- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- AS-442-502-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- D. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. prašymą, išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė teismo leisti jam paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į P. B. iki nacionalizacijos valdytą 9,7 ha žemės sklypą, esantį Dovydų kaime, Grūžių apylinkėje, Pasvalio rajone, iš likusios laisvos bendrai valdytos 11,43 ha žemės, į kurią kitų pretendentų nėra.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėtos dvi bylos pagal pareiškėjo D. B. prašymus dėl terminų atnaujinimo. Administracinėje byloje Nr. I-828-552-2007 priimtu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjui buvo atnaujinti terminai paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos valdytą 11,43 ha žemės sklypą, esantį Dovydų kaime, Gružių apylinkėje, Joniškėlio valsčiuje, Pasvalio rajone. Administracinėje byloje Nr. I-41-252-2009 priimtu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į P. B. iki nacionalizacijos valdytą 9,7 ha žemės sklypą, esantį Dovydų kaime, Joniškėlio valsčiuje, Pasvalio rajone. Teismas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo nagrinėjamu atveju paduotą teismui prašymą, darytina išvada, kad pareiškėjas ir toliau siekia teismine tvarka atnaujinti terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į P. B. iki nacionalizacijos valdytą 9,7 ha žemės sklypą, esantį Dovydų kaime, Grūžių apylinkėje, Pasvalio rajone. Kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo nagrinėjamu atveju paduotą prašymą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimo sprendimą iš esmės perduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas nurodė, kad jo nagrinėjamu atveju teismui paduotas prašymas skiriasi nuo Panevėžio apygardos administracinio teismo nurodytose kitose bylose jo paduotų prašymų, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė jo prašymą priimti.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo šioje byloje paduoto prašymo, jame nėra suformuluota prašymų atnaujinti terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo šioje byloje pareiškėjo paduoto prašymo ir kitose bylose jo paduotų prašymų dėl terminų atnaujinimo tapatumą bei nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašymą šiuo atveju turi būti atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo šioje byloje paduoto prašymo, pareiškėjas šiuo prašymu siekia, kad teismas jam duotų leidimą atkurti nuosavybės teises į P. B. valdytą žemę, įvykdant tokį nuosavybės teisių atkūrimą iš kitos (kitokiu statusu valdytos) žemės. Toks pareiškėjo prašymas teismui dėl leidimo davimo savo esme yra prašymas, reiškiamas ne ginčo tvarka. Tačiau teismas yra ginčus nagrinėjanti institucija. Prašymus, reiškiamus ne ginčo tvarka, teismas gali nagrinėti tik konkrečiais įstatymų numatytais atvejais, kai tokių prašymų nagrinėjimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei kiti įstatymai nenumato, kad teismai, išnagrinėję atitinkamus suinteresuotų asmenų prašymus, galėtų duoti kokius nors leidimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo paduotas prašymas yra nenagrinėtinas teismų ir jį turi būti atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nors ir nurodė ne tuos tokio procesinio sprendimo priėmimo motyvus. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį nėra pagrindo.
V.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties išaiškinimo, kuriuo prašo nurodyti instituciją, į kurią pagal šią teismo nutartį jis privalo kreiptis.
Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, nutartyje atsisakyti priimti skundą teismas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartyje jokia institucija pareiškėjui nebuvo nurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmestinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo atskirasis skundas ir palikta nepakeista Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą. Tokiu būdu procesas šioje administracinėje byloje yra baigtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties esmė yra aiški. Pareiškėjo prašyme dėl nutarties išaiškinimo nurodomų papildomų nuorodų davimas yra negalimas, nes jomis būtų keičiamas (pildomas) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties turinys, o to daryti neleidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 133 ir 148 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. B. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties išaiškinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.