- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- A18.-1724-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01306-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. S. 2020 m. gegužės 16 d., apie 20.55 val., viešojoje vietoje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 ‰ girtumas) elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojams trukdė atlikti savo pareigas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir pasitraukti iš įvykio vietos bei netrukdyti specialiosioms tarnyboms dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje I. S. savo kaltę neigė, paaiškino, kad jam paskambino draugas ir pranešė apie degantį namą, jis nuvažiavo į įvykio vietą. Buvo chaosas, daug žmonių. Gaisrininkai pylė vandenį į vieną vietą. Jis, norėdamas padėti, gaisrininkams rodė, kur dega ir kur reikia pilti vandenį. Trukdyti gaisrininkams nenorėjo, norėjo padėti, tačiau pareigūnai jį sulaikė ir uždarė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas M. K. paaiškino, kad degė daugiabutis, buvo didelis gaisras, kiekviename bute stovėjo po dujinį balioną. Prie namo buvo minia žmonių, iš kurių daugelis buvo apgirtę. Žmonės lipo ant stogo jų pastatytomis kopėčiomis, kiekvienas vadovavo, ką jie turi daryti, o tai trukdė gesinti gaisrą. Žmonės, neturintys patirties ir be specialios aprangos, negali padėti gesinti gaisro, nes tai yra labai pavojinga. Šiuo atveju situacija buvo nevaldoma, buvo neįmanoma laisvai judėti, žmonėms stovėti arti degančio namo buvo pavojinga. Liudytojas kvietė policijos pareigūnus, t. y. nubėgęs prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kur stovėjo policijos pareigūnai, paprašė padėti patraukti žmones nuo degančio namo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas A. B., pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, paaiškino, kad Parko gatvėje prie jų priėjo ugniagesys ir paprašė pagalbos, nes neblaivūs asmenys vartoja necenzūrinius žodžius, trukdo gesinti gaisrą. Kadangi buvo daug neblaivių asmenų, liudytojas liko prie mašinos, o jo kolega nuėjo prie gaisravietės. Kolega atvedė du asmenis, vienas iš jų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo. Prie automobilio pribėgo atvestų asmenų draugai, kėlė chaosą. Pasodintas į automobilį asmuo apsiramino, po kokių 10-15 min. pradėjo stuksenti ir kojomis daužyti duris, vartojo necenzūrinius žodžius ir tik pristatytas į policijos komisariatą asmuo apsiramino. Kadangi nuo asmens sklido alkoholio kvapas, buvo patikrintas jo girtumas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas T. K. paaiškino, kad patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Atsimena, jog vyko į iškvietimą Naujojoje Vilnioje. V. P. gatve pastebėjo gaisrą. Degė daugiabučio namo stogas. Sustojus prie jų pribėgo gaisrininkas ir pasakė, kad neblaivūs asmenys trukdo dirbti, t. y. nurodinėja kaip gesinti gaisrą, kur pilti vandenį, stovėdami trukdė prieiti prie įvykio vietos. Priėjus pastebėjo penkis asmenis. Galimai tarp jų buvo ir traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo bei dar vienas. Asmenys buvo nusiteikę agresyviai, vartojo alkoholį. Leidus savanoriškai išeiti ir netrukdyti, asmenys tą daryti kategoriškai atsisakė, teigė, kad dega draugo namas ir nori padėti. Kadangi asmenys neišėjo, trukdė dirbti, juos nuvedė prie tarnybinio automobilio. Liudytojas atsakė į papildomus teismo klausimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2020 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 16 d., apie 20.55 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. B., gautas pranešimas apie užpuolimą (duomenys neskelbtini). Važiuojant prie (duomenys neskelbtini) kur degė namas, juos sustabdė PGT 4 komandos ugniagesys, kuris paprašė pagalbos, t. y. patraukti iš įvykio vietos kelis agresyvius asmenis, kurie yra neblaivūs ir trukdo dirbti. Prie pat degančio namo (duomenys neskelbtini), stovėjo būrys asmenų, gaisrininkas nurodė būtent du asmenis, kurie labiausiai trukdė. Priėjus prie nurodytų asmenų, liepė šiems asmenims pasitraukti toliau nuo įvykio vietos ir netrukdyti spec. tarnyboms dirbti. I. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo agresyviai elgtis, policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje keiktis necenzūriniais žodžiais, į liepimus nusiraminti ir nesikeikti nereagavo, taip pat iš įvykio vietos nesitraukė, kadangi asmuo vengė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus nurodymus, asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Šalia buvęs I. S. brolis A. S. taip pat buvo neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jis irgi buvo sulaikytas. Abu sulaikyti asmenys pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį. Asmenys automobilyje toliau elgėsi agresyviai. I. S. kojomis pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dešinės pusės galines duris t. y. stiklą, bei plastmasines apdailas. A. S. daužėsi rankomis. Abiem asmenims buvo uždėti antrankiai už nugaros. Apie 22.20 val. asmenys buvo pristatyti į budėtojų dalį (4 b. l.).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir pareigūno T. K. tarnybiniame pranešime nurodytos ir pareigūno A. B. 2020 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime (5 b. l.).
A. A. 6810 Nr. AREN – 0217 duomenimis, I. S. 2020 m. gegužės 16 d., 22.42 val., nustatytas 1,44 ‰ girtumas (8 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
I. S. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad degė draugo namas, todėl jis norėdamas padėti gaisrininkams, kad gaisras būtų kuo skubiau užgesintas, būdamas gaisravietėje aiškino, kur turi būti gesinamas gaisras. Trukdyti dirbti jis nenorėjo, norėjo tik padėti. Jo elgesį įtakojo noras pagelbėti, o ne pakenkti.
Bylą nagrinėjant teisme, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, buvo apklaustas liudytojas policijos pareigūnas T. K., kuris teisme paaiškino, jog jis su kolega A. B. vyko į iškvietimą Naujojoje Vilnioje, važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo gaisrą, prie jų pribėgo gaisrininkas ir paprašė pagalbos patraukti prie gaisravietės esančius neblaivius asmenis, kurie trukdo dirbti, prieiti prie gaisravietės, aiškina, kur ir kaip jie turi gesinti ugnį. Liudytojo teigimu, įvykio vietoje jis pastebėjo penkis neblaiviuss ir agresyviai nusiteikusius asmenis, paprašė jų pasitraukti, jie tą daryti kategoriškai atsisakė. Pareigūnas patvirtino, jog tarp asmenų galimai buvo ir traukiamas administracinėn atsakomybėn I. S.. Pareigūno T. K. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir jo byloje pateikto tarnybinio pranešimo turinys.
Be aptartų įrodymų I. S. kaltę taip pat patvirtina ir pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės, jog I. S. atsisakė pasitraukti iš gaisravietės ir netrukdyti dirbti specialioms tarnyboms bei keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje. Šis pareigūnas, apklausiamas teisme, parodė, kad važiuojančius į įvykio vietą juos sustabdė gaisrininkas, kuris prašė patraukti nuo gaisravietės neblaivius asmenis, trukdančius gesinti gaisrą. Jis liko prie tarnybinio automobilio, po kiek laiko jo kolega T. K. atvedė du asmenis, vienas iš jų buvo I. S.. Ugniagesys gelbėtojas M. K. teisme patvirtino faktą, kad gesinant gaisrą buvo susirinkę daug žmonių, daug iš jų buvo apgirtę, vartojo alkoholį ir savo veiksmais trukdė jiems dirbti, dėl to jis paprašė policijos pareigūnų pagalbos. Liudytojas paaiškino, kad jokia pagalba iš pašalinių asmenų nebuvo būtina, nes buvo atvykusios pakankamos ugniagesių pajėgos gaisrui profesionaliai likviduoti, todėl I. S. teiginiai apie būtiną pagalbą gesinant gaisrą vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Vertinant patį asmens elgesį, t. y., tai, kad jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti iš vietos, kur buvo gesinamas gaisras ir netrukdyti ugniagesiams tinkamai atlikti pareigų, tai, kad asmuo, būdamas viešojoje vietoje, girdint policijos pareigūnams ir pašaliniams asmenims, keikėsi necenzūriniais žodžiais, konstatuotina, jog I. S. veiksmai buvo neteisėti ir tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.
Dėl nuobaudos skyrimo
I. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, kad administracinius nusižengimus asmuo padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. I. S. viso proceso metu savo kaltę iš esmės neigė teisindamas tokį poelgį noru padėti gesinti gaisrą ir tik baigiant nagrinėti bylą iš esmės, pagarsinus bylos medžiagą, asmuo ėmė teigti, kad dėl tokio savo elgesio gailisi. Tokį asmens kaltės pripažinimą, išsakytą teisminio bylos nagrinėjimo metu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, apklausus liudytojus ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui juos pagarsinus, teismas vertina kaip nenuoširdų, todėl lengvinančia aplinkybe jo nepripažįsta.
Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes, į I. S. asmenybę – brandaus amžiaus, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vedęs, turintis du mažamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant I. S. sankcijose numatytų administracinių nuobaudų vidurkius. Paskirtos nuobaudos bendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gegužės 16 d. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad I. S. buvo sulaikytas 2020 m. gegužės 16 d., 22.40 val., ir 2020 m. gegužės 17 d., 04.00 val., paleistas. Protokole nurodytas jo sulaikymo pagrindas ir motyvai, numatyti ANK 597 straipsnyje (asmuo savo elgesiu kelia pavojų ar dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesiorientuoja aplinkoje, protokolo surašymui). Per I. S. sulaikymo laikotarpį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nustatyta pažeidėjo asmenybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) baudą.
I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. S. paskirti galutinę 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20114970476.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.