- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-50-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01415-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., R. S., K. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., R. S., K. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (b.l. 2-4). Pareiškime nurodė, kad motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 0,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 1998 m. rugpjūčio 14 d. Kauno miesto 5-ame notarų biure patvirtintu testamentu M. S. žemės sklypą su jame esančiais pastatais paliko A. S.. Po motinos M. S. mirties nei jis, nei kiti įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta, tačiau palikimą, atsiradusį po M. S. mirties, jis priėmė faktiškai pradėdamas valdyti, t. y. naudojosi po motinos mirties likusiais daiktais, dirbo nuosavybės teise motinai priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), sodino bulves, daržoves. Nurodė, kad jis savo lėšomis organizavo motinos laidotuves, prižiūri jos kapavietę. Motinos M. S. palikimą priėmė aktyviais veiksmais pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jį valdo iki šiol, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą laiku nesikreipė dėl garbaus amžiaus ir teisinio neišprusimo.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. S. pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad iki motinos M. S. mirties ją prižiūrėjo, pas ją atvažiuodavo, dirbo žemės ūkio darbus. Paskutinius metus iki mirties motina gyveno pas jį. Motinos valia buvo testamentu jam palikti namą ir žemę. Apie testamentą pareiškėjui buvo žinoma, tačiau dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo pas notarą nesikreipė, kadangi manė, jog, esant surašytam testamentui, turtas savaime tenka jam. Į teismą kreipiasi norėdamas sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Nurodė, kad faktiškai po motinos mirties liko pastatai, turtą priėmė faktiškai jį valdydamas. Po motinos mirties namai liko tušti, kas savaitgalį į juos parvažiuodavo, dirbo ūkio darbus, sodino daržus. Sodyboje yra tik gyvenamasis namas, kuris kūrenamas malkomis, atvažiavęs pakurdavo pečių. Motina M. S. turėjo tris sūnus: J., J. ir A., vienas sūnus J. (duomenys neskelbtini) metais mirė. R. S. ir K. S. yra mirusio brolio J. S. sūnūs, jie neprieštarauja dėl prašomo nustatyti juridinio fakto. Motinos asmeninius daiktus pasiėmė, į namus dažnai atvažiuoja, jį iki šiol jais rūpinasi.
Šalies argumentai
O. B. prašo pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti mirusiosios turtą, jis atvykdavo į motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, naudojosi ten esančiais daiktais, baldais, organizavo motinos laidotuves.
Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu dėl pareiškimo neprieštarauja, apie motinos išreikštą valią jam buvo žinoma, su ja sutiko. Pareiškėjas likusiu motinos turtu rūpinasi, prižiūri sodyboje likusį gyvenamąjį namą, ten važiuoja. Aplink namą yra žemės sklypas, prie namo yra obelų, bet jos senos. Ūkinių pastatų neliko, nes jie buvo statyti dar senelio aname šimtmetyje, todėl nuo senumo sugriuvo.
Liudytojas P. N. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pareiškėjo bendradarbis, kartu dirbo Kaune. Jis taip pat po motinos mirties 1999 m. paveldėjo tėviškę Stakliškių seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, kuri yra netoli pareiškėjo A. S. motinos namų. Pareiškėjas paliktu namu rūpinasi, ten važiuoja savaitgaliais, važiuodamas tėviškėn dažnai ir pas jį užsukdavo į sodybą, jis irgi kelis kartus lankėsi pareiškėjo sodyboje. Pareiškėjas po motinos mirties į sodybą važiuodavo šienauti, sodino daržus, iki šiol rūpinasi namu, naudojasi jame likusiais daiktais – ąžuoline spinta, ilgu uslanu. Pareiškėjas rūpinosi motinos laidotuvėmis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta teismo šaukimu (b.l. 63), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su A. S. pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pretenzijų neturi (b.l. 46).
Suinteresuotas asmuo K. S. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta teismo šaukimu (b.l. 62), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su A. S. pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pretenzijų neturi (b.l. 45).
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b.l. 64), atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodo, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo A. S. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad pareiškėjas A. S. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po motinos mirties, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b.l. 32-34).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b.l. 58), atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre mirusiosios M. S. vardu registruota žemės sklypų, nėra. Nacionalinė žemės tarnybą neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi.
Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims R. S., K. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdama našle, mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6, 11-12, 14). Pareiškėjas A. S. yra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l. 8). Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirusi našle, vaikai: A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). J. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo sūnūs: K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 12, 14). Po pareiškėjo motinos M. S. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžinieriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Palikėja M. S. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaro, jai privačios nuosavybės teise priklausant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Paveldėjimo byla po M. S. mirties nepradėta (b.l. 13). Pareiškėjas per tuo metu įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą į notarą dėl M. S. palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po motinos mirties A. S. priėmė mirusiosios palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, rūpinosi likusiu gyvenamosios paskirties namu kaip nuosavu, dažnai važiuodavo jo apžiūrėti, naudojosi motinos paliktais daiktais, prie namo esančiame žemės sklype sodino daržoves, prižiūrėjo vaismedžius, už 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokėjo žemės mokestį (b.l. 67-71). Bylos duomenims pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, esant palikėjos surašytam testamentui, kuriuo ji visą savo turtą paliko A. S., suinteresuotiems asmenims pareiškimui neprieštaraujant, darytina išvada, kad pareiškėjas A. S. po motinos M. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais, suinteresuoto asmens J. S. paaiškinimais ir liudytojo P. N., kuris nesuinteresuotas bylos baigtimi, parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas faktines aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Iš pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 20,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.