Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vykdymo procese ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio atsiliepimo nepakeitė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateikto turto arešto akto nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjo naudai. Antstolis 2020-02-06 arešto aktu Nr. S20-6078 areštavo V. Ž. 328,87 Eur, esančius banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Atstolis 2020-03-04 patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos.

Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pagal CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši prezumpcija byloje nebuvo paneigta.

Remiantis nurodytais motyvais, prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog skolininko Ž. Ž. sutuoktinės V. Ž. piniginės lėšos esančios ir patenkančios į nurodytą banko sąskaitą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui Ž. Ž., t.y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos esančios ir patenkančios į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui Ž. Ž., t.y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.