Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-900-845/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-17
Bylos Nr.
2-900-845/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02040-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
UAB „Forestila“
Atsakovas
R. V.
Civilinė byla Nr. 2-900-845/12
Civilinio proceso Nr. 2-03-3-02040-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.1.; 114.9.6.2; 114.11; 116.4.
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Dmitrijui Latušinskiui,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Dominykui Kabašinskui,atsakovo atstovui adv. Rokui Kaireliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Forestila“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Forestila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 27.160,00 Lt benzininio pjūklo nuomos mokestį už 388 paras, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 8-9). Nurodė, kad šalys 2010-01-29 sudarė Nuomos mokestį Nr. 2009/10, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui nuomos teise valdyti ir naudoti aplinkos tvarkymo įrengimus, o būtent – benzininį pjūklą MS 290, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui nuomos mokestį pagal nustatytus įkainius. Ieškovas savo prievoles pagal nurodytą sutartį vykdė tinkamai, tačiau atsakovas nemokėjo ieškovui sulygto nuomos mokesčio. Todėl susidarė 27.160,00 Lt įsiskolinimas už 388 paras, taikant 70 Lt nuomos mokestį už parą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 25-27). Nurodė, kad 2009-10-27 šalys buvo sudarę nuomos sutartį Nr. 2009/10-27/1 dėl benzininio pjūklo nuomos, pagal kurią atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu. Tuo tarpu 2010-01-29 sutarties Nr. 2009/10 atsakovas niekada nesudarinėjo ir apie jos buvimo faktą nežinojo. Pažymėjo, jog atsakovo parašai ant 2009-10-27 ir 2010-01-29 sutarčių yra akivaizdžiai skirtingi. Be to, sutartis dėl kurios vykdymo kilęs ginčas, yra taisyta, dėl ko nėra aišku, kada ji buvo sudaryta ir nuo kada skaičiuojamas tariamos nuomos terminas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal minėtą sutartį atsakovas nėra gavęs nei sąskaitos apmokėjimui, nei priminimų dėl skolos padengimo. Taigi akivaizdu, jog šalių nesiejo nuomos santykiai pagal ginčo sutartį. Pasak atsakovo, nurodyta sutartis yra niekinė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 5 d.).

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, o 2012-01-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą vertinti kritiškai.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškinys atmestinas.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo dėl 2010-01-29 Nuomos sutarties 2009/10 (b.l. 11-12) vykdymo, kurios sudarymo fakto atsakovas nepripažino, neigė pasirašęs šią sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas 2011-06-30 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (b.l. 28-29). Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2011-07-07 raštu informavo atsakovą, jog dėl galimo dokumento klastojimo ir sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-466-11 pagal BK 182 str. 1 d. (b.l. 36). Ikiteisminiame tyrime buvo atlikta rašysenos ekspertizė tikslu nustatyti, ar atsakovas pasirašė 2010-01-29 Nuomos sutartį Nr. 2009/10, nurodytą ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras ir pateikė 2012-01-17 specialisto išvadą, kurioje konstatavo, jog 2010-01-29 nuomos sutarties Nr. 2009/10 pirmame lape pasirašė ne R. V.; 2010-01-29 nuomos sutarties Nr. 2009/10 antrame lape, skiltyje „Nuomininkas“ pasirašė ne R. V.; 2010-01-29 nuomos sutarties Nr. 2009/10 antrame lape, skiltyje „Priėmė“, pasirašė ne R. V.; 2010-01-29 nuomos sutarties Nr. 2009/10 antrame lape rankraštinį įrašą „R. V.“ parašė ir po juo pasirašė ne R. V. (b.l. 66-69).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2009-10-27 buvo sudaręs su ieškovu UAB „Forestila“ nuomos sutartį Nr. 2009/10-27/1 dėl benzininio pjūklo nuomos (b.l. 30-31), pagal kurią su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs (b.l. 32). Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Nagrinėjamojoje byloje buvo gauta 2012-01-17 specialisto išvada iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-2-00466-11. Ši išvada buvo surašyta atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po 2010-01-29 nuomos sutarties Nr. 2009/10 ir lyginamosios medžiagos ištyrimo. Pažymėtina, kad nurodytas tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, todėl gauta išvada negali būti laikoma įrodymu - eksperto išvada - Civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą,- kadangi jame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, vertindamas įro­dy­mus, turi įsi­ti­ki­nti, ar pa­kan­ka įro­dy­mų reikš­min­goms by­los aplinkybėms (įro­di­nė­ji­mo da­ly­kui) nu­sta­ty­ti (CPK 176 str. 1 d.). Įvertinus nagrinėjamojoje byloje 2012-01-17 specialisto išvados įro­do­mą­ją reikš­mę, darytina išvada, jog ji yra pa­kan­kama iš­va­dai, jog atsakovas 2010-01-29 sutarties, iš kurios ieškovas kildina pastarojo prievolę, nesudarė ir jos nepasirašė. Tuo tarpu es­mi­nių prieš­ta­ra­vi­mų, kurie paneigtų specialisto iš­va­dą, teismas nenustatė. Teis­mų prak­ti­ko­je la­bai svar­bu, kad fak­ti­niai duo­me­nys (in­for­ma­ci­ja) bū­tų pa­ti­ki­mi. Spren­džiant dėl įro­dy­mo pa­ti­ki­mu­mo, svar­bu iš­si­aiš­kin­ti, ar nė­ra prieš­ta­ra­vi­mų tarp fak­ti­nių duo­me­nų. Išanalizavus specialisto išvados turinį, teismui abejonių dėl jos patikimumo nekilo, juolab, kad išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog įvertinus rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumas, pakankamas išvadoms, kad tiriamajame dokumente tiriamąjį rankraštinį įrašą parašė ir R. V. vardu pasirašė ne R. V.. Taigi teismui abejonių dėl nurodyto rašytinio įrodymo pagrįstumo, patikimumo ar kitokio ydingumo, nekilo. Nors ieškovo atstovas prašė specialisto išvadą vertinti kritiškai, įrodymų, patvirtinančių, jog specialisto išvados turinys yra prieštaringas ar, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, ar, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, nepateikė (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismui pagrįstų abejonių dėl specialisto atlikto tyrimo, jo eigos ir rezultatų, nekilo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas, nustatęs, kad sandoris, kuriuo remiasi viena iš šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta. Teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti jo negaliojimo teisinius padarinius tik tokiu atveju, kuomet aplinkybė, jog sandoris yra niekinis, yra akivaizdi, pavyzdžiui, kai sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms arba viešajai tvarkai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas reikalavimą atsakovui kildina iš sutarties, kurios atsakovas nebuvo sudaręs. Byloje konstatuota, jog 2010-01-29 nuomos sutartį Nr. 2009/10 pasirašė ne atsakovas. Tuo tarpu CK 1.76 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, jog rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Pagal CK 6.154 str. 1 d., sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. CK 6.159 str. nurodyta, kad būtinas sutarties elementas – veiksnių šalių susitarimas. Pagal CK 6.189 str. 1 d., tik teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog 2010-01-29 nuomos sutartis Nr. 2009/10 yra neteisėta ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str.). CK 1.76 str. 1 d., 6.154 str. 1 d., 6.159 str. ir 6.189 str. 1 d. reikalavimų pažeidimai yra teisinis pagrindas nuomos sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Konstatavus niekinio sandorio faktą, teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė, be to, niekinio sandorio šalis gali nepagrįstai praturtėti.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (LAT 2008-10-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008), teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kasacinis tesimas pažymėjo, kad tuo atveju, jei realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas; prašymas jas priteisti bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 2050 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Patirtų išlaidų dydį grindė sąskaitomis už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitais (b.l. 70-78). Be to, atsakovo atstovas prašyme detalizavo savo užmokesčio apskaičiavimą.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pažymėtina, kad užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydis nagrinėjamojoje byloje neviršija rekomenduotino. Be to, teismas įvertina aplinkybę, jog atsakovo atstovas rinko įrodymus, o būtent - kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo, reiškė prašymą skirti rašysenos ekspertizę. Dėl nurodytos aplinkybės civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Be to, įvertintina ir ieškinio suma (27.160,00 Lt), bylos nagrinėjimo laikotarpis – daugiau kaip vieneri metai. Taigi nurodytų aplinkybių pagrindu teismas priteisia iš ieškovo faktiškai patirtas atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t..y 2050 Lt.

Taip pat, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 39,00 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo UAB „Forestila“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui R. V. iš ieškovo UAB „Forestila“ 2050,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Forestila“ į valstybės biudžetą 39,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė