- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-21-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04018-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- J. Ž., A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. T., J. T., S. B., S. L., E. J., M. J., A. A., UAB „Industrius“, D. J., R. J., Z. G., M. G., I. P., G. A., A. K. Š., M. P., N. V., V. P., L. J., B.V., L. P., T. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo ir 2016 m. birželio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams 963-ajai GNSB, Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Vilniaus vandenys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo, trukdymo naudotis nuosavybės teise pašalinimo, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. T., J. T., S. B., S. L., E. J., M. J., A. A., UAB „Industrius“, D. J., R. J., Z. G., M. G., I. P., G. A., A. K. Š., M. P., N. V., V. P., L. J., B.V., L. P., T. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. Ž. ir A. Ž. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti, kad ieškovai nebuvo suteikę atsakovei 963-iajai gyvenamojo namo statybos bendrijai užstatymo teisės ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti atsakovės 963-oji gyvenamojo namo statybos bendrijos pastatytus statinius - inžinierinius tinklus: požeminius vandentiekio liniją - šalto vandens tiekimo vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją - fekalinės kanalizacijos vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtomis statybomis;
1.3. įpareigoti atsakovę 963-oji gyvenamojo namo statybos bendriją pašalinti visus statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius - išmontuoti požeminius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus ir sutvarkyti statybvietę per keturis mėnesius;
1.4. priteisti iš atsakovės 963-iosios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškovų naudai 196,44 Eur turtinės ir 1‘450 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
1.5. pripažinti perleidimo sandorius požeminių vandentiekio liniją - šalto vandens tiekimo vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją - fekalinės kanalizacijos vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)dovanojimo 2009-05-06 sutartį tarp atsakovo 963-oji gyvenamojo namo statybos bendrijos ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.103 str.) dėl to niekiniais ir negaliojančiais ab initio;
1.6. pripažinti perleidimo sandorius 2011-07-13, Nr. 1-125 bei 2012-05-15, Nr. 1-594 vandentiekio liniją - šalto vandens tiekimo vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją - fekalinės kanalizacijos vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.103 str.) dėl to niekiniais ir negaliojančiais ab initio;
1.7. panaikinti atsakovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priimtą statybos užbaigimo aktą dalyje dėl požeminių vandentiekio liniją - šalto vandens vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją - fekalinės kanalizacijos vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)statinio pabaigimo;
1.8. priteisti ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2003 m. balandžio 18 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). Šį sklypą įsigijo vienbučiam gyvenamajam namui statyti, t. y. apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Nuo 2005 m. ieškovai buvo išvykę į užsienį. 2009 m. ieškovams grįžus ir pradėjus tvarkytis dokumentus, reikalingus vienbučiam gyvenamajam namui statyti, 2010 m. sausio 25 d. paaiškėjo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype neįmanoma namo statyba, nes sklype yra suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatas jiems nustatytos apsauginės zonos. Ieškovai reiškia ieškinį atsakovėms dėl to, kad inžineriniai tinklai nutiesti neturint jų sutikimo, todėl privalo būti išmontuoti, o ieškovų nuosavybė turi būti apginta nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, panaikinančių galimybę žemės sklype statyti vienbutį gyvenamąjį namą.
3. Ieškovai 2016-04-03 per EPP sistemą ir 2016-04-04 teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimo atsisakymo pripažinti perleidimo sandorius 2012-05-15, Nr. 1-594 vandentiekio liniją - šalto vandens tiekimo vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją - fekalinės kanalizacijos vamzdynu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.103 str.) dėl to niekiniais ir negaliojančiais ab initio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovai 2003 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypas įsigytas vienbučiam gyvenamajam namui statyti; 2010 m. sausio 25 d. ieškovai gavo UAB „KITOS PUSĖS projektai“ raštą, kuriuo buvo informuoti, jog jiems priklausančiame sklype neįmanomas planuojamo vienbučio namo projektavimas ir statyba, nes jame yra suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, kuriems nustatytos apsauginės zonos.
5. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 30 d. davė atsakovei Bendrijai sutikimą dėl inžinerinių tinklų valstybės žemėje tiesimo; šiame sutikime nurodyta, kad neprieštaraujama dėl inžinerinių tinklų valstybinėje žemėje tiesimo – vandentiekio ir buitinio nuotakyno, lietaus nuotekų nuvedimo, dujotiekio, elektros tinklų bei telekomunikacijų per valstybinę žemę iki nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai; patvirtinto detaliojo plano pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administratorius 2006 m. birželio 27 d. išdavė statybos leidimą.
6. Teismas nurodė, kad galioja 2006 m. birželio 27 d. statybos leidimas, kurio pagrindu buvo vykdoma minėtų inžinerinių statinių statyba. Pasibaigusių administracinių procesų metu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. administracinė byla Nr. 1-468-561/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. administracinėje byloje Nr. A-63-3249/2011) minėtas statybos leidimas nepripažintas neteisėtu ir nepanaikintas (administracinis teismas skundo netenkino dėl pasibaigusio senaties termino). Teismo vertinimu, ieškovai šioje byloje reiškė tapatų kaip ir administracinėje byloje reikalavimą pripažinti atsakovės Bendrijos pastatytus statinius ieškovų žemės sklype neteisėta statyba bei įpareigoti juos pašalinti.
7. Teismas nesutiko su tuo, kad ieškovų reikalavimui galioja bendrasis 10 metų senaties terminas. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodytus teisių ar teisėtų interesų gynimo terminus, todėl visus šioje byloje reiškiamus reikalavimus atmetė. Teismas taip pat sprendė, kad galiojant statybą leidžiančiam dokumentui visi kiti ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami, nes yra išvestiniai.
8. Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu nuspręsta neatlygintinai perimti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus ir įrenginius, kuriuos perdavė atsakovė 963-ioji gyvenamojo namo statybos bendrija; 2009 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi Bendrija padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius tinklus; Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybėn kaip savivaldybės turtinį įnašą jai nuosavybės teise priklausančius vandentiekio, nuotekų tinklus ir įrenginius; Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu buvo pakeista keletas techninių netikslumų, bet ginčo objektų perdavimo aplinkybės liko nepakitusios; 2013 m. kovo 26 d. turto perdavimo – priėmimo aktu šie objektai perduoti UAB „Vilniaus vandenys“. Teismas nenustatė, kad ginčijami perleidimo ir dovanojimo sandoriai buvo sudaryti nesilaikant įstatymų reikalavimų, todėl nenustatė pagrindų juos pripažinti negaliojančiais.
9. Teismas padarė išvadą, kad statybos ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype vyko esant išduotam statybos dokumentui, kuris yra nenuginčytas ir nepanaikintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jų žemės sklype pastatyti statiniai yra neteisėti ir turi būti nugriauti. Ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, negalėjo nežinoti, kas vyksta jų žemės sklype, privalėjo nuolat domėtis ir rūpintis savo nuosavybe, laiku užkirsdami kelią galimiems savo teisių pažeidimams.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. papildomu sprendimu patenkino trečiojo asmens UAB „Industrius“ prašymą ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Industrius“ iš ieškovų J. Ž. ir A. Ž. lygiomis dalimis 726 Eur, t. y. po 363 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovai J. Ž. ir A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą.
12. Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl pareikštų reikalavimų, tačiau buvo išnagrinėtas 2014-03-17 atsiimtas reikalavimas dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Taip pat buvo išnagrinėtas ir 2016-04-04 atsiimtas reikalavimas pripažinti 2012-05-15 sandorius Nr. 1-594, sudarytus tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys” negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendimu paneigė ieškovų savarankišką daiktinę teisę - užstatymo teisę, taip pat teisę savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisę. Todėl buvo pažeista Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisinių pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos protokolo 1 straipsnis ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.160 straipsnio 1 dalis.
14. Teisėja bylą išnagrinėjo nesusipažinusi su bylos medžiaga, sprendė atsisakytus ieškinio reikalavimus, piktinosi pareikštu nušalinimu, perėjo į asmeniškumą, atskleidė kitos nesusijusios civilinės bylos detales, kurios buvo susijusios su ieškovų atstovu ir atskleidė jo konfidencialumą.
15. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimams yra netaikytinas 10 metų senaties terminas, ieškovai praleido visus teisės aktuose nurodytus savo teisių ar teisėtų interesų gynimo terminus. Tokie teismo motyvai prieštarauja: Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai; CK 1.127 straipsnio 5 daliai (yra pareikštas negatorinis ieškinys, pažeidimas vyksta kiekvieną dieną, be ieškovų sutikimo žemės sklypas užstatytas atsakovui priklausančiais inžineriniais statiniais); Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 270 straipsnio 4 daliai (teismas supainiojo reikalavimus bei argumentus, kuriems reikalavimams jie yra taikytini. Nėra aišku kuriems reikalavimams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir kodėl šis terminas taikomas dėl žalos, užstatymo teisės pažeidimo atveju ar sandorių pripažinimo neteisėtais atveju); CPK 3 straipsniui (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas įsigaliojo tik nuo 2014-01-01, todėl jis neturėjo būti taikomas šioje byloje, kuomet ieškinys pareikštas 2013-02-03, o reikalavimas dėl statybos leidimo ginčijimo atsiimtas 2014-03-17. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis įsigaliojo nuo 2014-01-01 ir niekaip nėra susijęs su pareikštais reikalavimais).
16. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinis teismas nepripažino statybos leidimo neteisėtu ir jo nepanaikino, nes tokio sprendimo nėra. Administracinis teismas atsisakė nagrinėti tokius reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra pareikšti tapatūs reikalavimai.
Šalies argumentai
17. Apeliantai mano, jog teismas neatskleidė bylos esmė, nes teismas nenustatė kokie teisiniai santykiai susiformavo tarp šalių, kodėl atsakovai turi teisę be pagrindo naudotis ieškovų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pažymi, jog ieškovų ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai, t. y. atsakovė naudojasi ieškovams priklausančiu žemės sklypu be jokio teisinio pagrindo. Todėl ant žemės sklypo esant atsakovės statiniams, trukdo apeliantams įgyvendinti nuosavybės teisę į žemės sklypą.
18. Teismas nepasisakė dėl atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinio pripažinimo ir nepagrįstai netenkino reikalavimų šioje dalyje.
19. Teismas nesprendė dėl reikalavimų pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovų užstatymo teisės; dėl žalos atlyginimo; dėl užbaigimo akto panaikinimo. Už visus reikalavimus buvo sumokėtas žyminis mokestis, todėl šie reikalavimai nėra išvestiniai. Šioje dalyje sprendimas yra be motyvų. Teismas taip pat nemotyvavo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
20. Apeliantai teigia, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant netinkamiems atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ atstovams. R. Š. yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja ir ji atstovavo trečiąjį asmenį, todėl ji negalėjo atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės. UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas nepateikė pavedimo sutarties bei registruotos prokūros atstovauti įmonę.
21. Apeliantai nesutinka su teismo priimtu papildomu sprendimu ir prašo jį panaikinti. Mano, jog teismo sprendimas prieštarauja CPK 98 straipsnio 2 daliai, neargumentavo kodėl yra priteisiamos būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, nebuvo įvertintos bylos sudėtingumas. Be to, tretysis asmuo teikė tik atsiliepimą į ieškinį ir tai buvo tiki jo teisė, o ne pareiga.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Apeliantai nenurodė kaip Konstitucijos 23 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos papildomo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra susijusios su teismo sprendimu. Apeliantų argumentai dėl teisėjos šališkumo atmestini kaip nepagrįsti, nes šiuo klausimu jau teismas pasisakė 2015-10-08 nutartimi. Ieškovų ginčijamiems teisės aktams taikytinos administracinės teisės normos ir terminai (ABTĮ 33 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senatį. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad statybos leidimas nėra panaikintas, todėl negalėjo būti tenkinamas reikalavimas dėl statybos užbaigimo darbų akto nuginčijimo, o kiti ieškovų reikalavimai yra išvestiniai.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra abstraktaus pobūdžio, neatitinkantis apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Apeliantai nagrinėjant bylą teisme atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012-05-15 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-594, nes juo tik buvo ištaisytos 2011-07-13 sprendime padarytos techninio pobūdžio klaidos. Apeliantai nenurodė kodėl ginčijama dovanojimo sutartis ir tarybos sprendimai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Tarybos sprendimas yra teisės aktas, todėl jis neturėjo būti tvirtinamas notariškai, o dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. Apeliantai, reikšdami nušalinimus byloje, siekė vilkinti procesą. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė buvo įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgaliojimo pagrindu atstovauti Vilniaus miesto savivaldybę; kitu įgaliojimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgaliojo atstovę atstovauti administraciją ir administracijos direktoriaus interesus. Dėl to atstovė valstybės tarnautoja R. Š. turėjo pagrindą veikti teisme abiejų institucijų vardu.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, statybos leidimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl nėra pagrindo pripažinti statybas neteisėtomis bei įpareigoti išmontuoti neva tai neteisėtai pastatytus statinius. Apeliantai praleido ieškinio senaties terminus, todėl pagrįstai jų ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog byloje buvo netinkamas UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas. Priešingai nei teigia apeliantai, jų atstovas buvo įgaliotas atstovauti tinkamai, direktoriaus įsakymu.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Industrius“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad statybos leidimo teisėtumo klausimas šioje byloje buvo esminis, o visi kiti ieškinio reikalavimai buvo išvestiniai. Todėl teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl statybos leidimo galiojimo. Galiojant šiam leidimui, statybos darbai negalėjo būti pripažinti neteisėtais. Teismas nevisai tiksliai panaudojo išvestinių reikalavimų sąvoką, tačiau iš esmės padarė teisingas išvadas. Apeliantai praleido ieškinio senaties terminus ginti savo pažeistas teises, nes nuo statybų praėjo nemažai laiko ir tretysis asmuo yra įsigijęs būtus kaip teisėtai pastatytus. Administraciniai teismai taip pat yra pripažinę, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminus ginti savo pažeistas teises dėl statybų leidimo nuginčijimo. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog teismas nenagrinėjo bylos iš esmės. Priešingai, teismas pagrįstai esmine bylos aplinkybe pripažino ieškovų žemės sklype vykdytų statybos darbų ir rezultato teisėtumo faktą. Bendrija statybos darbus vykdė pagal statybos leidimą, kuris šiuo metu yra galiojantis. Apeliantai nenurodė kodėl teismo pripažintas statybos leidimo galiojimo faktas nėra tinkamas įrodymas statybos teisėtumui pagrįsti. Mano, jog apeliantų ginčijami sandoriai ir statybos padarinių šalinimo reikalavimai galėtų būti savarankiškai nagrinėjami tik tuo atveju, jei statybos būtų pripažintos neteisėtomis. Taip pat pažymi, jog teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas papildomu sprendimu, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžio. Be to, tretysis asmuo rašė du atsiliepimus į patikslintus ieškinius, rengėsi ir dalyvavo daugiau nei penkiuose teismo posėdžiuose.
Žemesnės instancijos teismas
26. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovų apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį, ją papildant taip: priimti ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą (t. y. pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-06-27 išduotą statybos leidimą Nr. GN/749/06-0614 ir visas šio statybos leidimo versijas negaliojančiomis; pripažinti 2012-05-15 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-594 „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-125 „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybėn“ pakeitimo“ niekiniu ir negaliojančiu) ir bylą šioje dalyje nutraukti; bei paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 papildomą sprendimą.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis paliktas iš esmės nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. papildomas sprendimas, ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, paliko nepakeistą.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad statybos leidimas galioja, netyrė, ar buvo pažeistos ieškovų kaip žemės sklypo savininkų teisės dėl tokio leidimo pagrindu atliktų darbų, ar statybos leidimo išdavimas turėjo įtakos žemės sklypo savininkų teisėms. Teismas turėjo nustatyti ir įvertinti, kokias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir įsipareigojimus dėl šio sklypo naudojimo turėjo ieškovai kaip žemės sklypo savininkai. Teismas turėjo ištirti ir įvertinti ir tai, kokie žemės sklypo suvaržymai buvo iki statybos leidimo išdavimo tiesti požeminius inžinerinius tinklus, ar dėl tokių suvaržymų (dujotiekio ir elektros linijų apsaugos zonų) atsakovės Bendrijos požeminiai inžineriniai tinklai galėjo būti pakloti taip, kad neišnyktų žemės sklypo savininkų galimybė statyti gyvenamąjį namą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
30. Byloje nustatyta, kad 2003 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovai A. Ž. ir J. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė: privačioms namų valdoms išdėstyti. Žemės sklype įregistruoti naudojimo apribojimai: elektros linijų apsaugos zonos ir dujotiekių apsaugos zonos. Taip pat pažymėta, kad sklypo naudotojas privalo, esant reikalui, leisti pakloti per sklypą bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus. Laikytis gamtosaugos ir paminklosaugos reikalavimų (1 t., b. l. 17, 7 t., b. l. 11-14).
31. Ieškovai kreipėsi į UAB „KITOS PUSĖS projektai“ dėl vienbučio namo projektavimo minėtame žemės sklype. UAB „KITOS PUSĖS projektai“ 2010 m. sausio 25 d. raštu informavo ieškovus, kad „<...> išanalizavę namo projektavimo ir statybos galimybes nurodytame žemės sklype, išnagrinėję pateiktą topografinę nuotrauką, nustatė, kad per žemės sklypą nutiesti požeminiai inžinieriniai tinklai (elektros, dujų, vandentiekio ir nuotekų), kurie užima didžiąją sklypo dalį (2/3)“. UAB „KITOS PUSĖS projektai“ padarė išvadą, kad ieškovų žemės sklype vienbučio gyvenamojo namo projektavimas ir statyba yra neįmanoma (1 t., b. l. 12).
32. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2006 m. birželio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/749/06-0614 statytojai 963-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai (GNSB), kuri, neturėdama ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, sutikimo atliko statinio statybos darbus ir per ieškovų sklypą nutiesė požeminius infrastruktūrinius tinklus. Vandens tiekimo ir nuotekų tinklai buvo suplanuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1654 patvirtintame detaliajame plane. Statybos leidimas Nr. GN/749/06-0614 išduotas projekto Nr. A296, kurį parengė 2006 metais S. K. arch. Studija IĮ, projekto vadovas K. S., techninis prižiūrėtojas T. D., pagrindu.
33. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami J. Ž. ir A. Ž. skundą dėl žalos atlyginimo, pripažino, kad detaliojo plano sprendiniai ir leidimas statybai, pagal kurį be ieškovų sutikimo, jų sklype buvo įrengti inžineriniai tinklai, tapo kliūtimi statyti individualų gyvenamąjį namą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovų J. Ž. ir A. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo šioje civilinėje byloje nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad statybos leidimas galioja, netyrė, ar buvo pažeistos ieškovų kaip žemės sklypo savininkų teisės dėl statybos leidimo pagrindu atliktų darbų, ar šio leidimo išdavimas turėjo įtakos žemės sklypo savininkų teisėms. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas turi ištirti ir įvertinti žemės sklypo suvaržymus iki statybos leidimo išdavimo tiesti požeminius inžinerinius tinklus ir po to, ar požeminiai inžineriniai tinklai, jau esant sklypo suvaržymams dėl dujotiekio ir elektros linijų apsaugos zonų, galėjo būti pakloti taip, kad žemės sklypo savininkai neprarastų galimybės statyti gyvenamąjį namą.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo nurodymus, pasiūlė tiek ieškovams, tiek atsakovams pateikti nuomonę dėl teritorijų planavimo ekspertizės skyrimo, tikslu nustatyti tinklų tiesimo projektinės dokumentacijos atitikimą įstatymams bei atliktų darbų atitikimą projektinei dokumentacijai. I. J. Ž. ir A. Ž. bei atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pareiškė, kad ekspertizė nėra būtina, kad atsakyti į keliamus klausimus galima atlikus projektinės dokumentacijos ir turimos atliktų darbų dokumentacijos teisinį vertinimą (6 t, b. l. 189-191, 198-200, 7 t., b. l. 1-3, 6-10).
35. Apeliacinio teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisės yra pažeistos, nes nuosavybės teise valdydami žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, negali savo teisių įgyvendinti. Tikslu nustatyti, ar požeminių infrastruktūrinių tinklų tiesimo projektinė dokumentacija atitinka tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ar atsakovės GNSB atlikti darbai atitinka projektinę dokumentaciją, ar minėtus tinklus galima nutiesti tokiu būdu, kad ieškovų žemės sklypas neprarastų savo pagrindinės paskirties, įvertinant jau esamus sklypo apribojimus, būtina vertinti papildomus įrodymus, t. y. projektą Nr. A296, kurį 2006 metais parengė S. K. arch. Studija IĮ.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišreikalavo projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas bei nutiesti inžinieriniai tinklai per ieškovų sklypą, netikrino, ar atliekant darbus nebuvo nukrypta nuo projektinių sprendinių. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė ir bylos šalys. Taigi, pirmosios instancijos teismui neištyrus nurodytų aplinkybių, jos negali būti nagrinėjamos ir vertinamos apeliacinės instancijos teismo, nes tai prieštarauja apeliacijos paskirčiai (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą), o taip pat apriboja šalių teisę į apeliacinį procesą.
37. Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso, negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį ir pobūdį, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas ir 2016 m. birželio 27 d. papildomas sprendimas naikintini ir byla perduotina šiam teismui iš naujo nagrinėti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.