Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-11 · Administracinė byla Nr. I-389-386/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-11
Bylos Nr.
I-389-386/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00120-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė bylaNr. 1-389-386/2012 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00120-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 11d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjui A. N., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovo atstovei Margaritai Kudijanovai, 2012 m. liepos 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atleisti iš vidaus tarnybos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. N.{toliau - ir A.N., ir pareiškėjas) 2012-03-27 skundu kreipėsi į teismą ir prašo (b.l. 5-7):

panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato {toliau - ir Tauragės apskrities VPK, ir atsakovas) viršininko 2012-03-12 įsakymą Nr. 85-V-205 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", panaikinimo", kuriuo jam panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo";panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-03-13 įsakymą Nr. 85-TE-99, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų;

įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką patenkinti jo (pareiškėjo) 2011-11-07 prašymą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją.

Pareiškėjas skundą argumentuoja tuo, kad jis 2012 m. vasario 2 d. raštu buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą - jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių bei buvo informuotas, jog 99 dienas turi nedarbingumą bei atsakovas įteikė jam siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Tačiau 2012 m. kovo 13 d. ginčijamu įsakumu buvo atleistas iš pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalį. Mano, kad atsakovas šį atleidimo iš pareigų pagrindą pasirinko dėl to, jog šiuo įstatyminiu pagrindu leidžiama atleisti ir laikino nedarbingumo metu. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakovui prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos - Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų dėl išėjimo į pensiją pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, tačiau atsakovas nepriėmė įsakymo atleisti iš tarnybos kitą darbo dieną pasibaigus Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatytam terminui. Mano, kad atsakovas, atleisdamas jį iš pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį, pasirinko kuo nepalankesnį jam atleidimo pagrindą be to, nesuteikė galimybės susipažinti su Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. kovo 9 d. protokolu, kurio pagrindu 2012 m. kovo 12 d. priėmė ginčijamą įsakymą panaikinti leidimą dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo". Nurodo, jog su skundžiamais įsakymais supažindintas tik 2012 m. kovo 19 d. Mano, kad jo atleidimas iš pareigų yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas bei jo atstovė advokatė Aušra Ručienė palaiko skundo reikalavimus ir prašo skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovė teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. kovo 9 d. protokole nėra nurodytos priežastys, kodėl pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima „Riboto naudojimo". Nurodo, kad pateikta tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, o dokumentų apie pradėtą ar atliktą tarnybinį patikrinimą teismui nepateikta, todėl specialiosios komisijos protokole nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymas dėl atleidimo iš pareigų neišnagrinėtas iki šiol, nėra gautas joks atsakymas.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 29-30) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai reglamentuota, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas dėl ko pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams pareigūnas atleidžiamas ir jo laikinojo nedarbingumo metu. Teigia, jog 2012 m. kovo 9 d. Tauragės apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija nutarė panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo". Tuo pagrindu buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas 2012 m. kovo 12 d. įsakymas ir sekančią dieną, tai yra, 2012 m. kovo 13 d. jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją negalėjo būti realizuotas anksčiau nei jis pasveiks.

Atsakovo atstovė Margarita Kudijanova palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo skundo netenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes jis susirgo. Specialioji ekspertų komisija priimdama sprendimą rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nurodė, kad pareiškėjui buvo leista susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu priimti skundžiami įsakymai, po to kai išreiškė tokį prašymą, todėl nepagrįsta jo nurodyta aplinkybė, kad jam buvo atimta galimybė susipažinti su dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl specialiosios teisės panaikinimo

Pareiškėjas ginčija Tauragės apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 85-V-205 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", kuriuo jam panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo" (b.l. 8).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamą įsakymą Tauragės apskrities VPK viršininkas priėmė atsižvelgdamas į Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. kovo 9 d. protokolą Nr. 85-S2-6(RN) (jis išslaptintas), kuriuo buvo nutarta panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Ribojo naudojimo", Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui A. N. (b.l. 33-34). Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. kovo 9 d. posėdžio protokole (b.l. 33-34) nurodyta, kad komisijos posėdyje buvo nagrinėjama 2011 m. rugsėjo 6 d. pradėto tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. 85-G-l 1-87 bei tarnybinio patikrinimo metu surinka medžiaga (2011 m. rugsėjo 6 d. pradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 98-1-00487-11 ir kiti duomenys). Teismo posėdyje atsakovo atstovė patikslino, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes jis susirgo.

Tauragės apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija 2012 m. kovo 9 d. posėdžio protokole konstatavo, jog surinkta medžiaga leidžia suabejoti tyrėjo A. N. patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kadangi nustatyta, kad jis yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos žinybinių teisės aktų reikalavimų (Tauragės apskrities VPK 2011 m. kovo 7 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr. 85-G-3096 dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties neįvykdymo, pabaigus Tauragės apskrities VPK 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-152 A. N. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba), būdamas pareigūnas nesąžiningai ir neatsakingai vykdo savo pareigas, todėl jis netinka darbui su įslaptinta informacija, yra tikimybė, kad jis ateityje nesilaikys įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad tyrėjas A. N. už tarnybinių pareigų neatlikimą tarnybos metu buvo laikinai nušalintas nuo pareigų 2 mėnesių laikotarpiui (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. IK-370-523/2011), dėl jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1 -00487-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir Baudžiamasis kodeksas) 225 straipsnyje „Kyšininkavimas", kuris vėliau buvo nutrauktas dėl procedūrinių pažeidimų (renkant įrodymus nebuvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis). Todėl tyrėjo A. N. asmeninės dalykines savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas) netinka darbui su įslaptinta informacija. Be to, iš turimos medžiagos matyti, kad tyrėjas A. N. netinkamai atliko savo pareigas, nes neginčijamai yra nustatyta, kad tyrėjas A. N., nustatęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius ne tik, kad nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau ir toliau leido vairuoti transporto priemonę S. P. esant neblaiviam. Taip pat iš turimos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, paneigiančių nagrinėtų faktų buvimą todėl jie laikytini nustatytais (tik nepripažinti įrodymais ikiteisminiame tyrime, nes buvo nustatyti procedūriniai pažeidimai renkant įrodymus). Būtent dėl paminėtų priežasčių komisijos nuomone tyrėjas A. N. pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 7RN „Dėl dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie vidaus reikalų ministerijos asmenų, į kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo" ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1443 nuostatomis nutarė tyrėjui A. N. panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo" (b.l. 33-34).

Iš 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 98-1-00487-11 (b.l. 104-111) matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal faktą kad 2011 m rugsėjo 6 d. apie 10 vai. Leipgirių kaime, Jurbarko r., Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. N. sustabdė automobilį VW Golf, valst.Nr. LLD 559, kurį vairavo neblaivus S. P., gim. 1977 m., iš kurio A.N. pareikalavo pastarajam duoti 100,00 Anglijos svarų ( 395,15) Lt dydžio kyšį už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent, protokolo dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nesurašymo S.P. Tapačią dieną apie 12 vai. kelyje Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, Viešvilės kaimo teritorijoje, ties kelio ženklu „Viešvilė", tarnybiniame automobilyje "Mitsubishi L200", valstybinis Nr. TZP 108, S.P. už A.N. aukščiau minėtą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus jam perdavė 300,00 litų dydžio kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas pranešimas A.N. apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Baudžiamasis kodeksas) 225 straipsnio 2 dalyje - dėl kyšininkavimo, o S. P. - dėl nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį - papirkimo (b.l. 104- 111). Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neneigia

Minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00487-11 nutrauktas dėl grynai procedūrinių pažeidimų, nes daugumos surinktų duomenų negalima vertinti kaip gautų teisėtu būdu, tačiau neginčijamai nustatyta, jog policijos pareigūnas A.N., nustatęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius ne tik, kad nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau ir toliau leido vairuoti transporto priemonę S.P. esant neblaiviam (jam nustatytas 2,07 promilių girtumas, b.l.104-111, 108 ir 110).

Taigi, Tauragės apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija, įvertinusi šias faktines aplinkybes, savo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad A.N. asmeninės ir dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas) netinka darbui su įslaptinta informacija.

Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką bei minimalius reikalavimus atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau - Įstatymas). Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinamo pagrindai. Vienas iš pagrindų yra, kai atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios gali lemti valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu, ir gali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte minėtas leidimas neišduodamas, jeigu asmeniui nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Kaip jau minėta, būtent taip buvo konstatuota Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. kovo 9 d.posėdžio protokole Nr. 85-S2-6(RN), tai yra, kad A.N. asmeninės ir dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas) netinka darbui su įslaptinta informacija.

Pažymėtina, kad aiškinant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte materialinės teisės normą joje nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos. Jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Tai reiškia, jog teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju turi taip pat vadovautis proporcingumo bei protingumo kriterijais ir tokiu būdu spręsti, ar per konkrečias faktinės situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmenines savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl svarbu (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmenines ir dalykines savybes (žr.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -154/2009 ir 2011-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr.A143-3779/2011 ).

2011 m. rugsėjo 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00487-11, kurioje pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje įvykdymo. Teisiniu skundžiamo įsakymo pagrindu panaikinti teisę dirbti su įslaptinta informacija yra nurodomas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis turėjo būti atleistas iš pareigų pagal jo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą dėl išėjimo į pensiją pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką o tam tikros reikšmingos aplinkybės, be kita ko, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstama veiką klausimo (žr. Konstitucinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime yra konstatavęs, kad valstybė turi pareigą garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumą o su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, kitiems svarbiems valstybės interesams. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo.

Pareiškėjas eidamas pareigas vidaus tarnyboje buvo statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punta policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi net nevertinant pareiškėjo veiksmų baudžiamosios atsakomybės kontekste, o vertinant tik tai, kad jis nustatęs Kelių eismo taisyklių pažeidimą nevykdė pareigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, nušalinti girtą asmenį (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), nuo automobilio vairavimo o jis pasielgė priešingai - leido toliau girtam asmeniui vairuoti automobilį, jau vien tai buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas veikė priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką.

Įvertinus faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos leidžia daryti besąlygišką išvadą kad pareiškėjas A.N. nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu. Jo asmeninės ir dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Tauragės apskrities VPK viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą pagrįstai vadovavosi Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos sprendimu panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta medžiaga, nustačius įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatytas aplinkybes, tai yra, kad A. N. pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija.

Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą kad Tauragės apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 85-V-205 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", panaikinimo" yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ir įpareigojimo atleisti pareiškėją dėl išėjimo {pensiją.

Pareiškėjas ginčija Tauragės apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 85-TE-99, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų (b.l. 9). Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad A.N. atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 3779/2011). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant (atimant) pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dirbo Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Pažymėtina, kad ginčo šalys nekvestionuoja fakto, jog pareiškėjo užimtoms pareigoms buvo būtina turėti specialiąją teisę (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo". Šalys taip pat nekvestionuoja Specialiosios ekspertų komisijos kompetencijos spręsti atitinkamo leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad atsakovo įsakymas dėl specialiosios teisės pareiškėjui panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, pareiškėjui panaikinus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.85-TE-99 atleido A. N. iš vidaus tarnybos.

Iš atsakovo 2012 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 85-TE-99 matyti, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija), pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Tokia pareiškėjo turėta specialioji teisė buvo panaikinta (buvo iš jo atimta) skundžiamu atsakovo 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 85-V-205 (b.l. 8, 9). Todėl, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogines sąsajas su atitinkamos specialiosios teisės praradimu), konstatuotina, kad pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas dėl atsakovo 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 85-V-205 panaikinimo. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas - dėl atsakovo 2012 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 85-TE-99 panaikinimo - laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra paminėto leidimo (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas savo skundą dėl skundžiamo įsakymo atleisti jį iš tarnybos grindžia tuo, kad jis tuo metu turėjo laikiną nedarbingumą ir atsakovas nesprendė jo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl atleidimo iš pareigų dėl išėjimo į pensiją pasibaigus jo nedarbingumui (b.l. 129). Kaip jau nurodyta,

m. rugsėjo 6 d. Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas), 2011 m. rugsėjo 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų (b.l. 91, 102, 103). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu, konstatuojama, jog atsakovas pagrįstai nesprendė pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl atleidimo iš pareigų dėl išėjimo į pensiją. Be to, prašymas atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją negalėj o būti realizuotas anksčiau nei jis pasveiks.

Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai reglamentuota, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas dėl ko pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams pareigūnas atleidžiamas ir jo laikinojo nedarbingumo metu. Kaip jau nurodyta, 2012 m. kovo 9 d. Tauragės apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole nutarta panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", tuo pagrindu buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas 2012 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 85-V-205 (b.l. 8), todėl pagrįstai pareiškėjas sekančią dieną, tai yra 2012 m. kovo 13 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo 2012 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 85-TE-99, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų, yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas pagrįstai neatleido pareiškėjo pagal jo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą dėl išėjimo į pensiją.

Konstatavus, jog atsakovo 2012 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 85-TE-99 yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo A. N. reikalavimas įpareigoti Tauragės apskrities VPK viršininką patenkinti jo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog su abiem skundžiamais įsakymais buvo supažindintas tik 2012 m. kovo 19 d., tuo pažeistos jo teisės. Iš 2012 m. kovo 13 d. Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko L. Ž. tarnybinio pranešimo (b.l. 133) matyti, jog jis su policijos pareigūnais I. S. ir V.J. 2012 m. kovo 13 d. nuvyko pas pareiškėją A.N. į namus ir supažindino su skundžiamu įsakymu, pareiškėjas su įsakymu susipažino, tačiau atsisakė pasirašyti teigdamas, jog tai ne įsakymas, o įsakymo kopija. Teisme pareiškėjas nepaneigė šių aplinkybių apie įsakymo supažindinimą. Be to, pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu realizavo savo teisę skųsti teismui atsakovo įsakymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė