Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-484-419/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
1-484-419/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35642-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Kaltinamasis
M. B. S.
Nukentėjusysis
N. T.
Advokatai
Vladimiras Vlasovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-484-419/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35642-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Renatai Botkinai, Rimantei Jurgienei,vertėjaujant Oliai Lebed, Oksanai Tereščenko,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,kaltinamajai M. B. S., jos gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,nukentėjusiajai N. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamoji M. B. S. 2022 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 14.30 val., paėmusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje po kibiru paslėptus šio gyvenamojo namo įėjimo durų raktus ir atrakinusi duris, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į N. T. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš šio gyvenamojo namo miegamajame ant sienos kabėjusioje rankinėje buvusios piniginės pagrobė N. T. priklausantį turtą – 650 Eur.

2. Kaltinamoji M. B. S. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena pusės kilometro atstumu nuo nukentėjusiosios. Ją pažinojo, ne kartą buvo jos namuose, kalbėdavosi, skolindavosi pinigus. Matė, kad pinigus ji imdavo iš rankinuko, kuris kabėjo ant sienos. Jai buvo sunkus laikotarpis. Reikėjo pirkti malkas, pirko jas iš pensijos dar prieš įvykį, mokėjo 250,00 Eur. Prie malkų pirkimo prisidėjo sūnus. Turėjo skolą parduotuvei 250,00 Eur, kaimynei 50,00 Eur, neturėjo pinigų. Tą dieną buvo Jašiūnuose maisto prekių parduotuvėje. Su savimi turėjo 20,00 Eur, kuriuos parduotuvėje išleido. Grįždama namo ėjo su vėžimėliu iš parduotuvės, užėjo prie N. T. namo. Namo durys buvo užrakintos. Suprato, kad namuose nieko nėra. Pakeliui matė, kad nukentėjusioji netoli namų (apie 0,5 km atstumu) kasė bulves. Atsisėdo ant atramos prie jos namų pailsėti. Pas ją nuolat būna pilną nuorūkų, tad jų ieškojo norėdama parūkyti. Pastūmė kibirą, o ten buvo raktai. Paėmė raktus ir įėjo į kambarį. Iš karto nuėjo į virtuvę, ten yra kambariukas, pagalvojo, kad gal paims pinigų. Žinojo kur nukentėjusioji laikydavo pinigus – ant sienos kabančiame rankinuke, kurio viduje buvo piniginė. Iš piniginės paėmė visus ten buvusius pinigus. Ten buvo viena kupiūra 100,00 Eur ir kelios po 50,00 Eur. Kiek jų buvo neskaičiavo. Išėjusi iš jos namų, užrakino duris, padėjo raktą ir nuėjo link namų. Pakeliui perskaičiavo paimtus pinigus. Ten buvo viena kupiūra po 100,00 Eur ir penkios po 50,00 Eur. Iš viso buvo 350,00 Eur. Namuose padėjo pinigus į rankinę. Sūnus šitų pinigų nematė, bet jis žinojo, kur ji laiko pinigus. Jeigu jis būtų ėmęs jos pinigus, būtų pasakęs. Maždaug po dviejų dienų atidavė 250,00 Eur skolą autoparduotuvėje, 50,00 Eur skolą grąžino kaimynei, o 50,00 Eur išleido. Ruošėsi kitą dieną ateiti pas nukentėjusiąją ir prisipažinti, bet atvažiavo policija ir ji nespėjo to padaryti. Policijai prisipažino, kad pavogė pinigus. Vėliau sužinojo, kad N. T. teigė, kad iš jos buvo pavogta 650,00 Eur. Buvo nuėjusi pas jos draugę ir prašė, kad ji perduotų nukentėjusiajai, kad tiek iš jos nebuvo paimta. Po to ji perskambino ir pasakė, kad nukentėjusioji nesutinka sumažinti sumos. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Iki įvykio kelių dienų bėgyje nebuvo atėjusi pas nukentėjusiąją. Paskutinį kartą prieš įvykį kalbėjo su nukentėjusiąja maždaug dieną prieš įvykį, kalbėjo apie tai, kad nebėra jų gydytojo, dėl kitų dalykų nesiteiravo. J. B. buvo sutikusi po kelių dienų po įvykio ir pasakė, kad paėmė iš N. T. 300,00 Eur. Sumą nurodė apytiksliai. Vaizdo įraše savęs neatpažino, abejoja, kad tai ji. Bet užeidavo pas nukentėjusiąją, galėjo būti, kad tai ji. Gyvena su sūnumi, kuris nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pati gauna 360,00 Eur pensijos.

3. Nukentėjusioji N. T. parodė, kad iki įvykio seniai pažinojo kaltinamąją. Ji anksčiau skolindavosi pinigus, smulkias pinigų sumas (5, 10 Eur), po to iš pensijos ji grąžindavo, bet jau maždaug penkis mėnesius jai pinigų nebeskolino. Kartą ji atėjo ir prašė paskolinti, bet pasakė jai, kad paskolinti negali, nes renka pinigus namui. Nebuvo sakiusi kaltinamajai kiek buvo sukaupusi pinigų, tik nurodė, kad renka pinigus namui. Ji kartu su dar dviem seserimis remontuoja po tėvų mirties likusį namą. Turi sutvarkyti namo dokumentus, pajungti elektrą ir t. t. Seserys duoda jai pinigų, o ji važinėja tvarko dokumentus. Jos gyvena kituose miestuose ir yra vyresnės už ją, todėl visus dokumentus tvarko pati. Po to kaltinamoji pas ją nebeateidavo. 2022-09-14 kaltinamoji užėjo pas ją ir klausė, ar žino, kad nėra jų gydytojos. Kitą dieną ji užėjo ir pasakė, kad ketina eiti į Jašiūnus, klausė, ar ji ruošiasi eiti kasti bulves. Klausė, ar anūko nėra namie, atsakė, kad nėra, jis darbe. Ji nuėjo link Jašiūnų, o pati nuėjo kasti bulvių. Raktą nuo namo paliko po kibiru, nes bijojo jį pamesti lauke. Bulves kasė prie kelio. Po kurio laiko priėjo iš Jašiūnų grįžtanti M. S., sustojo pasikalbėjo ir greitai nuėjo toliau. Rankinuke gulinčių pinigų netikrina. Turėjo ten 670,00 Eur, bet antradienį turėjo apsipirkti autoparduotuvėje, tad nusprendė paimti iš tų pinigų 20,00 Eur, o gavusi pensiją, juos grąžinti. Penktadienį pas ją atvažiavo sesuo ir davė 30,00 Eur. Apie 23.00 val. iš sesers gautus pinigus nusprendė padėti į piniginę prie bendrų pinigų. Atidarius piniginę, pamatė, kad ji tuščia. Vėl patikrino rankinuką, bet pinigų niekur nerado. Paskambino anūkui, pranešė, kad pavogti pinigai, kuriuos rinko namui. Anūkas iš karto iš Vilniaus atvažiavo pas ją. Jis prieš tai buvo įrengęs vaizdo stebėjimo kameras. Peržiūrėjus įrašus, pamatė, kad tai B. S.. Jei ne įrašas, niekada nepagalvotų, kad ji galėjo paimti pinigus. Kitos dienos ryte vėl atvažiavo anūkas, tuomet jie iškvietė policiją, jie peržiūrėjo vaizdo įrašus. Jos kambaryje ant sienos kabo du jos rankinukai. Vieną naudoja kasdien, o kitame guli dokumentai ir piniginė. Kai skolindavo pinigus kaltinamajai, ji matė iš kur ji imdavo pinigus. Prieš įvykį ji buvo atėjusi skolinti pinigus maždaug prieš tris mėnesius iki įvykio, tuomet atsisakė skolinti. Po to ji nebuvo atėjusi pas ją. Piniginėje buvo viena kupiūra 100,00 Eur ir vienuolika kupiūrų po 50,00 Eur. Kai paėmė 20,00 Eur, daugiau pinigų rankinėje netikrino. Gyvena viena. Anūkas atvažiuoja pas ją tik šeštadienį ar sekmadienį. Niekas pinigų iš jos negalėjo paimti. Tiksliai žino, kad piniginėje buvo 650,00 Eur. Paskutinį kartą prieš įvykį pinigus skaičiavo antradienį, kai paėmė 20,00 Eur ir tuomet perskaičiavo visus pinigus. Seserys duoda pinigų beveik kas mėnesį, gaudama pensiją smulkias kupiūras keičia stambesnėmis. Pensiją gauna 21-22 dieną. Pinigus galėjo pakeisti rugpjūčio pabaigoje. Namą tvarko jau keturis metus. Dalį namo dokumentų jau buvo sutvarkiusi. Paprastai rinkdavo pinigus, o vėliau išleisdavo dokumentų tvarkymui. 670,00 Eur surinko maždaug per pusę metų. Kai gauna pensiją, irgi prisideda prie bendros sumos kaupimo. Įdėdavo tai 30,00 Eur, tai 40,00 Eur. Anūkas irgi duodavo jai po 50,00 Eur, po 100,00 Eur. Namuose veda sąsiuvinį, kuriame užsirašo kas kiek duoda pinigų. Pinigus duoda abi seserys, bet viena duoda mažiau, nes serga. Sesuo iš Vilniaus atvažiuoja beveik kas savaitę ir kas kartą duoda pinigų. Kiekvieną kartą užsirašo kiek gauna ir kiek išleidžia pinigų. Pas ją prie kibiro nebuvo nuorūkų. Kaltinamoji kadaise matė, kad ji po kibiru deda raktą. Kai darė namo planą, tai tuomet mokėjo iš bendrų pinigų, tai galėjo būti du mėnesiai iki įvykio. Savo pensiją laikė atskirai nuo tų pinigų ir savo reikmėms naudoja tik savo asmeninius pinigus.

4. Liudytojas D. T. parodė, kad yra nukentėjusiosios anūkas. Kaltinamoji anksčiau ateidavo pas juos, būdavo, kad paveždavo ją iki parduotuvės. Dabar gyvena atskirai nuo močiutės, bet atvažiuoja pas ją kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį. Darbo dienomis dirba. Močiutės namuose yra įrengta kamera, kurią galima peržiūrėti per internetą. Gali stebėti įvykius tiesiogiai. Močiutė apie pinigų vagystę telefonu pasakė jam penktadienį apie 22.00 val. Iš Vilniaus iš karto nuvažiavo pas močiutę. Kartu ieškojo pinigų, bet niekur nerado, matė, kad durų spyna nesugadinta. Močiutė nežinojo, kad buvo įrengta kamera. Peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad buvo atėjusi B.. Ji buvo atėjusi ne nuo savo namų, bet iš kitos pusės. Tai buvo trečiadienį, ji atidarė vartus, iš karto nuėjo ieškoti rakto, bet trečiadienį močiutė rakto nebuvo palikusi. Nieko neradusi M. S. išėjo. Kas vyko ketvirtadienį, kamera neįrašė, galimai nebuvo elektros. Turi kasdien stebėti, ar kamera įrašinėja. Žinojo kur močiutė laiko pinigus – kambaryje rankinuke. Dalį pinigų davė jis pats (maždaug 400,00 Eur), kad būtų tvarkomi močiutės paveldėto namo dokumentai. Ten buvo 650,00 Eur. Pats tų pinigų neskaičiuodavo, močiutė sakė, kad tiek buvo. Pinigus duodavo dalimis, per mėnesį duodavo apie 100,00 Eur, 150,00 Eur. Tą sumą (400,00 Eur) buvo davęs močiutei per tris mėnesius. Paskutinį kartą buvo davęs pinigų maždaug tris mėnesiai iki vagystės. Daugiau nedavė, nes nereikėjo. Močiutė sakė, kad pinigus laikydavo tik vienoje toje pačioje vietoje. Nežino, ar močiutė dėdavo savo pinigus prie bendros sumos. Ji viską užsirašo kiek išleidžia.

5. Liudytojas J. L. parodė, kad daug metų dirba autoparduotuvėje, kaltinamoji ir nukentėjusioji dažnai pas jį apsipirkinėdavo. Girdėjo, kad žmonės (duomenys neskelbtini) kaime sakydavo, kad kaltinamoji pas nukentėjusiąją pavogė kažkokius pinigus. Nukentėjusioji klausė, ar kaltinamoji jam atidavė pinigus. Kaltinamoji atidavė jam skolą, bet nežino iš kur tie pinigai. Kaltinamoji rudenį buvo jam skolinga apie 150,00 Eur. Ji pastoviai pirkdavo skolon, o vėliau grąžindavo. Paskutinį kartą ji buvo atidavusi apie 150,00 Eur, tikslios sumos negali nurodyti. Daug tokių žmonių, kurie perka skolon. Neprisimena, kad kas nors būtų skolingas per mėnesį daugiau kaip 150,00 Eur. Užsirašo kas kiek jam skolingas, kai grąžina skolą, išbraukia skolininkus.

6. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra medinis, vieno aukšto. Namo teritorija yra aptverta metaline tvora. Yra metaliniai vartai ir varteliai. Namo teritoriją stebi dvi vaizdo stebėjimo kameros. Viena vaizdo stebėjimo kamera pritvirtinta prie namo ir nukreipta į įėjimą į kiemą, palei Sentikių gatvę didėjančia tvarka. Kita vaizdo kamera pritvirtinta prie ūkinio pastato ir nukreipta į kiemą ir apima įvažiavimą į kiemą ir dalį namo. Pareiškėja pateikė vienos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas paimtas iš įvykio vietos. Šalia įėjimo į namą iš kairės pusės po vienu namo stogu yra lauko terasa kurioje yra du foteliai, suolas ir spintelė. Šalia fotelių yra geltonos spalvos plastikinis kibiras, po kuriuo pareiškėja palikdavo raktą nuo namų. Užėjus pro namo įėjimo duris patenkama į prieškambarį. Einant tiesiai pro duris patenkama į virtuvę. Virtuvėje yra dujinė viryklė, staliukas ir sofa. Toliau į kairę, pro duris patenkama į pirmąjį kambarį. Kambaryje iš dešinės yra koklinė krosnis. Nuo įėjimo į kairę, prie sienos yra sofa, už sofos šaldytuvas, toliau langas. Priešais sofą, prie sienos stovi stalas. Tiesiai pro duris yra kitas kambarys, kuriame dešinėje pusėje, prie sienos stovi sekcija. Tiesiai prie lango yra stalas, ant kurio padėtas nešiojamas kompiuteris. Kairėje pusėje prie sienos, po langu stovi sofa. Kairėje pusėje prie įėjimo sienos į kambarį stovi spinta ir šalia jos spintelė. Pirmame kambaryje už krosnies yra kriauklė, kibiras su vandeniu ant staliuko, o priešais yra trečias kambarys, kuris atskirtas užuolaidomis. Trečiame kambaryje ant sienos, dešinėje pusėje kabo juodi rankinukai, po jais yra suolas, tiesiai kambaryje yra spintelė su televizoriumi. Daktiloskopiniai milteliai naudoti nebuvo. Daugiau namuose apžiūros metu jokių tyrimui turinčių reikšmės žymių bei pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17-24).

7. Vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus tris vaizdo įrašus, nustatyta, jog vaizdo įrašai yra su garsu. Ant visų vaizdo įrašų, viršuje, dešinėje pusėje (žiūrint į ekraną) yra nurodyta data „2022-09-14“ bei ant kiekvieno vaizdo įrašo matosi laikas (visų vaizdo įrašų skirtingas laikas), apačioje, kairėje pusėje (žiūrint į ekraną) matosi užrašas „Corridor“. Apžiūrėjus visus vaizdo įrašus matosi, jog yra filmuojama dalis namo kiemo, kairėje pusėje (žiūrint į ekraną). 1. Vaizdo įraše „57648773e12f6b47_1663359472812“, kurio trukmė – 00:10 sek, viršuje dešinėje pusėje (žiūrint į ekraną) yra nurodyta data ir laikas „2022-09-14 09:08:06“ užfiksuota kiemo viduje matoma senyvo amžiaus moteris šviesios spalvos avalyne, kuri takeliu eina link namo. Vaizdo ir garso įrašas pasibaigė. 2. Vaizdo įraše „57648773e12f6b47_1663359827506“, kurio trukmė 01:37 sek., viršuje dešinėje pusėje (žiūrint į ekraną) yra nurodyta data ir laikas „2022-09-14 09:08:19“ (vaizdo ir garso įrašas yra tęstinis), matoma ta pati senyvo amžiaus moteris, kuri iš dešinės pusės (žiūrint į ekraną), eina prie vietos kur kabo drabužiai. 09:08:25 pasilenkia. 09:09:04 patraukia link savęs šviesios spalvos daiktą. 09:09:28 pasikelia, praeina toliau link kabančių drabužių. Vaizdo ir garso įrašas pasibaigė. 3. Vaizdo įraše „57648773e12f6b47_1663359965496“, kurio trukmė 01:38 sek., viršuje, dešinėje pusėje (žiūrint į ekraną) yra nurodyta data ir laikas „2022-09-14 09:09:54“ (vaizdo ir garso įrašas yra tęstinis), užfiksuota, kad senyvo amžiaus moteris praeina toliau kabančių drabužių. 09:10:32 sugrįžta atgal. 09:10:40 pasilenkia, pakelia kažkokį daiktą. 09:10:49 senyvo amžiaus moteris išėjo iš tos vietos, kur kabėjo drabužiai ir nuėjo (žiūrint į ekraną) į dešinę pusę. 09:11:08 senyvo amžiaus moteris išėjo (žiūrint į ekraną) iš dešinės pusės ir nuėjo link išėjimo vartelių. 09:11:24 atidarė vartelius, išėjo už jų ir uždarė. Vaizdo ir garso įrašas pasibaigė (1 t., b. l. 72-73).

8. Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad tikslinamos 2022-09-15 įvykio aplinkybės. Tarnybiniu automobiliu iš Šalčininkų r. PK išvažiuota į (duomenys neskelbtini). Veiksmai buvo atliekami su įtariamąja M. B. S.. Įtariamajai B. S. pasiūlius parodyti įvykio vietą bei paaiškinti bylos aplinkybes ši sutiko bei nurodė, kad 2022-09-15, ji apie pietus, apie 12.00 val., grįždama pėsčia iš Jašiūnų, Šalčininkų r., užėjo pas V. T. (foto Nr. 1), toliau takeliu nuėjo į N. T. namo verandą (foto Nr. 2). Labai norėjo rūkyti, o N. T. namo verandoje visada stovėdavo kibiras su nuorūkomis, todėl kibire ir prie jo pradėjo ieškoti tinkamų nuorūkų. Žinojo, kad tuo metu N. T. namuose nėra, kadangi eidama matė, kad ji kasė bulves pas kitą kaimynę J. B.. Taip pat žinojo, kad namuose nėra ir N. T. anūko. Verandoje rinkdama nuorūkas, prie kibiro pamatė raktą (foto Nr. 4), suprato, kad tai raktas nuo įėjimo į namą durų. Ji pasiėmė surastą raktą ir atidarė N. T. namo duris (foto Nr. 5). Užėjo į vidų, kambaryje pamatė ant sienos kabantį rankinuką (foto Nr. 7-8) ir nusprendė pažiūrėti kas yra rankinuko viduje. Rankinuko viduje buvo raudonos spalvos piniginė. Iš piniginės paėmė pinigus jų neskaičiuodama ir iškarto išėjo iš namo, užrakino namo duris ir raktą padėjo atgal po kibiru. Išėjus į lauką, ji paskaičiavo paimtus pinigus ir ten buvo 350 eurų - viena 100 eurų kupiūra, o kitos 5 kupiūros po 50 eurų, smulkių monetų nebuvo. Po to, pareiškė, kad daugiau parodymų neturi ir parodymų patikrinimas buvo baigtas (1 t., b. l. 105-113).

9. Kaltinamoji pripažino, kad pavogė nukentėjusiosios N. T. pinigus, įsibrovusi į jos namus, tačiau nesutiko su kaltinamajame akte nurodyta pagrobtų pinigų suma. Kaltinamoji pripažino tik 350,00 Eur vagystę. Pažymėtina, kad pagrobtų pinigų sumos dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau yra reikšmingas sprendžiant padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą.

10. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad yra įsitikinusi, kad prieš pagrobimą jos piniginėje buvo 650,00 Eur suma. Šiuos pinigus laiko atskirai, kadangi čia kaupiami bendri jos ir seserų pinigai, skirti paveldėto namo dokumentų tvarkymui. Turi atskirą sąsiuvinį, kuriame veda šių pinigų apskaitą (įplaukas ir išlaidas). Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad šią pinigų sumą buvo sukaupusi maždaug per šešių mėnesių laikotarpį. Išanalizavęs nukentėjusiosios pateikto sąsiuvinio užrašus, teismas nusprendė nustatant kokia suma galėjo būti sukaupta iki vagystės dienos, skaičiuoti laikotarpį nuo 2021-08-16 iki 2022-08-16. Nurodyta laikotarpio pradžia pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad iki šios datos nėra žinoma kokią bendrų pinigų sumą nukentėjusioji turėjo, o sąsiuvinyje iki šios datos užfiksuotos tik išlaidos. Laikotarpio pabaigos data pasirinkta todėl, kad kitas įrašas po šios datos buvo darytas 2022 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant dienos, o turint omenyje tai, kad vagystė įvykdyta 2022-09-15, nukentėjusiosios rugsėjo mėnesio išlaidos galėjo būti patirtos jau po įvykio.

11. Taigi pagal nukentėjusiosios užrašus bei pridėtas sąskaitas suskaičiavus nuo 2021-08-16 iki 2022-08-16 užfiksuotas pinigų įplaukas bei išlaidas, gavosi, kad vagystės dieną nukentėjusiosios piniginėje galėjo būti 617,57 Eur suma. Tačiau teismo posėdyje peržiūrėjus šiuos įrašus, nukentėjusioji nurodė, kad ne viską užsirašė. Visgi sprendžiant dėl vagystės dieną piniginėje galėjusios būti sumos, atsižvelgtina į nukentėjusiosios paaiškinimą, kad piniginėje ji laikė tik stambius pinigus, o smulkius pakeisdavo stambesnėmis kupiūromis iš savo asmeninių lėšų. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad smulkių pinigų nukentėjusiosios piniginėje nebuvo, visos kupiūros buvo 50 Eur nominalo ir viena kupiūra – 100 Eur. Vadinasi 17,57 Eur sumą nukentėjusioji galėjo suapvalinti iki didesnės sumos (pvz. 20 ar 50 Eur) ir į piniginę padėti stambesnę kupiūrą, dėl ko bendra suma galėjo padidėti iki 620,00 Eur ar 650,00 Eur.

12. Tačiau dėl pavogtų pinigų sumos kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai išsiskyrė. Kaltinamosios teigimu, ji pavogė visus piniginėje buvusius pinigus, tačiau ten buvo tik 350,00 Eur. Nukentėjusioji tvirtino, kad buvo pavogta 650,00 Eur suma. Įvertinus N. T. užrašus matyti, kad jos piniginėje prieš įvykį galėjo būti didesnė kaip 600,00 Eur suma. Nukentėjusiosios teigimu, paskutinį kartą pinigus ji perskaičiavo dieną prieš vagystę, kuomet pasiėmė iš ten 20,00 Eur ir piniginėje liko 650,00 Eur. Teismo vertinimu nukentėjusiosios N. T. parodymai yra nuoseklūs, ji nuo pat tyrimo pradžios buvo tikra dėl pavogtų pinigų sumos. Pavogti pinigai yra bendri jos ir seserų konkrečiam tikslui kaupiami pinigai, kurie naudojami tik tvarkant nukentėjusiosios ir jos seserų paveldėto namo dokumentus. Nukentėjusioji, būdama atsakinga už šių pinigų naudojimą, vedė jų apskaitą ir savo asmeninėms reikmėms jų nenaudojo. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad labiau tikėtina, kad nukentėjusioji, jausdama atsakomybę prieš seseris bei turėdama su jomis bendrą tikslą – sutvarkyti po tėvų mirties paveldėto namo dokumentus, atskirdama šiuos pinigus nuo savo kasdienėms reikmėms naudojamų lėšų, tiksliai žinojo kiek turi su seserimis bendrų pinigų.

13. Tuo tarpu nustatydamas pavogtų pinigų sumą teismas kaltinamosios parodymais nesivadovauja, kadangi nelaiko jų patikimais dėl to, kad pirminės apklausos metu, filmuotos policijos pareigūnų Body kameromis (1 t., b. l. 75-81) kaltinamoji apskritai neprisipažino, kad buvo užėjusi pas nukentėjusiąją į namus įvykio dieną ar dieną prieš, nors buvo apklausiama praėjus vos dviem dienom po įvykio ir pamiršti įvykio aplinkybių negalėjo. Kaltinamosios parodymai pasikeitė tik apklausiant ją policijos komisariate, kai jai tapo žinoma aplinkybė, jog nukentėjusiosios namo teritorija buvo filmuojama. Tačiau nepaisant to bei teismo posėdyje peržiūrėjus nukentėjusiosios pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matoma moteris, dieną prieš įvykį vaikštanti po N. T. kiemą ir kažko ieškanti terasoje, kaltinamoji nepripažino, kad vaizdo įraše užfiksuota ji, nors vaizdo įraše matomos moters sutapimas su teismo salėje stovėjusia kaltinamąja buvo neabejotinas. Taigi neigiant akivaizdžias aplinkybes, kaltinamoji galėjo iškreipti ir pavogtų pinigų sumą, tokiu būdu siekdama palengvinti savo atsakomybę.

14. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad abejonių dėl kaltinamosios kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo ji yra kaltinama nėra, išanalizavus byloje surinktus įrodymus laikytina, kad labiau tikėtina, kad kaltinamoji pavogė būtent kaltinime nurodytą 650,00 Eur sumą, todėl prieinama išvados, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamoji M. B. S. pagrobė nukentėjusiosios N. T. turtą (650,00 Eur), įsibrovusi į patalpą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Kaltinamoji M. B. S. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 129), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 131), nedirba, yra senatvės pensininkė (1 t., b. l. 135-136). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, parenkant jos dydį žemiau vidurkio, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant atitinkamus įpareigojimus.

17. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje.

Civilinio ieškinio išsprendimas

19. Nukentėjusioji N. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios M. B. S. 650,00 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 53). Teismui nustačius, kad būtent tokia suma buvo pagrobta iš nukentėjusiosios ir įrodžius M. B. S. kaltę šio nusikaltimo padarymu yra pagrindas priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamosios 650,00 Eur turtinės žalos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Nagrinėjamoje byloje M. B. S. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). 2023-04-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Vladimiras Vlasovas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-05-30 pažymą, kurioje nurodyta, kad M. B. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 151,67 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 135-136), yra senatvės pensininkė, jos pajamas sudaro 363,40 Eur senatvės pensija. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir, taikant BK 48 straipsnio 1-3, 6 dalis, skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 (keturis) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Priteisti nukentėjusiajai N. T. iš M. B. S. 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš M. B. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski