J. A. atėjo padžiauti skalbinių, Š. A. pasakė padžiauti kitur, jam nesakė, kad nužudys.

Nukentėjusysis J. A. paaiškino, kad į policiją kreipėsi dėl to, jog Š. A. juos terorizuoja. Viskas prasidėjo prieš porą metų, jis susirado draugų, pradėjo išgėrinėti. Š. A. nedirba, pinigų neturi, atsinešdavo draugai, namuose prasidėjo neramumai. Š. A. plūstasi kiekvieną dieną, pastoviai grasina. Š. A. buvo sužalojęs J. A. ranką. J. A. šildė sriubą, Š. A. jam smogė į ranką, ranka sutino, buvo kviesta greitoji pagalba. Atvažiavus greitajai pagalbai, iškvietė policiją, J. A. nugabeno į ligoninę, ranką teko gydytis daugiau kaip mėnesį laiko. J. A. į ekspertus nesikreipė, nes reikia mokėti už apžiūrą. J. A. sudavė į dešinę ranką, Š. A. iš kažkur parėjo, smogė J. A., jis klausė, už ką muša, tai Š. A. paėmė už gerklės ir smaugė. Kitu atveju Š. A. reikalavo iš J. A. 5 litų, jis nedavė, nes vakare buvo davęs 20 litų. Š. A. pradėjo grūmoti, tada J. A. įsikišo ranką į kišenę, nes ten buvo pinigų, tuo metu Š. A. stūmė, J. A. krito, atitrenkė į radiatorių, susižalojo galvą. Buvo kviesta greitoji pagalba, nes J. A. stipriai susižeidė, po to įvykio jis kreipėsi ekspertų apžiūrai. Dėl pareiškimo, t. 1 b.l. 44 (dėl 2010-09-30 įvykio), J. A. paaiškino, kad buvo kreiptasi į policiją dėl incidento, kai Š. A. ir jo draugai ėjo gerti rūsyje, jis sakė, kad J. A. bus nudobtas. 2010 m. rugpjūčio 22 d., apie 19 val., Š. A. namuose sukėlė konfliktą, barėsi, agresyviai puolė J. A. ir A. A., mojavo kumščiais, grasino susidorojimu. Daugiausia Š. A. nesutaria su J. A., tačiau ir su A. A. jis taip elgiasi. Prieš porą metų A. A. taip pat puolė, tada sulaužė stalą, kėdę, spintos duris. Š. A. keikiasi necenzūriniais žodžiais. Papildomai J. A. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 30 dienos įvykį gerai atsimena. Pas Š. A. atėjo draugai, raktai buvo J. A. švarko kišenėje, jų nenorėjo duoti. Š. A. pradėjo stumdytis, pagrūmojo, kad J. A. bus „nudobtas“, jei neduos, vartojo necenzūrinius žodžius, kitaip, kaip „debilas“ J. A. jis nevadina. Atvažiavo policija, kai juos išsivedė, J. A. rado paliktą butelį alkoholio. J. A. davė raktus, jie buvo nuėję į rūsį. Dėl 2010-04-06 pareiškimo J. A. paaiškino, jog pareiškimą rašė N. A.. Konfliktas įvyko dėl pinigų, Š. A. prašė 5 litų, J. A. jam buvo davęs 20 litų, todėl nenorėjo daugiau duoti. Š. A. pradėjo grūmoti, J. A. įkišo ranką į kišenę ieškoti pinigų, tuo tarpu Š. A. jį stūmė, J. A. krito, atsitrenkė į spintelę ar radiatorių. Po to Š. A. pats skambino greitajai pagalbai. Dėl 2009-11-15 pareiškimo J. A. paaiškino, kad Š. A. parėjo į namus, tuo metu J. A. virė sriubą. Š. A. smogė J. A. į dešinę ranką, su juo pradėjo stumdytis, Š. A. stvėrė J. A. už kaklo, pargriovė, iškeikė necenzūriniais žodžiais. J. A. iškvietė policiją. Ranką J. A. gydėsi mėnesį laiko, nuo smūgio buvo trūkusi kraujagyslė, Š. A. smogė su kumščiu. Dėl 2010-08-23 pareiškimo J. A. paaiškino, kad Š. A. grūmoja jiems pastoviai. J. A. pakabino skalbinius, juos Š. A. išmetė. J. A. skalbinius surinko, pakabino vonioje, tada Š. A. jį užpuolė, pradėjo spardyti, stvėrė už kaklo, buvo priversti kviesti policiją.

Nukentėjusioji A. A. paaiškino, kad tuo metu, kai Š. A. vartojo smurtą prieš J. A., ji gyveno su sūnumi. A. A. nebuvo namuose, kai J. A. atsitrenkė į radiatorių, jis pats kvietė greitąją. Š. A. koliojosi, reikalaudavo pinigų. Bute kartu su Š. A. A. A. negyveno pusantrų metų, grįžo į butą 2010 m. rugpjūčio 21 d. Į butą atvažiuodavo su sūnumi, nes tame bute, kur gyveno, nebuvo dušo. 2010 m. rugsėjo 30 dieną A. A. buvo namuose. Buvo išskalbti skalbiniai, J. A. nunešė padžiauti skalbinius į balkoną, kuris yra prie Š. A. kambario. Š. A. numetė skalbinius virtuvės tarpduryje. J. A. pradėjo kabinti skalbinius vonioje, tada Š. A. griebė jį smaugti, J. A. išsimuistė, tada Š. A. jam kelis kartus spyrė į koją. Š. A. visą laiką grasina A. A., grasina jai ir J. A. tuo, kad draugai nukirs galvą, negyvens. Kai A. A. negyveno namuose, į juos ateidavo retai, su sūnumi, kuriam nustatytas neįgalumas. A. A. matė, kaip Š. A. vartojo smurtą tik vieną kartą, kai jis spyrė į koją. Papildomai A. A. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 30 dienos pareiškimą surašė ji, tada ji gyveno kartu su anūku. Tą dieną Š. A. paėmė raktus, nuėjo su draugais į rūsį. Išeidamas jis sakė J. A., kad jeigu šis ateis, jam bus „nuimta galva“. A. A. girdėjo tokius žodžius, iškvietė policiją. 2010 m. balandžio 4 d. bute su anūku A. A. negyveno. Dėl 2010-08-23 pareiškimo A. A. paaiškino, kad Š. A. numetė skalbinius, J. A. nuėjo kabinti skalbinių. A. A. girdėjo, kaip J. A. klausė, kam jį Š. A. smaugia, taip pat A. A. matė, kaip Š. A. spyrė J. A..

L. N. A. paaiškino, kad konfliktai vyksta keli metai, tiek Š. A., tiek J. A. šaukia, į kompromisus nesileidžia. Prieš J. A. vieną kartą buvo vartotas smurtas. Š. A. prašė poros litų, priėjo per arti, J. A. buvo su tik su kojinėmis, paslydo ir trenkėsi, N. A. kvietė greitąją. Ar buvo susistumdymas, pasakyti negali. N. A. buvo išvažiavusi į Vokietiją 2010 m. rugpjūčio mėnesį, porai mėnesių, visą laiką gyveno su tėvais, A. A. bute negyveno du su puse metų. Tuo metu, kai vyko konfliktas dėl rūsio, N. A. buvo Vokietijoje, žino, kad buvo kviečiama policija, kadangi J. A. nedavė raktų, Š. A. paėmė, tada buvo kviesta policija, patikrino Š. A. blaivumą, jis buvo blaivus. N. A. 2010 m. balandžio 6 d. matė tik gulinį J. A.. Negali pasakyti, ar matė, kaip Š. A. sudavė į ranką, ji matė, kad J. A. ranka mėlyna, bet kas sumušė, nežino. Š. A. vartoja keiksmažodžius, negali pasakyti, kad jis mojuotų rankomis ir grasintų. Kad Š. A. grasintų J. A., negirdėjo.

2010-08-23 protokolo-pareiškimo duomenimis J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Justiniškių PN dėl to, kad 2010-08-22, apie 19 val., anūkas Š. A. pagrasino nužudyti, mano, kad jo grasinimai realūs, nes prieš tai buvo jį tris kartus sumušęs, J. A. buvo ligoninėje ( t. 1 b. l. 1).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2010-09-13 protokolo duomenimis A. A. pateikė specialisto išvadą Nr. G 1202/10(01), taip pat paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą ( t. 1 b. l. 20-21).

Specialisto išvados Nr. G 1202/10(01) duomenimis tyrimas J. A. pradėtas 2010-04-13, nustatyta, kad J. A. padaryta pakaušio muštinė žaizda, sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu ( 2010-04-06) ir būdu, t.y. nukentėjusiajam po pastūmimo nukritus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į radiatoriaus atsikišusią briauną; sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui ( t. 1 b. l. 22-23).

Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 38896 duomenimis 2009 m. lapkričio 15 d. J. A. nustatytas dešinio žasto sumušimas, patinimas ir kraujosruva, dešinė ranka skausminga; traumos aplinkybės: anūkas sumušė kumščiu ( t. 1 b. l. 24).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2010-09-13 protokolo duomenimis A. A. pateikė prašymo-pranešimo, išduoto Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro, kopiją ( t. 1 b. l.25-26).

Prašymo-pranešimo duomenimis Vilniaus miesto 25-asis notaro biuras 2010-07-21 persiuntė pranešima N. A. ir Š. A. pranešimą apie prašymą išsikelti iš A. A. ir J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises priklausančio buto dėl to, kad nemoka mokesčių, triukšmauja, kelia muštynes ( t. 1 b. l. 27). Liudijimo duomenimis pranešimas įteiktas 2010-07-23 ( t. 1 b. l. 28).

2010-09-09 prašymo duomenimis J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto PK dėl to, kad Š. A. kiekvieną dieną reikalauja pinigų, grasina nužudyti, baugina savo draugais ( t. 1 b. l. 32).

2010-09-30 pareiškimo duomenimis A. A. ir J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl to, kad Š. A. pastoviai kelia triukšmą, grasina susidoroti, reikalauja pinigų, stumdo senelius, taip buvo ir 2010-09-30, apie 19.30 val. ( t. 1 b. l. 44).

Š. A. 2010-09-30 paaiškinimo duomenimis 2010 m. rugsėjo 30 dieną jis norėjo paimti raktus, senelis jų nedavė, o atvykus policijos pareigūnams pasakė, kad jį sumušė Š. A. ( t. 1 b. l. 48).

2010-04-06 pareiškimo duomenimis J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl to, kad 2010-04-06, apie 12 val., Š. A. jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, prašė duoti 5 litus, atsisakius tai padaryti, trenkė į krūtinę vieną kartą, nuo ko J. A. nukrito, atsitrenkė į kampą. Vėliau Š. A. iškvietė medikus, kurie pristatė J. A. į Lazdynų ligoninę ( t. 1 b. l. 55).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės postinio J. J. tarnybinio 2010-04-06 pranešimo duomenimis 2010-04-06, apie 14.20 val., Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos med. slaugytoja Č. pranešė, kad į ligoninės traumatologijos skyrių greitosios medicinos pagalbos brigada apie 13.27 val. iš namų pristatė J. A., kuriam buvo diagnozuota muštinė galvos žaizda. J. A. paaiškino, kad galvos traumą patyrė namuose, 2010-04-06, apie 12 val., konflikto su anūku metu ( t. 1 b. l. 56).

2009-11-15 pareiškimo duomenimis J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl to, kad 2009-11-15, apie 14.30 val., namuose sumušė anūkas Š. A.. Anūkas sužalojo ranką, grasino, kad J. A. ilgai negyvens ( t. 1 b. l. 66).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-os kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio R. Z. tarnybinio 2009-11-15 pranešimo duomenimis 2009 m. lapkričio 15 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. S., apie 17.20 val., iš VPK OVS gavo pranešimą apie šeimyninį konfliktą namuose. Atvykus kreipėsi J. A., kuris paaiškino, jog jį sumušė anūkas Š. A.. J. A. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Š. A. neneigė mušęs senelį, buvo sulaikytas ir pristatytas į 6 PK tolimesniam aiškinimuisi ( t. 1 b. l. 67).

Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis pranešimas apie tai, kad adresu Justiniškių g. 101-33, Vilniuje, anūkas sumušė senelį, registruotas 2009-11-15, 17.12 val. ( t. 1 b. l. 68).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Fabijoniškių PN tyrėjos A. B. tarnybinio 2009-11-15 pranešimo duomenimis dirbant pagal J. A. pareiškimą buvo bendrauta su Š. A., kuris paaiškino, jog 2009-11-15 tarp jo ir senelio kilo konfliktas, jis trenkė seneliui vieną kartą į ranką, jam negrasino ( t. 1 b. l. 73).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 11 d. nutarimo duomenimis buvo panaikinti atsisakymai pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. A. 2009-11-15, 2010-04-06, 2010-09-30 pareiškimus ( t. 1 b. 42-43, 53-54, 64-65), pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. ( t. 1 b. l. 37-38).

J. A. ir A. A. 2012-01-30 pareiškimo duomenimis šiuo metu su Š. A. kartu negyvena, jokių nepatogumų jis nedaro, jam už viską dovanojo ( t. 2 b. l. 16).

Š. A. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, paaiškino, kad tarpusavio konflikto metu pastūmė J. A., jis krito, atsitrenkė galva į radiatorių. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl nusikalstamos veikos fakto ir aplinkybių sutampa, juos patvirtina specialisto išvados Nr. G 1202/10(01), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės postinio J. J. tarnybinio 2010-04-06 pranešimo duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatyta atsakomybė už sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei 3 kartus pasikartojantys grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. A. paaiškinimais teisme kaltinamasis Š. A. jį pastoviai terorizuoja, grasina, plūstasi. Nukentėjusiojo J. A. parodymus patvirtino nukentėjusioji A. A., parodė, kad Š. A. jai ir J. A. visą laiką grasina, kad draugai nukirs galvą, jie negyvens. Š. A. savo kaltę dėl psichologinio smurto, bauginimo pripažino iš dalies.

Baudžiamosios bylos duomenimis dėl Š. A. veiksmų nukentėjusysis J. A. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. keturis kartus kvietė policiją (pareiškimų, informacijos registravimo bendrosios pagalbos informacijos registravimo centre duomenys).

Teisiamajame posėdyje J. A. dėl 2009-11-15 pareiškimo paaiškino, kad Š. A. parėjo į namus, tuo metu J. A. virė sriubą. Š. A. smogė J. A. į dešinę ranką, su juo pradėjo stumdytis, Š. A. stvėrė J. A. už kaklo, pargriovė, iškeikė necenzūriniais žodžiais. J. A. iškvietė policiją. Ranką J. A. gydėsi mėnesį laiko, nuo smūgio buvo trūkusi kraujagyslė, Š. A. smogė su kumščiu.

Š. A. nepripažino vartojęs smurto J. A., teigė, kad ranką senelis susižalojo pats.

Nors savo kaltės dėl šio epizodo kaltinamasis nepripažino, teismas daro išvadą, kad jo kaltės įrodymų pakanka.

2009-11-15 pareiškimo duomenimis J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl to, kad 2009-11-15, apie 14.30 val., namuose sumušė anūkas Š. A.. Anūkas sužalojo ranką, grasino, kad J. A. ilgai negyvens (t. 1 b. l. 66).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-os kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio R. Z. tarnybinio 2009-11-15 pranešimo duomenimis 2009 m. lapkričio 15 d., atvykus pagal iškvietimą, kreipėsi J. A., kuris paaiškino, jog jį sumušė anūkas Š. A.. J. A. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Š. A. neneigė mušęs senelį, buvo sulaikytas ir pristatytas į 6 PK tolimesniam aiškinimuisi ( t. 1 b. l. 67).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Fabijoniškių PN tyrėjos A. B. tarnybinio 2009-11-15 pranešimo duomenimis jai dirbant pagal J. A. pareiškimą Š. A. paaiškino, jog 2009-11-15 tarp jo ir senelio kilo konfliktas, jis trenkė seneliui vieną kartą į ranką, jam negrasino ( t. 1 b. l. 73).

Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 38896 duomenimis 2009 m. lapkričio 15 d. J. A. nustatytas dešinio žasto sumušimas, patinimas ir kraujosruva, dešinė ranka skausminga; traumos aplinkybės: anūkas sumušė kumščiu ( t. 1 b. l. 24).

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, medicininių dokumentų duomenys, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Policijos pareigūnai, tuojau po įvykio bendravę su Š. A., užfiksavo aplinkybę, jog Š. A. neneigė vartojęs smurto, jo parodymus teisme, paneigtus bylos duomenų visuma, teismas vertina siekimu sušvelninti atsakomybę, juos atmeta.

Dėl nežymaus nukentėjusiojo J. A. sveikatos 2010-04-06 sutrikdymo Š. A. savo kaltės neneigė.

Dėl 2010-04-06 įvykio J. A. paaiškino, jog konfliktas įvyko dėl pinigų, Š. A. prašė 5 litų, J. A. jam buvo davęs 20 litų, todėl nenorėjo daugiau duoti. Š. A. pradėjo grūmoti, J. A. įkišo ranką į kišenę ieškoti pinigų, tuo tarpu Š. A. jį stūmė, J. A. krito, atsitrenkė į spintelę ar radiatorių.

Specialisto išvados Nr. G 1202/10(01) duomenimis J. A. padaryta pakaušio muštinė žaizda, sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu ( 2010-04-06) ir būdu, t.y. nukentėjusiajam po pastūmimo nukritus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į radiatoriaus atsikišusią briauną; sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui ( t. 1 b. l. 22-23).

Teismas vertina, kad Š. A. kaltė dėl šio epizodo įrodyta tarpusavyje sutampančių duomenų visuma.

Dėl 2010-08-22 epizodo Š. A. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad J. A. jis tik liepė kitur padžiauti skalbinius, kad jį nužudys, nesakė.

Nukentėjusysis J. A. paaiškino, kad 2010-08-22 jis pakabino skalbinius, juos Š. A. išmetė. J. A. skalbinius surinko, pakabino vonioje, tada Š. A. jį užpuolė, pradėjo spardyti, stvėrė už kaklo, buvo priversti kviesti policiją.

A. A. paaiškino, kad Š. A. 2010-08-22 numetė skalbinius, J. A. nuėjo juos kabinti. A. A. girdėjo, kaip J. A. klausė, kam jį Š. A. smaugia, taip pat A. A. matė, kaip Š. A. spyrė J. A..

2010-08-23 protokolo-pareiškimo duomenimis J. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Justiniškių PN dėl to, kad 2010-08-22, apie 19 val., anūkas Š. A. pagrasino nužudyti, mano, kad jo grasinimai realūs, nes prieš tai buvo jį tris kartus sumušęs, J. A. buvo ligoninėje ( t. 1 b. l. 1).

Teismas, vertindamas bylos duomenis, tiki sutampančiais nukentėjusiojo J. A., A. A. paaiškinimais, patvirtintais protokolo-pareiškimo duomenimis, Š. A. paaiškinimus atmeta.

Dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. epizodo Š. A. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad jis paėmė raktus iš J. A., nuėjo su draugais į rūsį. Š. A. atrodo, kad jis tik griežtai pasakė, jog eina į rūsį, seneliai policiją iškvietė, nes nepatiko, jog ėjo į rūsį. Seneliui Š. A. sakė, kad neitų į rūsį, jis ne taip Š. A. suprato.

J. A. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 30 dienos įvykį gerai atsimena. Pas Š. A. atėjo draugai, raktai buvo J. A. švarko kišenėje, jų nenorėjo duoti. Š. A. pradėjo stumdytis, pagrūmojo, kad J. A. bus „nudobtas“, jei neduos, vartojo necenzūrinius žodžius, kitaip, kaip „debilas“ J. A. jis nevadina.

A. A. paaiškino, kad tą dieną Š. A. paėmė raktus, nuėjo su draugais į rūsį. Išeidamas jis sakė J. A., kad jeigu šis ateis, jam bus „nuimta galva“. A. A. girdėjo tokius žodžius, iškvietė policiją.

2010-09-30 pareiškimo duomenimis A. A. ir J. A. kreipėsi į policiją dėl to, kad Š. A. pastoviai kelia triukšmą, grasina susidoroti, reikalauja pinigų, stumdo senelius, taip buvo ir 2010-09-30, apie 19.30 val. ( t. 1 b. l. 44).

Teismas, vertindamas sutampančius J. A. ir A. A. parodymus, patvirtintus protokolo-pareiškimo duomenimis, jais tiki. Teismas, vertindamas Š. A. paaiškinimą, kad jis seneliui „griežtai“ liepė neiti į rūsį, daro išvadą, kad šie parodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kaltinamojo paaiškinimą, kad senelio jis nebaugino, atmeta, kadangi pavartotas žodis „nudobs“ yra nedviprasmiškas, nukentėjusiojo ne be pagrindo suvoktas kaip konkretus grasinimas.

Vertindamas aukščiau išvardintų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad jų pakanka Š. A. kaltei įrodyti. Š. A. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. sistemingai, vartodamas psichinę prievartą, lydymą fiziniu smurtu, baugino nukentėjusįjį, dėl ko šis, būdamas senyvo amžiaus, jautė stresą, baimę, kreipėsi pagalbos į policiją, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 2 d.

Kaltinamajame akte Š. A. inkriminuotas dviejų nukentėjusiųjų – J. A. ir A. A. sistemingas bauginimas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. A. parodė, kad bute su Š. A. ji negyveno pusantrų metų, grįžo gyventi 2010 m. rugpjūčio 21 d. Nukentėjusioji davė paaiškinimus apie policijos iškvietimus 2010-08-23 ir 2010-09-30 dienomis. Teismas daro išvadą, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių sistemingą, ne mažiau kaip 3 kartus pasikartojantį, bauginimą naudojant psichinę prievartą A. A., byloje nėra, ši aplinkybė iš kaltinimo Š. A. šalintina.

Kaltinamojo Š. A. dalinį kaltės pripažinimą teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo Š. A. padarytos nusikalstamos veikos – apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, padarytos idealiąja sutaptimi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Š. A. neteistas ( t. 1 b. l. 94), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1 b. l. 95-96), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( t. 1 b. l. 99), nėra Vilniaus miesto psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centro įskaitoje ( t. 1 b. l. 100-101). Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto 75U-II-3 duomenimis Š. A. nusikalstamos veikos padarymo metu ( 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. rugsėjo 30 d.) nesirgo lėtiniu nei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu Š. A. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jam nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Š. A. nusikalstamos veikos padarymo metu, ikiteisminio tyrimo metu bei šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo ir gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, duoti apie jas parodymus, gali dalyvauti teismo posėdyje. Skirti priverčiamąsias medicinos priemones jam nereikalinga (t. 2 b. l. 19-22). Š. A. 2012-01-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2011-12-06 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ( t. 2 b. l. 34).

Nors Š. A. praeityje nebuvo teistas, iš dalies pripažino savo kaltę, yra duomenų, kad jis pakartotinai vartojo smurtą: 2011-12-06 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (t. 2 b. l. 34). Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 145 str. 2 d. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmių dydis, įvertinus, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė, nustatytinas artimas minimaliam.

Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą Š. A. yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant apėmimą.

Teismas, įvertindamas kaltinamojo sveikatos būklę, jauną amžių, reikalingumą išlaikyti teigiamus socialinius ryšius – gyvena su motina, nukentėjusiųjų poziciją – atleido kaltinamajam, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, galinčios daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Š. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( t. 1 b. l. 87), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-303 str., 305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

Š. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., skirti bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinąsis neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Š. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., paskirtas bausmes subendrinti švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant apėmimą, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 9 p., skirti Š. A. baudžiamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Š. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.