Panevėžio apygardos teismo nutartis

nedalyvaujant prokurorui ir asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. K. (D. K.) atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. K. ir suinteresuoto asmens Ž. K. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria D. K. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi D. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma D. K. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies: atmestas prašymas D. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmę padaręs išvadą, kad D. K. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, nes jis stacionarinio gydymo metu padarė naują baudžiamojo įstatymo uždraustą smurtinę nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

6. D. K. ir Ž. K. skundai tenkinami.

7. Apylinkės teismas, atmesdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl D. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje keitimo į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, atsižvelgdamas į vidutinę pakartotinio smurto riziką ir į uždraustą veiką, padarytą D. K. priverstinio gydymosi metu. Išnagrinėjęs skundų argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių D. K. negalėtų būti taikomas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Būtina paminėti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad iš asmens negali būti atimta laisvė vien dėl to, jog jis „psichiškai nesveikas“. Tam turi būti išpildytos trys sąlygos: turi būti aišku, jog asmuo turi psichikos negalią, t. y. kad asmuo aiškiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos išvada; psichikos negalia turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimą; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas išlieka (W. prieš Nyderlandus, Series A. no 33, § 37, 1979 m. spalio 24 d.; S. prieš Bulgariją, Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). EŽTT pabrėžė ir tai, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

10. Pabrėžtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi D. K. medicininę apžiūrą konstatavo, jog stebimuoju laikotarpiu D. K. psichikos būklė gydymo fone išlieka stabili – skyriuje laikosi rėžimo, vaistus vartoja, bendrauja su kitais pacientais, mandagus, dalyvauja įvairioje užimtumo veikloje. Socialiniai ryšiai geri, bendrauja su artimaisiais – motina ir tėvu, su kuriais ir planuoja ateityje gyventi. Komisijos metu nusiskundimų neišsako. Kontaktas formalus. Afektas blankus, veidas hipomimiškas. Mąstymas stokoja nuoseklumo, konkretus. Aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. Dėmesys kiek susilpnėjęs. Intelektas ribinis. Aktyvus, noriai lanko užimtumą. Kritika susirgimo atžvilgiu formali. Išsako ateities planus – padės tėvams, jei pavyks eis dirbti, lankysis pas gydytoją, vartos vaistus. Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

11. Apygardos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą. Sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma, turėjo būti D. K. psichinės būklės bei jo pavojingumo įvertinimas šiuo metu, tačiau teismas, ignoruodamas šį aspektą, analizavo D. K. veiksmus 2019 m. lapkritį, t. y., padarytus daugiau nei prieš metus laiko ir neatsižvelgė į tai, jog D. K. nuo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pradžios taikymo buvo praėjęs ganėtinai neilgas laiko tarpas. Pabrėžtina, kad visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog D. K. psichinė būsena šiuo metu yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, jis dalyvauja įvairiose užimtumo veiklose, palaiko socialinius ryšius su šeima. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliota atstovė A. P. teismo posėdyje patvirtino šias aplinkybes ir joms pritarė. Matyti, kad D. K. suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, todėl ir toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Kita vertus, pablogėjus D. K. psichinei būklei, visada bus galima kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, D. K. psichikos būklę bei jo socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad neegzistuoja reali grėsmė, jog D. K. savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, D. K. gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu bus kur kas efektyvesnis nei jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šiuo atveju tai bus pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, padidins D. K. vidines pastangas grįžti į visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti socialinius ryšius. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti dėl D. K. (D. K.) ir Ž. K. skundų naują sprendimą: D. K. (D. K.) taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.