Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.2.14.9.1; 2.1.14.9.3; 2.5.19

2026 m. kovo 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 15 metų laisvės atėmimo bausme; BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose. Į nuteistajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo A. L. gynėjo advokato ir nuteistojo E. K. (E. K.) apeliaciniai skundai atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti nuteistojo A. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą.

4. Nuteistojo A. L. prašyme yra prašoma peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir, atsižvelgus į nuo 2024 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, sušvelninti jam paskirtą bausmę ar kitu būdu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

5. 2026 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. L. papildymas prie prašymo dėl baudžiamosios bylos peržiūrėjimo.

5.1. Nuteistojo manymu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai sudaro realų pagrindą jo atžvilgiu taikyti švelnesnes įstatymo nuostatas bei tinkamiau individualizuoti jam paskirtą bausmę. Pažymima, kad nuteistasis atlikęs 9 metus ir 5 mėnesius iš jam paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei pusę paskirto termino. Šiuo laikotarpiu jis vykdė individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai, dalyvauja resocializacijos programose, lanko užsiėmimus, palaipsniui atlygina turtinę ir neturtinę žalą. Be to, nuteistasis sukūręs šeimą, palaiko tvirtus socialinius ryšius, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Jo argumentus pagrindžia kartu su prašymo papildymu pateikiami dokumentai.

5.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras prašė nuteistajam skirti 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau galutinė paskirta bausmė buvo didesnė. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama sprendžiant dėl galimybės sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Matyti, kad jo padaryta resocializacijos pažanga yra ryški, jis bando atlyginti savo veiksmais sukeltą žalą. Šios aplinkybės suponuoja būtinybę taikyti BK 54 straipsnio nuostatas, kadangi jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė galimai prieštarauja teisingumo principui. Be to, jo pateikti duomenys rodo, kad po nusikaltimo padarymo iš esmės pasikeitė į gerąją pusę, todėl tolesnis bausmės atlikimas nebetarnauja teisingumo interesams.

6. Atsiliepimų į nuteistojo prašymą ir nušalinimų negauta.

7. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

8. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Kaip matyti iš nuteistojo prašymo, A. L. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir, įvertinus nuo 2024 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, sušvelninti jam paskirtą bausmę arba kitaip palengvinti jo teisinę padėtį.

9. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 187 straipsnio 1 dalį. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais“ Nr. XIV-2573 BK 129 ir 187 straipsnių dispozicijos ar sankcijos keičiamos nebuvo. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo“ Nr. XIV-3060 buvo patikslinta BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto dispozicija, tačiau sankcija keičiama nebuvo, o BK 187 straipsnis keičiamas nebuvo. Taigi matyti, jog nuteistojo A. L. nurodyti 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymai neturi įtakos jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms. Vis dėlto, šiame kontekste yra atsižvelgtina į tai, jog 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas BK 190 straipsnis, numatantis labai didelės, didelės ir nedidelės vertės turto apibrėžtis.

10. BK 187 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. BK 190 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato tai, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

11. Nagrinėjamu atveju A. L. nuteistas už 300 Eur vertės turto sugadinimą, t. y. jo veiksmais padaryta turtinė žala siekia 6 MGL dydžio sumą. Pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją, nuteistasis yra laikomas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, taigi akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuojama pagal dabar galiojančią, švelnesnę BK straipsnio dalį, atitinkamai paskiriant naują bausmę.

12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

13. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

14. Šiuo atveju vertinama, kad A. L. praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei, susijusius su smurtu; šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant išnykusiam teistumui, tačiau praeityje turėti teistumai jį charakterizuoja kaip linkusį smurtauti asmenį; jis praeityje baustas administracine tvarka; negauta duomenų apie oficialias jo pajamas ar turimą darbą. Be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirtina griežčiausia BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

15. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta tai, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. Įvertinus nuteistojo padarytos veikos faktines padarymo aplinkybes, taip pat A. L. charakterizuojančias aplinkybes, konstatuotina, kad jam skirtina arešto bausmė, viršijanti baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį – 30 parų areštas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė idealiąja sutaptimi, todėl naujai paskirta arešto bausmė su pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirta laisvės atėmimo bausme bendrinama apėmimo būdu, pritaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nuteistajam A. L. paskiriant galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistas laikas (BK 66 straipsnis).

16. Dalyje dėl nuteistojo papildomai pateikto prašymo iš naujo peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pasisakytina, kad šioje proceso stadijoje teikimą nagrinėjantis teismas nesprendžia dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo ir netikrina ar kaltininkui buvo paskirta teisinga, adekvati ir proporcinga bausmė. Pažymėtina, kad A. L. paskirtos bausmės dydis galėjo būti ginčijamas teikiant apeliacinį bei kasacinį skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d., kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, o nuteistojo skundai buvo atmesti. Dėl to plačiau dėl papildomai nuteistojo A. L. pateikto prašymo nepasisakytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. prašymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nurodytą A. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.