Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-15 · Byla Nr. ATP-1246-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-09-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
ATP-1246-487/2012
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00865-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1246/2012Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00865-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2, 45.4.5., 52.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-07 nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal 127 str. 2 d. – 150 Lt bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. A. S. paskirta galutinė nuobauda - 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-07 nutarimu nubaustas už tai, 2012 m. balandžio 30 d., apie 17.20 val., Vilniaus r., Valčiūnų k., vairuodamas automobilį ,,Audi A6“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 133, 233 punktų reikalavimus tuo, kad: nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir abu automobilius apgadino, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., LR ATPK 126 str. 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir, pritaikius ATPK 30 ¹ str., paskirti nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, jog teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal LR ATPK 126 str. 4 d. nesigilino į reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymi, jog vairavo blaivus, alkoholinius gėrimus vartojo jau po įvykio, būdamas susijaudinęs. Apeliantas neginčija fakto, kad dėl įvykusio autoįvykio yra kaltas, būtent dėl to jis ir nukentėjęs V. P. pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jos nebaigė pildyti, kadangi atvyko policijos pareigūnai.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų. Prašo atsižvelgti į tai, jog po autoįvykio jis nedelsiant atlygino padarytą žalą – sutvarkė apgadintą apšvietimo stulpą, sumokėjo paskirtą baudą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga važinėti į paskaitas bei atliekant praktiką. Be to, jis turi nuolat prižiūrėti močiutę, kuri gyvena Lazdijų rajone, vežti ją į gydymo įstaigas, pirkti vaistus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu bausmės tikslai būtų pasiekti, paskyrus jam tik piniginę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešojo policijos skyriaus kelių policijos poskyrio įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje esančias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal LR ATPK 126 str. 4 d.

A. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

A. S. teisme nurodė, kad prisipažįsta sukėlęs eismo įvykį, tačiau vairavo blaivus, alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, išgėrė 2 litrų talpos alaus butelį, nes buvo labai išsigandęs. Po įvykio norėjo susitarti su kito automobilio vairuotoju ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Liudytojas M. G. teisme nurodė, kad iš budėtojo gavęs pranešimą, nuvyko į įvykio vietą, kur buvo susidūrę automobiliai „Audi 80“ ir „Audi A6“. „Audi A6“ buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, norėdama aplenkti, nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir atsitrenkė į „Audi 80“. Liudytojai pasakė, kad „Audi A6“ vairavo A. S., patikrinus blaivumą, nustatyta, kad jis neblaivus, tačiau šis nepaaiškino, ar gėrė prieš ar po eismo įvykio, bet neneigė, kad vairavo jis. Deklaracijos jie nebuvo užpildę, tačiau kalbėjo, kad reikia įforminti dokumentus.

Liudytojai K. S. ir J. B. nurodė, kad jie, su A. S. važiuodami po paskaitų namo, pamatė, kad A. S. savo automobiliu „Audi A6“ padarė avariją. A. S. pasakė, kad bandė lenkti ir atsitrenkė į kitos mašinos galą. Eismo įvykio deklaraciją pildė jie, nes A. S. buvo labai susinervinęs, paėmė iš draugo, su kuriuo važiavo, dviejų litrų talpos butelį alaus ir pradėjo jį gerti. Kol atvažiavo pareigūnai, jie buvo užpildę tik savo pusę deklaracijos.

Liudytojas M. Š. nurodė, kad važiavo kartu su A. S., pastarasis vairavo, kai jie atsitrenkė į kitą automobilį. Nuo streso po eismo įvykio A. S. pasiėmė iš mašinos alaus ir pradėjo gerti.

N. V. Piletsky nurodė, kad, jam važiuojant namo, į jo automobilio kairįjį ratą atsitrenkė automobilis „Audi A6“, kurio vairuotojas po įvykio priėjo prie jo, paklausė, kaip jaučiasi. Įvykio metu jis pats nenukentėjo, buvo apgadintas jo automobilis. Jam niekas nesiūlė pildyti įvykio deklaracijos. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo po 10-15 minučių.

Policijos pareigūnės L. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. S., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio bei atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo A. S. vartojo alkoholį.

Alkoholio kiekio matuokliu „Lion alcolmeter 500“ Nr.18795 A. S. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b.l. 8). Iš patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis „Lion alcolmeter 500“ Nr.18795 yra nustatyta tvarka patikrintas ir tinkamas naudoti (b.l.9).

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus įrodymus, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad A. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai bei nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, t.y. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, todėl A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 126 str. 4 d.

Dėl nuobaudų paskyrimo

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatyta, kad pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu A. S. buvo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, t.y. pažeidėjui buvo paskirtos minimalios sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Byloje nėra nustatyta išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirti pažeidėjui švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ar iš viso jos neskirti. Vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui yra reikalinga važinėti į paskaitas ar atliekant praktiką bei prižiūrint močiutę, nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tam tikri su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu susiję nepatogumai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri šiuo atveju nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Be to, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, jei pažeidėjui būtų paskirta išimtinai jo interesus atitinkanti administracinė nuobauda. Darydamas pažeidimą, A. S. privalėjo įvertinti tai, kad gali netekti teisės vairuoti, kas gali sukelti neigiamas pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos A. S. paskirtos, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų. Teismas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pilnai prisipažino, padaręs pažeidimus, bei nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, į A. S. asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis (praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe 6 kartus už KET pažeidimus).

Apeliacinės instancijos nuomone, A. S. paskirtos nuobaudos nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-07 nutarimą pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė