- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- I-1172-243/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00365-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, pareiškėjui T. L., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Rolandui Andruškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. L. skundu nurodo, jog Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje periodiškai nuo 2011-12-09 iki 2013-12-18 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad areštinės kamerų sąlygos neatitiko higienos reikalavimų: kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, nebuvo pakankamo apšvietimo, atskiro rakinamo tualeto, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, nustatyto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN76:1999 6.15 punkte (5 kv.m. ploto). Nurodo, jog priverstas būti tokiomis sąlygomis patyrė pažeminimą, nepatogumus, sukrėtimą bei sveikatos sutrikdymą, nes rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais, dėl to kildavo konfliktinės situacijos, o dėl nepakankamo apšvietimo pakenkta jo akims. Pareiškėjo teigimu, Kretingos rajono PK areštinėje asmens apžiūra būdavo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant šalčiui būdavo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjo teiginiai dėl jo laikymo sąlygų neatitinka tikrovės. Nurodo, jog pareiškėjas Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2012-01-12 iki 2013-11-04 ir visais atvejais nebuvo pažeistas minimalaus vienam laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. ploto reikalavimas, nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, taip pat neužfiksuota higienos normos HN37:2009 reikalavimų pažeidimų. Pažymi, jog kamerose įrengta ventiliacija, apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka reikalavimus, yra centrinis šildymas, sanitariniai mazgai kamerose nuo gyvenamųjų patalpų atskirti 130 cm aukščio pertvara, o asmenų krata atliekama pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, o dėžių daiktams sudėti areštinėje nėra, daiktai dedami ant lovos arba ant stalo. Nurodo, jog visiems asmenims, pageidaujantiems būti laikomiems atskirai nuo rūkančių, yra sudaromos tokios sąlygos (b.l. 8-10).
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas prašo taikyti senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A461-575/2015 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų taikymas nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sieja su laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2012-02-10. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Kretingos rajono PK areštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių galimus pažeidimus turėjo žinoti ir galėjo suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A461-575/2015 ir kt.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nenurodo, kodėl delsė kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Priešingai, teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo reiškia, jog pareiškėjas tuo metu, kai, jo teigimu, buvo pažeidžiamos jo teisės, nevertino tų pažeidimų kaip sukeliančių jam tokio masto išgyvenimus ir nepatogumus, kurie galėtų būti vertinti kaip neteisėti valstybės veiksmai, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį, praleistą Kretingos rajono PK areštinėje.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei įvertinus tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo į teismą kreipėsi 2015-04-16 (b. l. 5), teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki 2012-04-16 žinojo (turėjo ir galėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai daromus pažeidimus, todėl, praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už nurodytą laikotarpį pareikšti. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistės 2015-05-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog po 2012-04-16 pareiškėjas Kretingos rajono PK areštinėje buvo laikytas nuo 2012-07-25 iki 2012-08-09, kameros Nr. 7, plotas 12,43 kv.m., kameroje laikyti iš viso du asmenys; nuo 2012-10-03 iki 2012-10-10, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-07, nuo 2013-08-13 iki 2013-08-19, kameros Nr. 5, plotas 11,85 kv.m., kameroje laikyti iš viso du asmenys; nuo 2013-01-21 iki 2013-01-22, kameros Nr. 3, plotas 12,57 kv.m., kameroje laikyti iš viso du asmenys; nuo 2013-04-08 iki 2013-04-09, kameros Nr. 7, plotas 12,43 kv.m., kameroje pareiškėjas laikytas vienas; nuo 2013-05-10 iki 2013-05-22, kameros Nr. 6, plotas 11,96 kv.m., laikomų asmenų skaičius 2-1; nuo 2013-06-04 iki 2013-06-17 pareiškėjas laikytas kamerose Nr. 6 ir 5, kurių plotas atitinkamai 11,96 kv.m. ir 11,85 kv.m., laikyti 1-2 asmenys; nuo 2013-10-07 iki 2013-10-08, kameros Nr. 5, plotas 11,85 kv.m., kameroje laikyti 2-1 asmenys; nuo 2013-10-14 iki 2013-10-15, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-04, kameros Nr. 3, plotas 12,57 kv.m., kameroje laikyti 2-1 asmenys (b.l. 12). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygos minimalaus ploto, tenkančio vienam suimtajam aspektu, atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytą minimalų plotą 3,6 kv.m. ir net jį ženkliai viršijo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu. Pareiškėjo argumentas, jog taikytina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, yra nepagrįstas, nes šis įsakymas ir juo patvirtinta higienos norma neteko galios nuo 2010-04-11 (2010-03-30 įsakymo Nr. V-241). Ją pakeitė higienos norma HN 76:2010, kurioje laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turintis tekti plotas nereglamentuotas, todėl šiuo aspektu taikytinas minėtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124.
Pareiškėjui argumentuojant kitais jo laikymo areštinėje sąlygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).
Šalčio, drėgmės, apšvietimo, sanitarinių mazgų įrengimo ir kitus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009). Pagal HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, jog šiuo aspektu Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK areštinės kameros atitinka nustatytus reikalavimus, o atskirų rakinamų tualetų įrengimas areštinės kamerose teisės aktais nėra numatytas. Areštinės patalpų atitikimą kitiems HN 37:2009 reikalavimams patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-11 pažymoje Nr. 11VL-112 „Dėl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygų, jų sveikatos priežiūros prieinamumo bei tinkamumo Klaipėdos apskritės VPK Kretingos rajono PK areštinėje“ užfiksuoti duomenys (b.l. 14-18). Kretingos rajono PK areštinę leista pradėti eksploatuoti 2000-02-21, leidime nurodyta, jog areštinės apšildymas centrinis, vėdinimas natūralus ir mechaninis, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog asmenys gali atsidaryti kamerų langus, įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas (b.l. 20-21, 13). Iš Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalo išrašo matyti, jog asmenys po valandą per dieną vedami pasivaikščioti (b.l. 22-23). Tai atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Areštinių veiklos taisyklių VIII skyriaus nuostatas; laikomi asmenys turi teisę kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, atitinka Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktą ir HN 37:2009 60 punktą. Pareiškėjui argumentuojant, jog nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, ar jis yra rūkantis, ar nerūkantis ir kokius nepatogumus jam tai galėjo sukelti. Tuo tarpu, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog pagal Kretingos rajono PK areštinės vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Klaipėdos apskritės VPK viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. 30-V-227, draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su šiuo reikalavimu (b.l. 13, 30-31). Tokį patį reikalavimą įtvirtina ir HN 37:2009 13 punktas. Areštinėje periodiškai atliekamas valymas, kenkėjų kontrolė ir naikinimas, dezinfekcija (b.l. 24-29).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų valstybės veiksmų laikant pareiškėją Kretingos rajono PK areštinėje.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl psichologo, psichiatro ar kitos medicininės pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, kad skundėsi dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvė, jis patirs nemalonių išgyvenimų, susijusių su laisvės atėmimu, ir tai negali būti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes būtent tokia yra bausmės paskirtis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo T. L. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo T. L. skundą dėl 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.