- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- 1-3100-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28054-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. B. 2018 m. birželio 13 d., apie 16.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą ranka pastūmė savo šeimos narę – žmoną K. B. bei grasino ją nužudyti sakydamas ,,aš pasiimsiu tave su savimi“, ir šiais savo veiksmais suteikė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), Kauno r. namo pirmajame aukšte gyvena su žmona K. B., o antrajame namo aukšte gyvena žmonos brolis S. N. su žmona D. N.. 2018 m. birželio 13 d., jis vienas vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę, kurios išgėrė beveik visą pusės litro butelį ir jį paliko namo kieme esančioje malkinėje. Jo žmona K. B. sugalvojo išvykti dviračiu ir ėjo į malkinę pasiimti dviračio, tačiau jis prašė, kad nevažiuotų ir ėjo paskui ją. Jiems būnant malkinėje prasidėjo žodinis konfliktas ir jis, neleisdamas K. B. pasiimti dviračio, nesmarkiai, per ištiestą ranką pastūmė ją toliau nuo dviračio. K. B. atstūmė jį nuo savęs vieną kartą ranka ir išėjo iš malkinės, o jis sekė ją iš paskos. K. B. pradėjo keiktis, dėl ko jis konflikto metu, būdamas netoli jis, jai pasakė ,,aš pasiimsiu tave su savim“ turėdamas omenyje, kad nusižudys ir nužudys ją. Sakydamas šiuos žodžius, nors buvo neblaivus, suprato jų esmę ir prasmę. Taip pasakė, nes žino, kad ji jam yra neištikima, ir nori su juo skirtis. Paaiškino, kad kadangi buvo išgėręs negalvojo ką sako, tačiau užmušti jos nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti ir mano, jog K. B. suprato, ką turi omenyje. Po šių jo žodžių K. B. jam atsakė, kad važiuotų į Jurbarką pas mamą. Konflikto metu vienas kitam išsakė labai daug bjaurių žodžių. Po konflikto žmona nubėgusi į namus užsirakino ir iškvietė policiją. Pripažįsta, kad grasino žmonai, tačiau tikrai jai daugiau nebegrasins, savo grasinimu tikrai nevykdys. Su žmona skiriasi ir kartu negyvena, su ja ryšių nepalaiko. Dėl savo poelgio labai gailisi ir žmonos atsiprašė (b. l. 73–74, 79).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 13 d., apie 16.00 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. norėjo iš malkinės pasiimti dviratį, kad galėtų juo nuvykti pas seserį. Jai einant į malkinę iš paskos sekė neblaivus jos vyras R. B., šaukdamas, kad ji niekur nevažiuos ir kad jos neišleis. Nurodė, kad R. B. nustūmė ją ranka toliau nuo dviračio, tačiau tuo metu jokio fizinio skausmo nejautė, ir ji, atsistūmusi nuo R. B. ranka, išbėgo į lauką, kur R. B., eidamas jai iš paskos, pasakė, „nebus tavęs nebus ir manęs“, gali būti, kad sakė jog pasiims ją su savimi. Paaiškino, kad šaukdamas šiuos žodžius R. B. buvo arti jos, agresyvus ir piktas, dėl to ji suprato, kaip grasinimą ją užmušti. Jo išsakytus žodžius ,,pasiimsiu tave su savimi“ suprato, kaip grasinimą nužudyti, nes nežinojo, kas dedasi jo galvoje, jis buvo piktas, agresyvus, spaudė kumščius, apie tai, kad pasiims ją su savimi pakartojo ne vieną kartą, be to anksčiau yra prieš ją smurtavęs, dažnai vartoja alkoholį, išgėręs būna agresyvus, piktas, triukšmauja, dėl to ji jo bijo. Nukentėjusioji mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes paskutiniu metu jai priekaištauja, sako, jog turi meilužį, vyras yra pavydus, dėl ko įvykio metu ji labai išsigando, pagalvojo, kad jis tikrai gali ją jei ne užmušti, tai sužaloti jos sveikatą. Po pagrasinimo ji išsigandusi nubėgo į namo vidų, užsirakino ir iškvietė policiją. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš materialinė žala jai nepadaryta (b. l. 13–19, 35–37).
Liudytojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 13 d., apie 16.00 val., su sūnumi buvo prie garažo ir matė, kad K. B. su R. B. pykstasi, rėkauja kieme. Nuėję pykosi malkinėje ten taip pat rėkavo vienas ant kito vartodami necenzūrinius žodžius. Tačiau jis su sūnumi buvo užsiėmę, dirbo ir nekreipė į juos dėmesio, dėl to nematė, kad R. B. butų naudojęs fizinį smurtą prieš K. B.. Nurodė, kad R. B. dažnai būna išgėręs ir įvykio metu buvo neblaivus, agresyvus ir lakstė po kiemą (b. l. 39–40).
Liudytojas P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 13 d., apie 14.30 val. su dviem mažamečiais vaikais ir žmona atvyko pas tėvus, kur žmona su vaikais nuėjo į namo vidų, o jis su tėvu obliavo lentas prie garažo. Apie 16.00 val., jam su tėvu dirbant, girdėjo, kad K. B. su R. B. pykosi ir vienas ant kito šaukė, tačiau kad vienas prieš kitą butų naudoję fizinį smurtą nematė. Ką jie vienas ant kito šaukė jis neklausė, nekreipė į juos dėmesio ir negirdėjo kad R. B. būtų grasinęs K. B. (b .l. 42–43).
Iš 2018 m. birželio 13 d. policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 13 d. 16.00 val., apie įvykį pranešė K. B., nurodydama, kad namuose, Kauno r., (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras stumdosi, mušasi (b. l. 32).
Iš 2018 m. birželio 13 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. (b. l. 13–17).
Iš 2018 m. liepos 13 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su 2018 m. birželio 13 d., 15.58 val. užfiksuotu Bendrojo pagalbos centro ir K. B. pokalbiu ir sudaryta pokalbio stenograma (b. l. 47–48).
Iš 2018 m. birželio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad policijos pareigūnus iškvietusi K. B. parodė, jog vyras R. B. elgėsi agresyviai, nustūmė ją nuo dviračio, mosikavo rankomis, norėjo jai suduoti, grasino jai sakydamas „aš tave padėsiu į vietą, nebus tavęs tai nebus ir manęs, užmušiu ir bus ramu“ (b. l. 27–30).
Iš 2018 m. birželio 13 d. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr.10259 matyti, kad 2018 m. birželio 13 d., 16.53 val. R. B. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 86).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinta, kad R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno r., (duomenys neskelbtini), namo kieme, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, vieną kartą ranka pastūmė savo šeimos narę – žmoną K. B., bei toliau sekdamas paskui ją, garsiai šaukdamas ir priėjęs prie K. B., grasino ją nužudyti sakydamas ,,aš pasiimsiu tave su savimi“, dėl ko nukentėjusioji nubėgusi į namus užsirakino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, patvirtino, kad grasino sutuoktinei nusižudyti ir kartu nužudyti ir ją, paaiškino, kad taip norėjo sutuoktinę pagąsdinti. Tokie kaltinamojo parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, liudytojai patvirtino konflikto faktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji K. B. patvirtino, kad realiai bijojo kaltinamojo, kadangi agresyviu savo elgesiu pastarasis suteikė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Tai, kad nukentėjusioji žinodama, jog netoliese kieme yra kitų asmenų, nubėgo į namo vidų ir užsirakino duris, patvirtina, jog nukentėjusioji kaltinamojo grasinimą suvokė kaip realų ir kad kaltinamasis jį galėjo bet kuriuo momentu įgyvendinti. Akivaizdu, jog kaltinamasis R. B. suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Taigi, kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Bendrojo pagalbos centro pateiktu nukentėjusiosios skambučio garso įrašu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. B. kaltei pagrįsti, todėl kaltinamojo R. B. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (b. l. 97).
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 54), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 53), nedirba (b. l. 52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 57), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 59), R. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 66).
BK 145 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, nedirba.
Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam R. B. skirtinos bausmės rūšį – viešuosius darbus. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nustatant bausmės dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies minimaliam dydžiui.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis R. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. birželio 13 d., 16.20 val. (b. l. 83), iki 2018 m. birželio 14 d., 16.43 val., (b. l. 90), tai yra iš viso dvi paras, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu (b. l. 46) paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 45 (keturiasdešimt penkias) valandas visuomenės labui, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 13 d. 16.20 val., iki 2018 m. birželio 14 d. 16.43 val. tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir nustatyti, kad neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis yra 18 (aštuoniolika) valandų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.