Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Byla Nr. ATP-601-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
ATP-601-383/2015
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01967-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-601-383/2015Proceso Nr. 4-28-3-01967-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs G. S. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas 2010-07-08 baustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., padarymą 2500 Lt. bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, ir esant galiojančiai nuobaudai (baudai), 2014-11-01, apie 11.40 val., Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,37 promilių lengvas girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Renault Trafic“, v/n (duomenys neskelbtini) Be to, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-28 nutarimu G. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str, ir paskyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės – automobilio „Renault Trafic v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. Z. S., saugomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pripažino G. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., ir paskyrė jam įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., G. S. skyrė galutinę subendrintą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės- automobilio „Renault Trafic v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio M. Z. S., saugomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. S. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuota, kad pareiškėjas pripažino, kad įvykio dieną gėrė alaus, tačiau alų jis gėrė po to, kada grįžo į namus. Pareiškėjas nurodė, jog policijos pareigūnai į jo sodybą atvyko apie pietus, kada jis seniai buvo sugrįžęs į namus ir tai iš dalies patvirtina ir patys pareigūnai, nes G. S. automobilio techninio paso, vairuotojo pažymėjimo nelaiko automobilyje ir juos buvo parsinešęs į namus. Pareiškėjo teigimu vairuojant automobilį jo niekas nestabdė, iš parduotuvės, kur pirko maisto produktus ir alaus grįžo į savo sodybą. Aplinkybė, kad G. S. automobilyje buvo rasta alaus, nesudaro pagrindo manyti, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Teismas rėmėsi tik abejotinais policijos pareigūnų parodymais, kurie iš esmės niekuo nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyta, kad jis buvo nubaustas 2010-07-08 pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 litų bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 30 mėnesių. Nustatyta, kad nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2010-07-08 iki 2013-01-07. ATPK pažeidimą, už kurį pareiškėjas šiuo metu yra nubaustas, padarė 2014-11-11, t.y. praėjus beveik dvejiems metams po specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę vykdymo pasibaigimo. Sutinka, kad kartu su spec. teisės atėmimu jam buvo paskirta ir piniginė 2500 Lt dydžio bauda. Pareiškėjas pažymi, kad nuo teismo nutarimo priėmimo iki dabar praėjo jau beveik penkeri metai, jokio šaukimo per tą laiką į teismą, ar pas antstolį pareiškėjas niekada nebuvo gavęs, šioje administracinėje byloje apie baudos išieškojimą, nukreipimą vykdyti antstoliui ir pan. jokių duomenų nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis paskutinius veiksmus atliko 2012-05-28 dieną. Daugiau jokių veiksmų byloje nėra užfiksuota. Antstolis G. S. neieškojo, jis niekur nesislapstė. G. S. teigimu, teismas neišreikalavo iš teismo antstolio vykdomosios bylos, galimai suėjo nutarimo vykdymo senatis, todėl tampa neaišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad pareiškėjo veikoje yra pakartotinumas. G. S. įsitikinimu, jo veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ATPK 130² str., o būtent pagal ATPK 126 str. 1 d.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo G. S. skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

G. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. S. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. veika pagal ATPK 130² str. kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad G. S. neblaivus (1,37 promilės – lengvas girtumo laipsnis) vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Trafic“, v/n (duomenys neskelbtini) kai asmeniui 2010-07-08 buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą, todėl jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), sudėtį.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad nuo 2010-07-08 teismo nutarimo priėmimo iki dabar praėjo jau beveik penki metai, todėl galimai suėjo nutarimo vykdymo senatis ir paskirta administracinė nuobauda naujo pažeidimo padarymo metu negaliojo, tačiau, partikrinus bylos medžiagą, nustatyta, kad G. S. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-08 nutarimu nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 m. 6 mėn. Bylos duomenimis nustatyta, jog nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2010-07-08 iki 2013-01-07, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtu nutarimu jam paskirta 2500 Lt dydžio bauda buvo sumokėta (b. l. 12). Fakto, jog bauda iki šiol nesumokėta, neneigia ir pats pareiškėjas. Taip pat pažymėtina, jog byloje yra gautas anstolės A. L. raštas, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla dėl 724,05 Eur (2500 Lt) baudos išieškojimo iš G. S. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-08 vykdomąjį raštą Nr. A2.6-1517/2010 užvesta 2010-09-21, išieškota 28,96 Eur (100 Lt), liko išieškoti 695,00 Eur (2399,70).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senaties terminas, skaičiuojamas pagal teisminės praktikos pripažįstamas taisykles, t. y. siekiant nustatyti, ar toks terminas nėra praleistas, tikrinama, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta iš gauto anstolės A. L. rašto matyti, kad vykdomoji byla dėl 724,05 Eur (2500 Lt) baudos išieškojimo iš G. S. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-08 vykdomąjį raštą užvesta 2010-09-21, t.y. nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, kitų duomenų, patvirtinančių, kad suėjo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senaties terminas, negauta. Taigi aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai vertino aplinkybę dėl baudos nesumokėjimo ir jos galiojimo įtakos atsakomybei bei pagrįstai konstatavo, jog G. S. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str.), sudėtį.

Atmestinas, kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, o teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik abejotinais policijos pareigūnų parodymais, kurie iš esmės niekuo nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų A. J., A. Č. ir R. P. parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 6), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo 2015-01-19 posėdžio metu (b. l. 49-50), pareigūnas R. P. nurodė, jog gavus pranešimą iš budėtojo ir atvykus į įvykio vietą alkotesteriu nustatė G. S. girtumą, buvo leistina norma viršyta, todėl surašytas protokolas. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Su prietaiso parodymais ir su padarytu pažeidimu vairuotojas sutiko. Policijos pareigūnas A. J. tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 5), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo 2015-01-19 posėdžio metu (b. l. 49-50) nurodė, jog įvykio dieną dirbo su apylinkės inspektoriumi A. Č., kai apie 11 val. (duomenys neskelbtini). Pamatė priešais atvažiuojantį baltą autobusiuką Renault, kuris staiga pasuko iš kelio į lauko keliuką ir padidino greitį. Toks vairuotojo elgesys sukėlė įtarimą, todėl jie pasekė iš paskos. Pasivijus automobilį, jis sustojo vieno namo kieme. Iš automobilio išlipo vairuotojas nuo kurio sklido alkoholio kvapas, vairavęs asmuo prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Buvo iškviestas kelių policijos ekipažas. Tokias pačias aplinkybes nurodė bei patvirtino ir pirmosios instancijos teismo 2015-01-19 posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. Č. (b. l. 49-50). Pareigūnas patvirtino, jog pastebėjo važiuojantį baltą Renault autobusiuką, kurio vairuotojas pamatęs policijos automobilį, staiga pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo lauko keliuku didindamas greitį. Jiems važiuojant iš paskos, autobusiukas pavažiavęs 200 metrų sustojo prie garažo. Išlipęs vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, buvo iškviestas kelių policijos ekipažas.

Atsižvelgiant į minėtų policijos pareigūnų užfiksuotus parodymus, G. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pažeidimo, dėl kurio jam skirta bauda, nepadarė, alų gėrė po to, kada grįžo į namus, o policijos pareigūnai į jo sodybą atvyko apie pietus, kada jis seniai buvo sugrįžęs į namus, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini ir skundo argumentai, kad policijos pareigūnų parodymai neįrodo G. S. kaltės. Kaip matyti iš aukščiau aptartų policijos pareigūnų A. Č. ir A. J. parodymų, pareigūnai aiškiai nurodė, jog automobilį matė visą laiką, jo nepaleido iš akiračio, automobilis iki sustojo buvo policijos pareigūnų matomumo zonoje. Sustojus automobiliui iš jo išlipo G. S.. Priėjus prie automobilio, G. S. policijos pareigūnams net neneigė, kad buvo vartojęs alkoholio. Tą patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis nurodė, kad automobilį vairavo pagiriomis ryte išgėręs apie 1 litrą alaus, vairuotojo pažymėjimą palikęs namuose. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 2). Policijos pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad mašiną vairavo būtent G. S., kadangi jie nenutrūkstamai matė kaip važiavo jo automobilis, sustojo ir būtent iš mašinos vairuotojo pusės išlipo pats pareiškėjas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais, teismui nekilo abejonių dėl pareigūnų duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai yra pažįstami su pareiškėju ir suinteresuoti kaip nors pakenkti duodant jam nepalankius parodymus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas