Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. V. 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu Suzuki Wagon R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir KET 114 punkto reikalavimą, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y. jis, būdamas neatsargus, važiuodamas automobiliu Suzuki Wagon R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, partrenkė J. V. judėjimo kryptimi tiesiai už jo stovėjusį dviratį, kurį vairavo A. D. Š., dėl to jis patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingu metu ir vietoje priešais jį važiavęs automobilio BMW vairuotojas norėjo lygiagrečiai pasistatyti automobilį, todėl staigiai jį užkirto. J. V. išsigando ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, tačiau prieš tai gerai nepasižiūrėjo ir partrenkė nukentėjusįjį. Kad įvyko eismo įvykis jis suprato, kai pajuto jo vairuojamo automobilio nestiprų atsitrenkimą į kitą objektą. Tuo metu automobilio greitis galėjo būti iki 10 km/val. Įvykus eismo įvykiui, J. V. išlipo iš automobilio, o A. D. Š. stovėjo prie jo automobilio vairuotojo pusės lango. Jis paklausė nukentėjusiojo, ar jam viskas gerai, ar jis gali kuo nors padėti. A. D. Š. atsakė, kad nežino. Kadangi automobilyje kartu su juo buvo žmogus, kuris skubėjo, todėl J. V. išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Dabar jis pasiliktų įvykio vietoje. Jis nuoširdžiai išgyvena dėl įvykio ir jaučia moralinį diskomfortą dėl nukentėjusiojo. J. V. nurodė, kad norėjo padėti nukentėjusiajam: būtų galėjęs ne tik iškviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą, bet ir likti su juo iki medikų atvykimo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis vairavo automobilį Suzuki, kuris priklauso ne jam. Pripažįsta, kad KET taisykles pažeidė dėl neatsargaus savo elgesio. Prieš darydamas manevrą, jis nepastebėjo, kad nukentėjusysis važiavo dviračiu. Jis žino, kad važiuodamas atbulas visiems turi teikti pirmenybę. Sutinka, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis yra dėl to, kad jis buvo neatsargus ir dėl jo neatsargių veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas. Nagrinėjamo įvykio dieną švietė saulė, kelio danga buvo sausa, tačiau eismas buvo intensyvus. Jis neatsimena, ar, dviračiui nukritus ant žemės, jam kas nors nutiko. Lyg ir iš apžiūros žino, kad dviratis liko neapgadintas. J. V. ant nukentėjusiojo sužalojimų nepastebėjo. Jis negali pasakyti, ar automobilis buvo užvažiavęs ant dviračio. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 108–109), kaltinamasis neginčijo, kad galėjo užvažiuoti ant dviračio. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo 2021 m. Jis nėra trauktas administracinėn atsakomybėn, jam tokia situacija yra pirma. Jis gailisi, kad taip atsitiko. Iki nagrinėjamo įvykio automobilį jis vairuodavo per mėnesį apie 4–5 kartus. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo praėjus dviem mėnesiams po nagrinėjamo įvykio. Policijos pareigūnų padedamas jis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju 3–4 kartus, bet nukentėjusysis nenorėjo su juo kontaktuoti. Nori nukentėjusiojo atsiprašyti. Jis žino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, ir mano, kad draudimo paskirta išmoka yra pakankama. Jis sutinka ir galėtų atlyginti nukentėjusiojo patirtas advokato išlaidas. Šiuo metu jis niekur nedirba, paskutinį kartą dirbo 2025 m. birželį. Buvo šaukiamas į privalomąją karo tarnybą, bet dėl baudžiamosios bylos į kariuomenę jo nepaėmė. Jis asmeninio turto neturi, tačiau greitu metu eis į du darbo pokalbius.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, J. V. parodė, kad jis turi automechaniko profesiją. Pradėjęs važiuoti atbuline eiga, jis trumpai pasižiūrėjo į automobilio veidrodėlius, tačiau, jeigu įvykis vis dėlto įvyko, vadinasi, jis nepakankamai apsidairė. Jei būtų pastebėjęs dviratininką, nebūtų judėjęs iš vietos. Automobilis BMW dideliu greičiu atgal pradėjo važiuoti į jo automobilį, todėl jis instinktyviai pradėjo važiuoti atgal. Toje vietoje, kur stovėjo J. V. vairuojamas automobilis, buvo laisva vieta, tačiau tam, kad tilptų automobilis BMW, kaltinamajam reikėjo atsitraukti. Jis nesignalizavo automobiliui BMW. Nežino, ar automobilis BMW baigė manevrą, ar išvažiavo, nes jo dėmesys buvo sutelktas į nukentėjusįjį.

Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, J. V. parodė, kad jis nuo automobilio BMW stovėjo apie 3,5 metrus ir automobilis BMW pradėjo greitai judėti link jo. Automobilis BMW per kokias 5 sekundes spėjo nuvažiuoti apie 2 metrus. Jis tik taip galvoja, kad atstumas tarp jo automobilio ir dviratininko buvo per mažas, bet, kaip buvo iš tikrųjų, jis nežino. Jam prieš važiuojant atbuline eiga, jo automobilis stovėjo. Kiek žino, atstumas tarp automobilių turi būti 2,5 m. Mano, kad automobilis BMW stovėjo arčiau, nei jo nurodytas atstumas. Jis dabar turi teisę vairuoti transporto priemones, tikrinosi AB „Regitra“ svetainėje. Jis administracinėn atsakomybėn nepatrauktas už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kai jis buvo policijoje ir davė parodymus apie nagrinėjamą įvykį, jis paprašė policijos pareigūnės susisiekti su nukentėjusiuoju. Policijos pareigūnė nedavė nukentėjusiojo kontaktų dėl duomenų apsaugos, tačiau ji paskambino nukentėjusiajam, kuris atsisakė bet kokio ryšio su juo. Policijos pareigūnė pasakė, kad nukentėjusysis turi atstovą, bet jo kontaktinių duomenų negalėjo gauti. Kiek žino, jam nėra būtina atlygti žalą nukentėjusiajam. Sutinka atlyginti žalą, kurią A. D. Š. patyrė sanatorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. D. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. nuo 17 val. iki 17.10 val. jis važiavo dviračiu iš Vilniuje esančios (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Jis prie Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus pasuko į dešinę – (duomenys neskelbtini) g. kryptimi. Tuo metu priešais jį jau važiavo galimai pilkos spalvos automobilis Suzuki, kurio valstybinių numerių jis neprisiminė. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., jis pastebėjo, kad prie šviesoforo raudono signalo sustojo tas pats automobilis Suzuki. Jis sustojo už šio automobilio maždaug pusės metro atstumu. Po kiek laiko jis pastebėjo, kad įsijungė automobilio galiniai žibintai ir automobilis ėmė važiuoti atbuline eiga. Bandydamas išvengti susidūrimo, jis pasuko dviračio vairą į kairę, tačiau nespėjo išvengti kontakto – automobilis kliudė dviratį ir jis nukrito ant asfalto. Krisdamas jis bandė kaire ranka atsiremti į žemę dėl to pajuto stiprų skausmą. Automobilis toliau važiavo atbuline eiga ir kairiuoju galiniu ratu užvažiavo ant dviračio priekinės dalies. Nukritęs jis bandė išsilaisvinti iš po dviračio, tačiau dviračio rėmas buvo prispaudęs jo kairę koją. Kai jis atsistojo, iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris pastebėjo po automobiliu gulintį dviratį. Automobilio vairuotojas atsiprašė ir paklausė, ar jam viskas gerai. Kai nukentėjusysis pasakė, kad jam viskas gerai, automobilio vairuotojas įsėdo į automobilį, pavažiavo į priekį ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., o vėliau nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Nukentėjusysis pakėlė dviratį ir apžiūrėjo, ar jam viskas gerai. Prie A. D. Š. privažiavo už jo stovėjęs automobilis, kurio vairuotojas nurodė, kad matė visą įvykį ir padavė savo vizitinę kortelę. Po įvykio A. D. Š. nuvyko į Respublikinę universitetinę ligoninę, kur jam diagnozavo kairės plaštakos laivakaulio lūžį. Nukentėjusysis gerai įsidėmėjo automobilio vairuotojo veidą ir mano, kad galėtų jį atpažinti iš nuotraukų (1 t., b. l. 60–65).

Liudytojas D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. kartu su draugu J. V. važiavo jo motinos automobiliu Suzuki Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Automobilį vairavo J. V.. Jie važiavo automobilių spūstyje, todėl važiavo lėtai apie 10–15 km/val. greičiu. Priešais jų automobilį važiavo juodos spalvos automobilis BMW, kurio valstybinio numerio jis neprisimina. Vienu metu automobilis BMW staiga sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga – įsijungė atbulinės eigos žibintai. Kaip suprato, automobilis BMW bandė įvažiuoti į automobilių stovėjimui skirtą vietą. J. V. sustabdė automobilį ir, įjungęs atbulinę pavarą, taip pat ėmė važiuoti atgal, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu BMW. Staiga J. V. dar kartą sustojo ir pasakė, kad jis kažką kliudė. J. V., išlipęs iš automobilio, bendravo su kažkokiu vyru. Po kiek laiko J. V. grįžo į automobilį ir pasakė, kad kliudė dviratininką, tačiau šis pretenzijų neturėjo, todėl jie abu išvažiavo (1 t., b. l. 144–146).

Liudytojas M. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val. jis automobiliu važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) g. Gatvėje buvo automobilių spūstis. Prieš jį stovėjo automobilis, už kurio buvo dviratininkas, o prieš dviratininką – dar vienas automobilis. Jis netikėtai pastebėjo, kad dviratininkas nukrito ant asfalto, o dviratis gulėjo skersai po automobiliu, kuris prieš tai važiavo priešais dviratininką. Kaip suprato, priekyje buvęs automobilis ėmė važiuoti atbuline eiga ir partrenkė dviratininką, kuris greičiausiai ketino kirsti sankryžą ar važiuoti toliau. Po to automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir padėjo dviratininkui ištraukti dviratį. Vėliau automobilių spūstis pajudėjo. Dviratininkas jam nurodė, kad vairuotojas atsiprašė ir nuvažiavo. Paliko dviratininkui savo kontaktinius duomenis, o vakare šis jam paskambino ir pasakė, kad jaučia skausmą, todėl liudytojas patarė jam kreiptis į policiją (1 t., b. l. 149–152).

Liudytojas G. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo vadovaujama įmonė turi automobilį Suzuki Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis iš matymo pažįsta J. V., nes jis yra jo draugės sūnaus D. J. draugas. Kadangi pats D. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, 2024 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jis paprašė leisti pasinaudoti įmonės automobiliu, nes reikia kažkur nuvykti ar kažką pervežti. Jis leido naudotis automobiliu su sąlyga, jei jį vairuos J. V., kuris tą dieną ir sėdėjo prie vairo. Tai buvo pirmas kartas, kai J. V. vairavo jo įmonės automobilį. Kai D. J. ir J. V. grąžino automobilį, apie jokį įvykį jam neužsiminė. Jis tik po maždaug mėnesio iš policijos sužinojo, kad jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu prie vairo buvo J. V.. Apie tai liudytojas pranešė policijai. Vėliau J. V. ir D. J. jam paaiškino, kad, važiuodami atbuline eiga, kai jiems trukdė kitas automobilis, partrenkė dviratininką, tačiau šis iš karto pretenzijų nereiškė, todėl jie tiesiog išvažiavo. Kas tiksliai įvyko, jis nežino (1 t., b. l. 155–157).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3159/2024 (01) konstatuota, kad:

1) A. D. Š. nustatytas kairės plaštakos laivakaulio lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu, neatmetama, kad krintant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių;

2) neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d.;

3) sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 108–109).

Policijos įvykių registro įraše užfiksuotas 2024 m. rugsėjo 3 d. 20.48 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. D. Š. pranešimas apie tai, kad 17.15 val. nurodytoje sankryžoje pranešėją kliudė ir ant dviračio užvažiavo automobilis Volkswagen Polo, kurį vairavo jaunas vyras, šis atsiprašė ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas šiuo metu yra Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, nes, praėjus šoko būsenai, suprato, kad patyrė rankos traumą (1 t., b. l. 15–16).

A. D. Š. 2024 m. protokole–pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. nuo 17 val. iki 17.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, priešais jį buvo pilkos spalvos automobilis Suzuki, kuris sustojo prie raudono šviesoforo signalo. A. D. Š. sustojo už automobilio maždaug pusės metro atstumu. Po kiek laiko užsidegė automobilio galiniai žibintai ir automobilis pradėjo važiuoti atgal, dėl to automobilis kliudė jo dviratį, o jis pats nukrito ant asfalto. Krisdamas kaire ranka, jis atsirėmė į asfaltą, dėl to pajuto stiprų fizinį skausmą. Automobilio vairuotojas, pastebėjęs gulintį dviratį po automobiliu, pavažiavo į priekį ir pasišalino iš įvykio vietos. A. D. Š. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuotas kairės plaštakos laivakaulio lūžis (1 t., b. l. 28–31).

2024 m. rugsėjo 4 d. kelių eismo įvykių vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Nustatyta, kad ant pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra vaizdo stebėjimo kamera. Leistinas važiavimo greitis 50 km/val. Transporto priemonės iš įvykio vietos patrauktos. Įvykio vieta matuota naudojant stačiakampio metodą (1 t., b. l. 32–35, 36–42, 43–44).

2024 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota dviračio „Panther“ apžiūra. Nustatyta, kad dviratis neapgadintas (1 t., b. l. 45–46, 47–50).

2025 m. gegužės 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas nukentėjusiojo A. D. Š. parodymų patikrinimas. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė tikslią eismo įvykio vietą, esančią priešais namus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. 11A (1 t., b. l. 87–90, 91–93).

2024 m. spalio 9 d. D. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jis sėdėjo keleivio vietoje, kai J. V. vairavo automobilį. Važiuodami jie bandė išvengti automobilių spūsčių, kad spėtų grąžinti automobilį ir kad D. J. dar spėtų viešuoju transportu nuvažiuoti į koncertą, vykusį „Vasaros terasoje“. Apie 17 val. jis pamatė, kaip automobilis BMW staigiai pradėjo važiuoti į jų automobilį. Po to viskas įvyko taip staigiai, kad jis nesuprato, kaip dviratininkas atsitrenkė į automobilį. Kai J. V., išlipęs ir automobilio, dviratininko klausė, ar jam viskas gerai, ar nereikia pagalbos, D. J. tik tuo metu suprato, kas įvyko. J. V., grįžęs į automobilį, papasakojo visą situaciją. Nors buvo šoko būsenos, bet prisimena, kad lyg dviratininkas nebuvo sužeistas. D. J. J. V. pasakė, kad, jei dviratininkui viskas gerai, gal jie gali važiuoti, todėl jie išvažiavo. Jie buvo įsitikinę, kad dviratininkas pretenzijų neturi (1 t., b. l. 140–141).

2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų iš UAB (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Vaizdo įrašuose „ch08_20240903170000.mp4“, „ch08_20240903170813.mp4“ ir „Kalinauko 20 09-03-1.mp4“ užfiksuotas 2024 m. rugsėjo 3 d. nuo 17 val. iki 17.16 val. kirpyklos „Salon20“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimas ir gatvės vaizdas iš išorės. Vaizdo įrašuose 17:01:56 val. matyti, kaip gatve link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nuvažiuoja pilkos spalvos automobilis Suzuki Wagon R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš paskos automobiliui važiuoja vyras su dviračiu. Vaizdo įrašuose matyti, kaip automobilis ir vyras su dviračiu pravažiuoja pro vaizdo kamerų fiksuojamą zoną ir 17:02:10 val. nuvažiuoja už vaizdo kamerų fiksavimo ribų. Vaizdo įrašuose daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 167–169, 170–172).

2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašo, pateikto iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados, apžiūra. Vaizdo įraše „Police request.wmv“ užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurios užfiksuotos 2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje (1 t., b. l. 176–178, 179–181).

2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro, į kurį skambino A. D. Š. dėl nagrinėjamo įvykio, skambučio apžiūra (2 t., b. l. 6–8).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. vasario 28 d. akte Nr. 11-439(25) konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti eismo įvykio eigą, susidūrimo vietą, transporto priemonių greitį, ar kurio iš eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti (2 t., b. l. 13–14).

2025 m. balandžio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas kaltinamojo J. V. parodymų patikrinimas. J. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė tikslią eismo įvykio vietą, esančią priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42–45, 46–48).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Visų pirma pasakytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina J. V. teisinę padėtį, kadangi įstatymo leidėjas į šio straipsnio dalies sankciją įtraukė švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, taip pat kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, ar kaltinamojo veiksmai atitinka ne galimos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d., galiojusią, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 17.15 val. kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. J. V. (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu Suzuki Wagon R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga partrenkė J. V. judėjimo kryptimi tiesiai už jo stovėjusį dviratį, kurį vairavo A. D. Š., dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma, to neneigė ir pats kaltinamasis J. V., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje priešais jį važiavęs automobilio BMW vairuotojas norėjo lygiagrečiai pasistatyti automobilį, todėl jį staigiai užstatė. J. V. išsigando ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, tačiau prieš tai gerai nepasižiūrėjo, todėl partrenkė nukentėjusįjį. Kad partrenkė nukentėjusįjį, jis suprato tik iš garso. Pirmiau nurodytos kaltinamojo aplinkybės iš esmės patvirtintos ir nukentėjusiojo A. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 60–65), tiesioginių liudytojų D. J. ir M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144–146, 149–152), ir netiesiogiai – liudytojo G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 155–157). Teismas nenustatė pagrindų abejoti nukentėjusiuoju ir minėtais liudytojais. Kiti įrodymai, kurie patvirtina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – policijos įvykių registro įrašas (1 t., b. l. 15– 16); A. D. Š. 2024 m. protokolas–pranešimas (1 t., b. l. 28–31); 2024 m. rugsėjo 4 d. kelių eismo įvykių vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė bei eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 32–35, 36–42, 43–44); 2025 m. gegužės 8 d. ir 2025 m. balandžio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir prie jų pridėtos fotolentelės (1 t., b. l. 87–90, 91–93, 2 t., b. l. 42–45, 46–48); 2024 m. spalio 9 d. D. J. rašytiniai paaiškinimai (1 t., b. l. 140–141); 2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 6–8); vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokoluose ir prie jų pridėtose fotolentelėse (1 t., b. l. 167–169, 170–172, 1 t., b. l. 176–178, 179–181). A. D. Š. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3159/2024 (01).

Vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos, nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo J. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė KET, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent J. V. padarytas KET pažeidimas buvo eismo įvykio, kartu ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 101 punkte nurodyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte įtvirtinta, kad, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo J. V. parodymai neabejotinai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė minėtų KET punktų reikalavimų. Pažymėtina, kad J. V. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam yra žinomos KET nuostatos, taip pat ir minėtų punktų nuostatos. Nepaisydamas to, jis, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir partrenkė už automobilio stovėjusį dviratį, kurį vairavo A. D. Š.. Taigi veiką kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, J. V., vairuodamas transporto priemonę, prieš važiuodamas atbuline eiga, tinkamai neapsidairęs ir neįsitikinęs, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (lokaciją – miestas, eismo intensyvumą, paros metą – diena – ir kt.) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp J. V. padarytų KET punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad J. V. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, nustatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

IV. Dėl J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis J. V. ir nukentėjusysis A. D. Š. pateikė rašytinį susitarimą, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė. Atsižvelgiant į tai, prašoma atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t., b. l. 174–175). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti šio susitaikymo, nes J. V. ir A. D. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aptariamo dokumento turinys atitinka jų valią.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsniu pakeistos BK 38 straipsnio atskirų dalių nuostatos. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Visgi, naujai įsigaliojusios BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nelaikytinos J. V. teisinę padėtį lengvinančiomis, kadangi šiame punkte įtvirtinamas reikalavimas atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Dėl to nagrinėjamu atveju vadovaujamasi iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 38 straipsnio nuostatų redakcija.

Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 38 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Bylą nagrinėjant teisme, J. V. ir A. D. Š. pateikė rašytinį susitarimą, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. kuri įeina į 5 000 Eur dydžio sumą. Nurodytą 5 000 Eur dydžio sumą J. V. įsipareigojo atlyginti lygiomis dalimis, mokant po 200 Eur per 24 mėnesius. Mokėjimo pradžia skaičiuojama nuo teismo nuosprendžio priėmimo mėnesio paskutinės dienos tuo atveju, jei nuosprendžiu J. V. bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o pirmąją 200 Eur dydžio įmoką kaltinamasis įsipareigojo sumokėti kitą dieną po šio susitarimo dėl susitaikymo pasirašymo. Taigi kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad J. V. anksčiau nėra teistas, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 182), tai pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis paskutinių penkerių metų laikotarpiu apskritai nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 183). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad eis į du darbo pokalbius dėl įsidarbinimo, jis yra jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. V. laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra jį neigiamai apibūdinančių duomenų. Atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad J. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Pažymėtina, kad tokį procesinį sprendimą taip pat prašė priimti prokuroras baigiamosios kalbos metu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Nukentėjusiojo A. D. Š. atstovas advokatas O. Šibkovas baigiamosios kalbos metu prašė teismo apsvarstyti dėl J. V. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – skyrimo.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Nagrinėjamu atveju J. V., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis yra jauno amžiaus, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo), anksčiau neteistas. Taigi byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sistemingai daromus pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima teigti, kad J. V. šiurkščiai pažeidė KET. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti J. V. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat neprašė skirti kaltinamajam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės.

VI. Kiti klausimai

Šioje byloje nukentėjusysis A. D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 085,10 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75). Kaip minėta, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjant teisme, A. D. Š. atstovas O. Šibkovas prašė nenagrinėti civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir susitarė dėl bendros žalos dydžio ir jos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiojo A. D. Š. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Šioje byloje taip pat buvo prašoma atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kita vertus, A. D. Š. atstovas O. Šibkovas bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitarus dėl žalos atlygimo (5 000 Eur), į šią sumą taip pat įeina ir nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, todėl A. D. Š. šiuo klausimu taip pat neturi pretenzijų J. V.. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 150–153). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie 2 bylos tomo virželio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13222 dėl 487,50 Eur už J. V. gynybą (2 t., b. l. 176–181). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. V., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo A. D. Š. civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti J. V. ir A. D. Š. susitarimą dėl susitaikymo ir J. V. įsipareigojimo atlyginti žalą susitarime dėl susitaikymo nurodytomis sąlygomis.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie 2 bylos tomo virželio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. D. Š. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti palikti nenagrinėtą.

Iš J. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.