Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-11-30 · Administracinė byla Nr. I-482-423/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
I-482-423/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Vytautas Dargis
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-482-423 /09Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

dalyvaujant pareiškėjos V. K. atstovams Virginijui Kairiui ir advokato padėjėjui Vytautui Dargiui,

atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Guogienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu prašo: Pripažinti neteisėtais veiksmais atsakovo neveikimą priimant sprendimą dėl statybos leidimo administracinio pastato lB3p rekonstrukcijai, sandėlio statybai, pastato 7Elm griovimui, (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r. išdavimo; Įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjos prašymą dėl statybos leidimo administracinio pastato lB3p rekonstrukcijai, sandėlio statybai, pastato 7Elm griovimui, (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r. išdavimo; Priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 22293,48 Lt dydžio žalos atlyginimą; Priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento (b.l. 45-50).

Pareiškėjos atstovai atsisako skundo reikalavimo - Įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjos prašymą dėl statybos leidimo administracinio pastato lB3p rekonstrukcijai, sandėlio statybai, pastato 7Elm griovimui, (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r. išdavimo, ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Kitoje dalyje prašo skundą tenkinti, kadangi pareiškėja 2008-07-25 teisės aktų nustatyta tvarka pateikė atsakovui prašymą išduoti statybos leidimą ir kitus reikalingus dokumentus. Statybos įstatymo 23 str. 9 d. nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, gavę prašymą išduoti statybos leidimą ir kitus dokumentus, perduoda juos nuolatinei statybų komisijai. Nuolatinė statybų komisija įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui išduoti arba neišduoti statybos leidimo. Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Vadinasi, Kauno rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija privalėjo iki 2008-08-04, t.y. per 10 dienų nuo 2008-07-25, priimti sprendimą išduoti statybos leidimą arba motyvuotai raštu atsisakyti išduoti statybos leidimą. Atsakovas nurodytu terminu sprendimo išduoti statybos leidimą nepriėmė, taip pat nepateikė komisijos ar atskirų jos narių motyvuoto ir raštu išdėstyto nepritarimo statybos leidimo išdavimui. Apie atsisakymą išduoti statybos leidimą liudija tik vyriausiojo architekto rezoliucija „detalų daryti“. Toks įrašas neatitinka net rezoliucijai keliamų reikalavimų. Vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsakovo atsakomybė atsiranda be kaltės, vadinasi jis atsako esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Atsakovas privalėjo per 10 dienų nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos išduoti statybos leidimą arba pateikti nuolatinės statybos komisijos motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti statybos leidimą. Šių veiksmų neatlikdamas, atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, laiku neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų. Dėl atsakovo delsimo priimti sprendimą išduoti statybos leidimą arba įstatymų nustatyta tvarka pateikti raštu motyvuotą atsisakymą išduoti statybos leidimą pareiškėja patyrė nuostolių. Pareiškėja samdė architektą parengti statinio projektą atsakovo išduoto 2006-01-03 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 13 pagrindu ir atlikti kitus veiksmus, kurie būtini statybos leidimui gauti. Dėl to pareiškėjos turėtos išlaidos architekto paslaugoms laikytinos jos nuostoliais. Jas sudaro 20000 Lt. Taip pat sumokėjo rangovui 51200 Lt avansą, Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. pareiškėjos minimalius nuostolius sudaro 5 % dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo avanso sumokėjimo (2008-11-05) iki patikslinto skundo padavimo dienos. Viso pareiškėja šiai dienai patyrė 22293,48 Lt nuostolių dėl atsakovo neteisėto delsimo tinkamai atlikti jam pavestas viešojo administravimo funkcijas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, kadangi Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos. Pareiškėjos užsakymu parengtas projektas turėjo trūkumų, todėl kelis kartus Komisija grąžino projektą taisymui ir pareiškėja nuo 2008-11-19 iki šiol atsakovui nėra pateikusi minėto projekto ir kitų su juo susijusių dokumentų. Taigi pareiškėja pati vilkina projekto ir dokumentų pateikimą, nepašalindama nurodytų trūkumų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais dėl statybos leidimo išdavimo. Atsakovas savo pareigą vykdo įstatymo nustatyta tvarka ir jo kaltės nėra, todėl nėra jokio pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjos atstovai atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjos prašymą dėl statybos leidimo administracinio pastato lB3p rekonstrukcijai, sandėlio statybai, pastato 7Elm griovimui, (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r. išdavimo, ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1d. 3p. tvarka.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3d.).

Pareiškėjos reikalavimas - pripažinti neteisėtais veiksmais atsakovo neveikimą priimant sprendimą dėl statybos leidimo administracinio pastato lB3p rekonstrukcijai, sandėlio statybai, pastato 7Elm griovimui, (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r. išdavimo, nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu, t.y. skundo motyvas, kuriuo pareiškėja grindžia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje skundas netenkintinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotą minėtų Civilinio kodekso normų aiškinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovo kaltė nėra būtina sąlyga valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Civilinio kodekso 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2005-12-23 pateikė paraišką išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, kuris jai buvo išduotas 2006-01-03. Pagal Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 12 p., projektavimo sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Pareiškėjos projekto vadovas 2008-07-25 pateikė Kauno rajono savivaldybės nuolatinei statybos komisijai (toliau - Komisija) techninį projektą administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r., rekonstravimui. Kadangi projektas neatitiko Aplinkos ministro patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų Komisijos nariai surašė pastabas ir projekto nederino. Projekto vadovas 2008-08-07 atsiėmė minėtą projektą (visus dokumentus) ir jį pataisęs vėl pateikė Komisijai 2008-10-07. Tačiau projektas nebuvo suderintas, kadangi Komisijos 2008-07-29 pastabos nebuvo pilnai ištaisytos. Projektas buvo atsiimtas 2008-10-07, o 2008-11-18 vėl pristatytas Komisijai. Tačiau Komisijos pastabos vėl nebuvo ištaisytos ir projektas nebuvo suderintas, nurodant rengti detalųjį planą. Projektas buvo atsiimtas 2008-11-19 ir daugiau nebuvo pateiktas Savivaldybei bei registruotas nagrinėti Komisijoje.

Be to Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad detalieji planai rengiami teritorijoms, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Pagal byloje pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Garliavoje, Kauno rajone, detalųjį planą nustatytas leistinas sklypo užstatymo intensyvumas – 0,5 (50 proc.), užstatymo tankis- 0,28 (28 proc.), o statybos leidimo išdavimo byloje sklypo užstatymo intensyvumas nurodomas – 60,10 proc., užstatymo tankis – 39,47 proc.. Taigi keičiant bent vieną iš šių privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų - teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, leistiną pastatų aukštį sklypo užstatymo tankumą, sklypo užstatymo intensyvumą, būtina rengti detalųjį sklypo planą, todėl nuoroda dėl detaliojo plano rengimo neprieštarauja minėtoms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, apibrėždamas priežastinio ryšio sampratą, nustato kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi šioje byloje sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti ne tik atsakovų veiksmų (aktų) teisėtumą, bet nustatyti ar šie neteisėti veiksmai (aktai) sąlygojo turtinės žalos atsiradimą.

Be to, byloje būtina įvertinti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos paties pareiškėjo veiksmai. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į faktinę šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kad Komisijos pastabos keletą kartų nebuvo ištaisytos, į tai, kad projektas buvo atsiimtas 2008-11-19 ir daugiau nebuvo pateiktas Savivaldybei bei registruotas nagrinėti Komisijoje, teismo nuomone, žalos atsiradimui tiesioginės reikšmės turėjo ir pačios pareiškėjos veiksmai, t.y. jos nepasinaudojimas teisinėmis gynybos priemonėmis ir dėl to atsakovai galėtų būti visai atleisti nuo žalos atlyginimo.

Taip pat byloje turi būti įrodytas ir prašomos atlyginti žalos dydis. Nei pareiškėja, nei jos atstovai teismui nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustatyta atsakovo veiksmų (aktų) neteisėtumas, todėl skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas bei atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas - priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., 101 str. 1d. 3p., 102 str. 3d., kolegija

nusprendė:

Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti pareiškėjos prašymą dėl statybos leidimo administracinio pastato lB3p rekonstrukcijai, sandėlio statybai, pastato 7Elm griovimui, (duomenys neskelbtini) , Garliava, Kauno r. išdavimo, nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta UrbonienėNatalja ZelionkienėGintaras Čekanauskas