- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- Iv-3976-484/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, susipažinusi su E. S. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. S. 2011-10-10 išsiuntė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Prašymas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 34 straipsnio reikalavimus, todėl teismas 2011-10-14 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011-10-28 pateikti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino pareiškėjui teisę skundą paduoti tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Šalies argumentai
Per nustatytą terminą pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo: įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą priimti sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau -CMEK) 2011-05-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje (4dalis 2 punktas), kuria nustatyta, jog sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų; pripažinti, jog pareiškėjo patirtas sutrikdymas priskirtas lengviems sužeidimams, traumoms bei kitiems sveikatos sutrikdymams; įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo dėl tarnybinių pareigų atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundą dalyje atsisakytina priimti.
Nustatyta, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl CMEK 2011-05-04 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria CMEK kvalifikavo, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008-08-13, nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų, t. y. neatitinka LR vyriausybės nutarimu 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtinto Sveikatos sutrikdymų sąrašo 3 punkto reikalavimų. Pareiškėjas mano, jog CMEK priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas prašo pripažinti, kad jo tarnyboje patirto sužeidimo požymiai atitinka Sveikatos sutrikdymų sąrašo 3 punktą ir siekia, kad jam būtų išmokėta kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybos pareigas.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010-04-06. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama analogiško pobūdžio bylą, 2011-06-20 nutartyje (žr. adm. bylą Nr.; A-261-69/2011) pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Įvertinusi Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138, patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, nuostatas, reglamentuojančias kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybos pareigas skyrimo ir mokėjimo procedūrą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog CMEK ekspertinis sprendimas (šiuo atveju pažyma) yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Savo ruožtu CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės CMEK spręsti šio – kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) – klausimo. Juolab, kad ir kompensaciją, moka ne CMEK, o valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) nukentėjęs pareigūnas. Todėl, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, jog CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Kaip atskiro pobūdžio dokumentas CMEK ekspertinis sprendimas negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Taigi, CMEK ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kaip atskiras dokumentas pareigūno materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14 – 15 d.). Skundo objektu aptariamu atveju galėtų būti įstaigos, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas, t. y. individualus administracinis aktas dėl kompensacijos mokėjimo (atsisakymo mokėti). Ginčijant nurodyto pobūdžio sprendimą administraciniame teisme gali būti teikiami ir argumentai dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su jam nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, tai jis turi teisę reikšti reikalavimą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl siuntimo į CMEK išdavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. S. skundą, teisme gautą 2011-10-28, dalyje dėl reikalavimų panaikinti CMEK 2011-05-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria nustatyta, jog sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ir pripažinti, jog pareiškėjo patirtas sutrikdymas priskirtas lengviems sužeidimams, traumoms bei kitiems sveikatos sutrikdymams, atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų.
Skundas, teisme gautas 2011-10-28, dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą priimti sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai yra skundžiami, buveinė.
Iš skundo turinio matyti, kad skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra adresuojami Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buveinė yra Šiaulių apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje. Todėl byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui (LR ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
atsisakyti priimti E. S. skundą, teisme gautą 2011-10-28, dalyje dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2011-05-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria nustatyta, jog sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ir pripažinti, jog pareiškėjo patirtas sutrikdymas priskirtas lengviems sužeidimams, traumoms bei kitiems sveikatos sutrikdymams.
Priimti E. S. skundą, teisme gautą 2011-10-28, dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą priimti sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinę bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Dėl nutarties dalies, kuria skundo dalį atsisakyta priimti, per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.