Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Š. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 14 d. nutarimo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiama nutartimi Panevėžio apylinkės teismas atmetė M. Š. 2019 m. spalio 28 d. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 14 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas 10 900 Eur, kurios surastos ir paimtos kratos metu pas įtariamąjį M. Š.. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo teiginys, jog pas jį rasti pinigai priklauso kitiems asmenims prieštarauja logikai, nes pareiškėjas sutiko su kratos protokolu, pastabų neturėjo, pinigų savinininką nurodė tik vėliau, nepateikė įrodymų, kad pinigai nepriklauso pareiškėjui. Teismas atmesdamas pareiškėjo motyvus nurodė, kad niekas neatneša pinigų pasaugoti į svetimą vietą, o 1000 Eur suma tariamai palikta vaikų poreikiams yra akivaizdžiai per didelė.

2. M. Š. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, prašo ją bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą panaikinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti ir apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. Š. ir L. M..

4. Prokuroras atsiliepimo į skundą nustatytu terminu nepateikė.

5. Prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi nenustatyta Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 441 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų M. Š. skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jo skundas paduotas ne dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių ir nėra paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

6.Skundas atmetamas.

7. Nors M. Š. skundo argumentai analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokurorės nutarimą, tačiau apygardos teismas pakartotinai išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą bei Prancūzijos Amiens Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 7 d. Liudijimą, konstatuoja, kad ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 14 d. nutarimas, ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Nors skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo nutartyje motyvai, kuriais remiantis atmestas M. Š. skundas išdėstyti trumpai, tačiau su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.

8. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 67 straipsnio 5 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos tiesiogiai vykdo gautus užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus bei tiesiogiai užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia atsakymus į prašymus. Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR 2003 m. liepos 22 d. „Dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje“ numato ir nustatyto taisykles, pagal kurias valstybė narė pripažįsta ir savo teritorijoje vykdo kitos valstybės narės teisminės institucijos baudžiamajame procese priimtą arešto aktą.

9. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 53 straipsnis numato, kad priėmęs sprendimą pripažinti Europos tyrimo orderį, teismas arba prokuroras jį vykdo atlikdamas arba pavesdamas atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje numatytus veiksmus. Įstatymo 65 straipsnio 1 dalis numato, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą Lietuvos Respublikoje pripažįsta turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.

10. Nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas Prancūzijos Amiens Aukščiausiojo teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Europos tyrimo orderis (toliau –ETO), kuriame nurodyta, jog Prancūzijos Respublikos Amieno miesto tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-18/07 dėl organizuotos grupės didelės vertės svetimo turto vagysčių pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311-9 straipsnio 1punktą, 311-1 straipsnį, 132-71 straipsnį, 311-9 straipsnio 1 punktą, 311-14 straipsnį, 311-15 straipsnį, 450-1 straipsnio 1 ir 2 punktus, 450-1 straipsnio 2 punktą, 540-3 straipsnį, 450-5 straipsnį, kas pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus. Liudijime nurodyta atlikti procesinius veiksmus Prancūzijos Respublikos vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 1-18/07, t.y. atlikti kratą M. Š. gyvenamojoje vietoje Dainavos g. 9-19, Panevėžyje. Pagal išduodančios valstybės narės Prancūzijos reikalavimą, dalyvaujant išduodančios valstybės atstovui atlikta krata pas įtariamąjį M. Š. gyvenamosiose patalpose Dainavos g. 9-19, Panevėžys ir surašytas kratos protokolas. Kratos metu surasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai, galimai susiję su įvykdytais nusikaltimais Prancūzijoje, tame tarpe ir piniginės lėšos -10 900 Eur.

11. 2019 m. spalio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas Prancūzijos Respublikos Amieno Aukščiausiojo teismo liudijimas dėl pas M. Š. kratos metu rasto turto arešto taikymo, tikslu užtikrinti paskesnį turto konfiskavimą. Vykdant šį liudijimą 2019 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas- 10 900 Eur surastas ir paimtas 2019-09-11 kratos metu pas įtariamąjį M. Š., uždraudžiant visas finansines operacijas, o turto saugotoju paskiriant Panevėžio apskrities VPK. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki 2020 m. balandžio 14 d., t.y. 6 mėnesių laikotarpiui.

12. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bute Dainavos g. 9-19, Panevėžyje rasti 10 900 Eur nėra jam priklausantis turtas, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius paneigia šie duomenys.

12.1. Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. kratos protokolo matyti, kad kratos atlikimo eigoje M. Š. kelnių kišenėje rasti pinigai 148 Eur banknotai po 50 Eur, vienas banknotas 100 Eur, 4 banknotai po 500 Eur viso 9 900 Eur, todėl apygardos teismas visiškai sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytu argumentu, kad nėra logiška, jog šie pinigai priklauso ne pareiškėjui, o jo nurodytam asmeniui L. M., kuri pasak pareiškėjo pinigus atsinešė su savimi pasaugojimui, kol prižiūrės D. Š. ir M. Š. nepilnamečius vaikus. Visiškai nelogiška, kad pasaugojimui atsinešti L. M. pinigai rasti ne jos rūbuose ar kitoje buto vietoje, o būtent M. Š. kelnių kišenėje. Toliau iš kratos protokolo matyti, kad kambario spintoje dėžutėje rasta 18 banknotų po 50 Eur ir vienas banknotas 100 Eur viso 1000 Eur. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad šias lėšas jo sutuoktinė D. Š. paliko vaikų poreikiams ir jais disponuoti paskyrė savo motiną L. M., tačiau toks skundo argumentas taip nelaikytinas logiškai pagrįstu. Teismas visiškai sutinka su prokuroro 2019 m. spalio 14 d. nutarime nurodytu argumentu ir jam pritaria, kad L. M. (pareiškėjo skunde visur nurodoma M.) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų priklausymo būtent jai. Nors pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, o įrodinėjimas baudžiamajame procese perkeltas įtariamajam, tačiau toks argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu. Pirmiausia krata buvo atlikta pas įtariamąjį M. Š. jo bute adresu Dainavos g. 9-19, Panevėžio m., todėl visas turtas ir visi daiktai rasti kratos metu laikytini jo nuosavybe ir jam priklausančiu turtu, kol nėra įrodyta kitaip. Kad turtas esantis M. Š. bute nepriklauso jam įrodyti turi būtent jis ir tai nelaikytina įrodinėjimo naštos perkėlimu įtariamajam. Antra vertus, didžioji dalis pinigų banknotų rasta net jam asmeniškai priklausančiuose rūbuose, kas dar labiau sustiprina tikimybę, jog pinigai priklauso jam, o ne kitiems asmenims, kaip skunde teigia pareiškėjas ir paneigia skundo teiginį, kad jis nežinojo, jog bute kartos metu buvo L. M. priklausantys pinigai.

12.2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl pinigų priklausomybės nebuvo apklausta pati L. M., nebuvo patikrintos jos finansinės galimybės sukaupti tokias lėšas, nebuvo aiškintasi dėl likusių 1000 Eur skirtų vaikų poreikiams perdavimo, tačiau šie argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma pats M. Š. kratos protokole nenurodė, kad rasti 1000 Eur yra lėšos skirtos vaikų poreikiams, nors skunde nurodo, jog yra vaikų tėvas, todėl turi pareigą rūpintis ir užtikrinti vaikų interesus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pastabas dėl šių lėšų kratos metu išsakė žodžiu, tačiau jos nebuvo užrašytos tyrėjo ir nebuvo įtrauktos į kratos protokolą. Nesuprantama ir nelogiška kodėl šių pastabų tuomet M. Š. neįrašė į kratos protokolą pats, o jį pasirašė be jokių pastabų, nors nurodo kad turėjo ir jas reiškė žodžiu, o protokole nurodė priešingai, kad jokių pareiškimų neturi. Tokia M. Š. pozicija kratos metu tik patvirtina, kad jokių abejonių dėl rastų pinigų ir jų priklausomybės jis kratos metu neišsakė ir nenurodė, o jo skunduose nurodyti motyvai dėl pinigų priklausomybės atsirado tik vėliau.

13. Nagrinėjamu atveju tiek atliekant kratą pas M. Š. pagal Prancūzijos Amiens Aukščiausiojo teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo ETO bei Panevėžio apygardos prokurorui priimant nutartį skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kratos metu surastam turtui pagal Prancūzijos Amiens Aukščiausiojo teismo išduotą liudijimą nenustatyta įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pažeidimų. Vykdydamas procesinius veiksmus kitos šalies atliekame ikiteisminiame tyrime prokuroras vykdo tik tokius veiksmus, kurie yra nurodyti Europos tyrimo orderyje ar liudijime, tačiau pats tyrimo nekontroliuoja ir procesinių veiksmų atlikimo neinicijuoja, todėl nei skunde nurodytų liudytojų apklausa nei kitų veiksmų atlikimas nėra galimi, jei nėra išduodančios šalies atsakingų pareigūnų prašymo ar leidimo.

14. Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 14 d. nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.