Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. Z., jo atstovui advokatei Rimai Žiautienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 1,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2010-10-01 13.07 val., Utenoje, Smėlio g. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas K. Z. priklausančią transporto priemonę AUDI80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį MAZDA 323valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p., 232 p., 234 p. reikalavimus.

E. Z. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, jis pastatė savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai buvo pietų metas. Po kurio laiko grįžęs pamatė, kad jo automobilis yra užstatytas. Jis automobilyje sėdinčio vairuotojo paprašė, kad jis patrauktų automobilį. Tas automobilis pradėjo judėti į nuokalnę, tada ir jis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Abiems automobiliams judant atbuline, eiga įvyko minimalus jų susilietimas. Jis ir to kito automobilio vairuotojas išlipo ir jie abu apžiūrėjo automobilius. Taip pat automobilius apžiūrėjo ir E. S.. Jo automobiliui nieko nebuvo padaryta, o kitam automobiliui ant bamperio kampo matėsi nubrėžtas purvas, galbūt galėjo ir dažų nubrėžimas. Galinis žibintas tikrai įvykio metu neapgadintas. Jis jautėsi teisus, nes automobilis buvo tvarkingai pastatytas tuščioje aikštelėje, o nukentėjusiojo automobilis tikrai netvarkingai buvo pastatytas. Jis kiek apibarė nukentėjusįjį nevartodamas necenzūrinių žodžių. Nukentėjusysis kiek buvo išsigandęs, ir neištarė nė žodžio. Kadangi nuostolių nebuvo, nematė prasmės aiškintis, todėl išvažiavo į Vilnių. Kalbos apie deklaracijos pildymą nebuvo, nes nebuvo nuostolių. Nukentėjusysis buvo labai išsigandęs, perbalęs, jis nieko nesakė visas 15-20 min. Iš aikštelės išvažiavo, nes nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškė, ir jis taip pat pretenzijų dėl įvykio neturėjo

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2010-10-01, vairavo automobilį Mazda 323 vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė Smėlio g. Tai buvo apie 12-13 val. Jis matė kaip E. Z. sėdo į automobilį, pradėjo judėti atbuline eiga ir kliudė mano automobilį. Jis nusistebėjo, kaip čia galėjo atsitikti. Paskui pradėjo jam priekaištauti, kad neteisingai pastatytas automobilis. Jis užsirašė automobilio numerį ir iškvietė policiją. Jokio susitarimo nebuvo, nes jį tik kaltino. Vėliau E. Z. sėdo ir išvažiavo.

Policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė tokias pačias aplinkybes ( b. l. 23 ).

Liudytojas E. S. davė tokius pačius parodymus kaip E. Z..

Liudytojas A. B. parodė, kad jis 2010-10-01 dirbo kelių policijos patruliu. Buvo iškvietimas prie Smėlio g. (duomenys neskelbtini) namo ir važiavo į įvykio vietą. Smulkiai visko neprisimena. Ką sakė nukentėjusysis asmuo, neprisimena. Nubraižė eismo įvykio schemą, užfiksavo padarytus automobilio įbrėžimus, paėmė paaiškinimą. Nukentėjusysis aiškino, kad pažeidėjas išvažiuodamas kliudė jo automobilį, išlipo, pasižiūrėjo, paskui sėdo ir išvažiavo.

Iš eismo įvykio schemos (b. l. 3) matyti, kad eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia Smėlio g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo. Automobiliui Mazda 323 v/n (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šie pažeidimai: nubrozdinti įbrėžti dažai ant užpakalinio bamperio kairiojo kampo, įskilęs kairės pusės užpakalinio žibinto stikliukas.

Iš apžiūros akto ( b. l. 8 ) matyti, kad automobiliui Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), užfiksuoti šie pažeidimai: nežymiai įbrėžtas dešinės pusės galinis bamperio kampas.

Iš E. Z. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė jog 2010-10-01 apie 13 val. Utenos mieste Smėlio gatvėje, prie namo Nr. 20 paiko savo automobilį Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) Šis automobilis buvo užstojęs jam išvažiavimą. Jis paprašė vairuotojo patraukti automobilį. Kai jis pradėjo judėti atgal, taip pat pradėjo judėti ir Mazda vairuotojo vairuojamas automobilis. Automobiliai susidūrė. Jis išlipo iš savo automobilio, jį apžiūrėjo. Taip pat matė, kad Mazda automobiliui nubrozdinti dažai ant galinio bamperio kampo. Kadangi jautėsi nekaltas, jo automobiliui žalos nebuvo padaryta ir Mazda vairuotojui pretenzijų neturėjo, Mazda vairuotojas taip pat pretenzijų neturėjo, tai jis iš įvykio vietos išvažiavo ( b. l. 9,22 ).

Šioje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. Z. po automobilių susidūrimo matė, kad nukentėjusiojo automobilis yra apgadintas. Tą jis patvirtino policijos pareigūnams bei teismo posėdžio metu.

Kelių eismo taisyklių 3 p. nurodyta, kad Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 232. p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Be to sistemiškai aiškinant KET 231 punkto bei 232 punkte nustatytus reikalavimus, apie eismo įvykį nepranešti policijai galima tik vienu atveju, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir pildo įvykio vietos deklaraciją ar eismo įvykio schemą, o pasišalinti iš eismo įvykio vietos galima tik leidus policijos pareigūnams ar suteikiant pagalbą nukentėjusiesiems. Nė vienos iš šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Todėl, akivaizdu, kad E. Z. pažeidė KET 232 punkto reikalavimus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, kuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojo E. S. parodymų, automobilių susidūrimas, dėl ko buvo apgadintas nukentėjusijo autmobilis Mazda, įvyko E. Z. vairuojamam automobiliui Audi 80 judant atbuline eiga. Tą pripažino ir asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu E. Z. pažeidė KET 132 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Šioje konkrečioje byloje teismas nesprendžia A. J. kaltės dėl šio eismo įvykio klausimo, nes tai nėra E. Z. atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

E. Z. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgiama į E. Z. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, į padaryto pažeidimo pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali sukelti itin skaudžių padarinių, t.y. dėl to gali kilti grėsmė kitiems eismo dalyviams. Įvertinus E. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, ir atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų, jam pagal LR ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (LR ATPK 30² str.).

E. Z. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestinas vykdyti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatui (LR ATPK 269 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria

E. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą, ATPK 130 str. 1 d. paskirti trijų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

E. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą, ATPK 127 str. 1 d. paskirti vieno šimto litų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. Z. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatui.

Pažeidėjas baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 57882.

Išaiškinti pažeidėjui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėjas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.