- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- A18.-2186-1135/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00192-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Institucija
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
dalyvaujant Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovei Ilonai Kubilienei,
administracinėn atsakomybėn traukiamam uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriui V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. spalio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (toliau – Tarnybai) atlikus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planinį priešgaisrinį patikrinimą, buvo nustatytas pakartotinis pažeidimas: (duomenys neskelbtini) ceche neatliekama gaisrinės saugos priemonių (signalizacijos) priežiūra ir bandymai (patikrinimo metu nepateikė tai patvirtinančių dokumentų). Patikrinimo metu gaisrinės signalizacijos pulte švietė priešgaisrinės būklės ir aliarmo indikatoriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. neveikimu pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – BGST), patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 405, 406, 408 punktus ir tuo padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje.
2. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas aplinkybes, paaiškino, kad V. V. prieš patikrinimą buvo įspėtas, kad bus vykdomas patikrinimas ir kokių dokumentus turėtų pateikti inspektoriui, t. y. žurnalą, patikros aktą ar kitus rašytinius dokumentus. Prašė skirti švelnesnę nei ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, kadangi pažeidimai buvo geranoriškai pašalinti po patikrinimo, anksčiau taip pat kiti nustatyti pažeidimai būdavo geranoriškai pašalinti.
Šalies argumentai
3. V. V. paaiškino, kad pripažįsta faktus, jog 2020 m. spalio 29 d. patikrinimo metu neturėjo žurnalo, kuriame būtų įrašas apie (duomenys neskelbtini) esančiame ceche atliktą gaisrinės saugos priemonių priežiūrą ir bandymus, tačiau paaiškino, kad tai buvo padaryta tik dėl nesusikalbėjimo, neišsiaiškinimo, kokių žurnalų reikia. Jis turi žurnalą, nors jame nebuvo įrašo apie cechą, esantį (duomenys neskelbtini), manė, kad to pakanka. Šiuo metu jis susirado ir antrąjį žurnalą, kurį pildė nuo 2006 m. Turi daug sudėtingų darbų, siekia užtikrinti darbo vietas darbuotojams, neturėjo galimybės įsigilinti į tuos niuansus. Nurodė, kad techninę priežiūrą įmonėje pagal sutartį atlieka UAB „Saugaus darbo garantija“. Po 2020 m. spalio 29 d. jis pasamdė specialistą A. G., kuris atsakingas už dokumentaciją, jis tas problemas išsprendė, žurnalą užpildė, taip pat 2020 m. lapkričio pradžioje pakeitė netinkamus pirminius signalizacijos daviklius. Nurodė, kad saugumas įmonėje užtikrintas, signalizacija veikia, tačiau dėl dulkių, kadangi signalizacija reaguodavo į dūmus, rodydavo signalus. Dėl pažeidimų gailisi, juos pašalino.
Motyvuojamoji dalis
4. V. V. kaltę padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2020 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00209-ANR_P-490-2020, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, asmens paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, skiltyje, V. V. nurodė, jog dėl pažeidimų gailisi, stengsis juos įvykdyti artimiausiu metu (b. l. 2); 2018 m. spalio 18 d. nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, kuriame užfiksuoti tuo metu nustatyti pažeidimai (b. l. 3); 2019 m. spalio 21 d. nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, iš kurio matyti, kad pakartotinai nustatyti BGST 60, 66, 405 punktų pažeidimai (b. l. 4); 2020 m. lapkričio 9 d. nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, kuriame pakartotinai nustatyti BGST 405, 406, 408 punktų pažeidimai (b. l. 5).
5. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už alternatyvių veiksmų atlikimą, t. y. tiek už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, tiek už jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
6. Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus. Tarnybos 2018 m. spalio 18 d., 2019 m. spalio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. nurodymų pašalinti patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. V. teisėtumas ir privalomumas neginčytini. 2020 m. lapkričio 9 d. atlikto planinio patikrinimo metu nustatyta, kad už gaisrinę saugą nurodytame objekte atsakingas V. V. per nustatytą terminą nepašalino visų 2018 m. spalio 18 d., 2019 m. spalio 21 d. nurodymuose užfiksuotų BGST pažeidimų, o būtent – (duomenys neskelbtini) ceche neatlikta gaisrinės saugos priemonių (signalizacijos) priežiūra ir bandymai, patikrinimo metu gaisrinės signalizacijos pulte švietė priešgaisrinės būklės ir aliarmo indikatoriai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. pažeidimus pripažino, paaiškino, kad pažeidimai užfiksuoti dėl nesusikalbėjimo, nežinojimo, kokių žurnalų reikia, gailėjosi, nurodė, kad juos pašalino.
7. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą asmenims skiriama bauda nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
9. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo aplinkybes (padarytas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, pakartotinis pažeidimas (BGST 405 punktas) fiksuotas trečią kartą), į tai, kad Tarnybos atstovės teigimu, nustatyta V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad V. V. savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pašalinti nustatytus pažeidimus, užskirsti kelią pakartotiniams pažeidimams, į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad laiku nebuvo išsiaiškinta, kokius žurnalus įmonė turi pildyti, į Tarnybos atstovės išsakytą poziciją, kad V. V. geranoriškai tiek anksčiau, tiek šį kartą pašalino neatitikimus įstatymo reikalavimams, todėl prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. V. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – įspėjimą.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 505 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.