- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- I-810-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03327-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (atskiromis šiuo laikotarpiu dienomis) buvo laikomas netinkamomis sulaikymo sąlygomis, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Paaiškina, kad, patekus į areštinę, jam buvo liepta prie atidarytų lauko durų (iš kiemo pusės) nuogai išsirengti ir daryti pritūpimus tol, kol jo daiktus ir rūbus pareigūnai apieškojo. Pareigūnai daiktus apžiūrėjo lėtai, mėtydami rūbus „kaip skudurus ant žemės“, iš rūbų išimdavo raštelius, taip gadindami rūbus. Taip pat nurodo, kad sulaikymo kamerose nėra tualetinio popieriaus, tualetas yra be dangčio, todėl nuo jo sklinda nemalonus kvapas, ventiliacija neveikia, nuo sienų byra tinkas, langai uždaryti ir uždažyti, dėl ko labai tvanku ir sunku kvėpuoti. Teigia, jog dėl uždažytų langų į kamerą nepatenka šviesa, yra tamsu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) atsiliepimu (b. l. 13–15) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK areštinėje iki dviejų parų skunde nurodytu laikotarpiu. Pažymi, kad visos areštinės kameros atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusią Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų, ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015). Tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai. Atsakovas apžvelgęs Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto, 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnį, 146 straipsnį, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 (2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 redakcija) patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 14 punktą, 5.1.punktą, pažymėjo, kad iš į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų turinio matyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės pretenzijų neturėjo ir nurodė, jog asmens apžiūros protokolai yra jam perskaityti ir surašyti teisingai. Visais buvimo areštinėje laikotarpiais iš pareiškėjo jokių skundų ar pageidavimų dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų užfiksuota nebuvo. Policijos areštinėje uždaryti asmenys, nustatyta tvarka esant būtinumui, yra aprūpinami būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, galimai patirtos dėl tinkamų laikino sulaikymo sąlygų policijos komisariato areštinėje neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais, atlyginimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas kaip įtariamasis nusikaltimų padarymu buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka ir laikomas Vilniaus AVPK areštinės kamerose Nr. 5 (2016 m. liepos 23 d. nuo 00.18 iki 9.55 val.; 2017 m. rugsėjo 17-18 d. nuo 13.26 iki 12.17 val.), Nr. 6 (2017 m. vasario 24 d. nuo 01.28 iki 10.13 val.), Nr. 3 (2017 m. kovo 18-20 d. nuo 20.05 iki 12.54 val.), Nr. 10 (2017 m. rugsėjo 25 d. nuo 02.41 iki 12.59 val.; 2018 m. balandžio 14 d. nuo 02.43 iki 14.26 val.).
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo ar sulaikymo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus laikino sulaikymo patalpą (areštinę) administruojančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp komisariato neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas turi procesinę pareigą aiškiai nurodyti reikšmingas laikino sulaikymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas sulaikymo sąlygas), o institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios, atitinkančios elementarius žmogaus orumo reikalavimus laikino sulaikymo aplinkos užtikrinimą. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias sulaikymo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų sąlygų patirtą žalą. Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus sulaikymo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius ar pamąstymus apie neva jo manymu netinkamas sulaikymo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat pažymėtina, kad asmenys, kuriems suvaržyta ar atimta laisvė įtariant nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo padarymu, turi specifinį statusą, jų asmeninių laisvių suvaržymas ir patiriami nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama baudžiamojo proceso įstatyme numatytos ir sankcionuotos procesinės prievartos priemonės taikymo pasekmė. Procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumas, pagrįstumas ir proporcingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Policijos pareigūnų, prokuroro ar teismo priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo skundžiami baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Be abejo, procesinės prievartos priemonės įgyvendinimo metu valstybė, areštinės administracijos atstovaujama, turi užtikrinti, kad asmuo nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi procesinės prievartos priemonės (laikino sulaikymo, suėmimo) įgyvendinimui. Taip pat areštinėje taikomos poveikio, drausminimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai ar vidaus tvarkos ypatumai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.
Dėl sulaikyto asmens ir jo daiktų kratos ir apžiūrų
Policijos komisariato, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla įgyvendinant teisėsaugos institucijų priimtus procesinius sprendimus apibrėžta veiklos instrukcijose, taisyklėse ar nuostatuose, aprašuose. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 redakcija su vėlesniais įstatymo pakeitimais) nustato vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką. Šios Instrukcijos 3 punkto 3.13. papunktyje nustatyta, kad visuminė asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas išrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus. Instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir surašomas asmens kratos protokolas. Taip pat atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Šiems asmenims policijos areštinėje draudžiami turėti daiktai paimami, tai pažymima asmens kratos protokole. Asmeniui atsisakius pasirašyti protokole, policijos pareigūnas, atlikęs asmens kratą, apie tai pažymi asmens kratos protokole ir nurodo asmens atsisakymo pasirašyti priežastis, jei tokios priežastys išsakomos. Atlikti asmens kratą ir dalyvauti jos metu gali tik tos pačios lyties pareigūnai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (iki 2017-04-04) taip pat numatė asmens kratą.
Iš į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų turinio matyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės ar kitų dalykų pretenzijų neturėjo ir nurodė, jog 2016-07-23 protokolas, 2017-02- 24 protokolas, 2017-03-18 protokolas, 2017-09-17 protokolas, 2017-09-28 protokolas, 2018-04-14 protokolas yra jam perskaityti ir surašyti teisingai. Visais buvimo areštinėje laikotarpiais iš pareiškėjo jokių skundų ar pageidavimų dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar elgesio užfiksuota nebuvo. Pareiškėjas ir pats nenurodo, kad būtų teikęs skundus Vilniaus AVPK dėl netinkamų pareigūno elgesio. Be to, kiekvieno priėmimo į areštinę metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų ir jo buvimo laikotarpiu areštinėje nusiskundimų dėl sveikatos būklės taip pat neužfiksuota. Dėl to pareiškėjo teiginiai apie netinkamą ir neteisėtą policijos komisariato ar jo pareigūnų veikimą įgyvendinant procesines prievartos priemones nepagrįsti ir nesudaro pagrindo spręsti dėl valstybės civilinės atsakomybės kilimo nagrinėjamoje byloje.
Dėl kitų sulaikymo sąlygų
Pareiškėjas teigia, kad laikino sulaikymo kamerose areštinėje nėra tualetinio popieriaus, tualetas yra be dangčio, todėl nuo jo sklinda nemalonus kvapas, ventiliacija neveikia, langai uždaryti ir uždažyti, labai tvanku, sunku kvėpuoti. Be to, dėl uždažytų langų į kamerą nepatenka šviesa, yra tamsu, o nuo sienų byra tinkas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, galiojusių iki 2017-04-04, 6 punktas numatė, jog į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką. Turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai. Su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Pagal šių taisyklių 7.13 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Bendroji areštinėms taikytina galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti patalpas; areštinės patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Kiti policijos areštinių įrengimo reikalavimai nurodyti šio teisės akto IV skyriuje. Reikalavimo įrengti areštinėje tualetą su dangčiu teisės aktai nenumato.
Vilniaus AVPK pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu ir artimu jam laikotarpiu, t. y. kamerose Nr. 3 ir 10, patikrinimo metu higienos normų reikalavimų (taip pat skunde nurodytų) pažeidimų nenustatyta (žr. patikrinimo aktus, b. l. 24–26, 27, 29). Apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimą Vilniaus AVPK patikrinimų aktų nepateikė. Atsakovas nurodė, kad visais buvimo areštinėje laikotarpiais iš pareiškėjo jokių skundų gauta nebuvo, pareiškėjas skunde taip pat nenurodo, kad teikė skundus Vilniaus AVPK administracijai. Be to teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas, operatyviai šalina nustatytus higienos normų trūkumus. Kitos valstybės institucijos savo kompetencijos ribose taip pat reaguoja į nuteistųjų asmenų prašymus ar skundus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus AVPK administracija šiuo aspektu neužtikrinimo pareiškėjo kaip sulaikytojo teisių į tinkamas sulaikymo sąlygas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų areštinėje kamerose Nr. 5, 6 atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Vilniaus AVPK nežinodamas apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo ir spręsti dėl jų pašalinimo, jei tokie būtų nustatyti. Tad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės veikų dėl areštinės patalpų higienos normų pažeidimo ar nesilaikymo, juolab įvertinus faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas trumpai (iki 2 parų, paprastai iki paros).
Dėl sveikatos priežiūros ar medicinos pagalbos pareiškėjui nesuteikimo pažymėtina, kad skunde nekonkretizuota, kokios konkrečiai medicininės pagalbos jam nebuvo ir kada ši pagalba nebuvo suteikta, t. y. nedetalizuotas skundas šioje dalyje. Be to, kaip jau minėta, iš asmens uždaromo į areštinę apžiūros protokolų matyti, kad pats pareiškėjas neturėjo kokių pastabų ar pageidavimų dėl savo sveikatos būklės (du kartus protokolus atsisakė pasirašyti). Be to, iš 2017-09-17/18 protokolų matyti, kad jis į areštinę pristatytas su išrašu iš medicininių dokumentų, t. y. iš gydymo įstaigos po būtinosios pagalbos (duomenys neskelbtini) suteikimo. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kad būtų teikęs skundų dėl sveikatos priežiūros (ar būtinosios pagalbos) paslaugos jam nesuteikimo ar jos nesuorganizavimo. Išvykdamas į areštinės savo parašais protokoluose nurodė pretenzijų neturįs (kai kuriuose protokoluose atsisakė pasirašyti). Dėl to šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Tas pats pažymėtina apie pareiškėjo teiginius apie asmens higienos priemonių nesuteikimą pažymėtina, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys, nustatyta tvarka esant būtinumui, yra aprūpinami būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir kt., tačiau tam būtina sulaikytajam informuoti areštinės atsakingus darbuotojus apie tokią būtinybę.
Kiti pareiškėjo skundo argumentai nėra tiek detalizuoti ir konkretūs, kad sudarytų prielaidas spręsti dėl žalos atlyginimo instituto taikymo. Neįrodžius pareiškėjui viešosios civilinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos – neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo – nėra pagrindo spręsti dėl valstybės civilinės atsakomybės kilimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti Pareiškėjo R. P. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.