Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. V., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutarties, kuria D. V., Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu nuteistai pagal Panamos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį, 79 straipsnį, 313 straipsnį bei Teismų kodekso 2409 ir 2410 straipsnius už narkotinių medžiagų kontrabandą, 93 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtoji bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 199 str. 2 d. ir palikta 93 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteista Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu už tarptautinę prekybą narkotinėmis medžiagomis pagal Panamos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį, 79 straipsnį, 313 straipsnį bei Teismų kodekso 2409 ir 2410 straipsnius – 124 mėnesių įkalinimo bausme. Teismas, laikydamasis sutrumpinto proceso, bausmę sumažino ¼ ir paskyrė galutinę 93 mėnesių įkalinimo bausmę. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi suderino nuteistajai D. V. Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu pagal Panamos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį, 79 straipsnį, 313 straipsnį bei Teismų kodekso 2409 ir 2410 straipsnius už narkotinių medžiagų kontrabandą – 93 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su LR BK 199 str. 2 d. ir paliko tą pačią 93 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose. Nurodė, jog bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2010-07-30, bei į bausmės laiką įskaitė laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo metu išbūtą laiką.

Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pagal 1983 m. Europos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo D. V. perduota iš Panamos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis 1983 m. Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 9 straipsnio 3 dalimi, nuteistajai nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal atitinkamą LR BK straipsnį.

Nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, D. V. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydama peržiūrėti teismo nutartį dėl pritaikyto LR BK straipsnio. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nutartimi neteisingai prilygino Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal aukščiau minėtus straipsnius LR BK 199 str. 2 d. sankcijai. Pažymėjo, kad jos atžvilgiu negali būti pritaikytas LR BK 199 str. 2 d., kadangi ji narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos sieną negabeno, be to, jos padarytas nusikaltimas atitinka LR BK 259 str. 1 d. Taip pat apeliantė, motyvuodama jos pačios saugumu ir psichologinių problemų buvimu, prašo teismo pakeisti jos įkalinimo įstaigą iš Panevėžio moterų pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d. įtvirtinta, jog tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885, ratifikavo Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau tekste – Konvencija), kuri įsigaliojo 1996-09-01. Konvencijos 10 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) 365 str. 2 d. nuostatas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais suderina bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, laikydamasis LR BPK 362 str. nustatytos tvarkos.

LR BK 199 str. 2 d. numato, kad tas, kas, nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistosios skundu ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatų.

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos, D. V., vadovaujantis 1983 m. Europos Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, perduota iš Panamos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Minėtos konvencijos 9 straipsnio 3 dalies pagrindu kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas privalo suderinti nuteistajam užsienio valstybės paskirtą bausmę su už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatyta bausme ir nustatyti suderintos bausmės atlikimo įstaigą (LR BPK 365 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – LR BVK) 63 str.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai nustatė, kad nusikaltimas, numatytas pagal Panamos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį, 79 straipsnį, 313 straipsnį bei Teismų kodekso 2409 ir 2410 straipsnius (narkotinių medžiagų kontrabanda), už kurį D. V. buvo nuteista Panamos Respublikoje, atitinka LR BK 199 str. 2 d. numatytą sudėtį. Nors nuteistoji ginčija šią aplinkybę, nurodydama, kad ji per Lietuvos Respublikos sieną nieko negabeno ir jos nusikaltimas nebuvo susijęs su tikslu parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, o jų gabenimu kitiems asmenims, teismas pažymi, kad asmenims, nuteistiems užsienio valstybių, paskirtą bausmę prilyginant šią bausmę vykdančiosios valstybės įstatymams, prilyginama tokia veika ir nustatoma tokia bausmė, kuri savo esme kiek įmanoma atitinka užsienio valstybės nustatytas aplinkybes. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenų, užsienio valstybėje nuteistų už narkotinių medžiagų kontrabandą, padaryta veika bausmę vykdančioje valstybėje, šiuo atveju Lietuvos Respublikoje laikoma kontrabanda, nors asmuo narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos sieną ir negabeno. Todėl, esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes ir priimdamas procesinį sprendimą nuteistosios D. V. atžvilgiu, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei tinkamai nustatė veiką, kuri savo esme kiek įmanoma atitiko užsienio valstybės nustatytas aplinkybes, t.y. padarė pagrįstą išvadą, kad D. V. veika, už kurią ji nuteista Panamos Respublikoje, - narkotinių medžiagų kontrabanda, atitinka LR BK 199 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką -kontrabandą. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis 1983 metų Konvencijos nuostatomis, tinkamai patikrino, ar Panamos Respublikos teismo paskirta bausmė ir jos atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t.y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, bei Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio nekeitė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi, išsprendęs nuteistosios bausmės laiko pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus klausimą, LR BK 50 str. 3 d. nuostatų pagrindu pagrįstai nustatė bausmę atlikti pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR BPK 365 str. nuostatas pirmosios instancijos teismas atliko tik Panamos Tryliktojo baudžiamojo apylinkės teismo, priklausančio Panamos pirmajai teisminei apylinkei, 2012-06-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais procedūrą, t.y. nekeisdamas užsienio valstybės teisminės institucijos priimto procesinio sprendimo esmės, LR BPK 362 str. nuostatų pagrindu tik išsprendė su užsienio valstybės priimto nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, kaip to reikalauja 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti nutartį apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. skundas bei skundas su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti žemesnės instancijos teisme buvo gauti atitinkamai 2014-03-26 ir 2014-04-04, t.y. jau po to, kai įsigaliojo LR BPK 364 straipsnio pakeitimai. LR BPK 364 str. 6 d. yra numatyti atvejai, kada skundas LR BPK numatyta tvarka privalomai nagrinėjamas teismo posėdyje. Šiuo atveju pagrindo nagrinėti D. V. skundą teismo posėdyje nėra, todėl teismo posėdis nerengiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.