Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 8 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. F. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. K.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi A. F. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 21 d.). BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu A. F. ir V. K. buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 2 m. ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. F. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) – narkotinė medžiaga.

Pažymėtina, kad byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, iš ko konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis A. F. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Todėl A. F. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotų draudžiamų medžiagų neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. F. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo, t. y. laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis A. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo (policijos pareigūno) O. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2023 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo O. V. tyrimui pateikė 2023 m. kovo 14 d. A. F. dalinės asmens apžiūros metu rastą plastikinį permatomą maišelį su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Aplinkybę, kad A. F. neteisėtai disponuota medžiaga jo kelnių užpakalinėje kairės pusės kišenėje yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. kovo 21 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi šiuo atveju A. F. 0,154 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes ir jos kiekį. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-N 697/2023(01) konstatuota, kad A. F. šlapime benzodiazepinų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta, tačiau A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad planavo šią narkotinę medžiagą surūkyti. Be to, tai, kad A. F. kartais vartoja kanapes, nurodė ir liudytojas A. B..

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. F. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. F. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (3 t., el. b. l. 27–29).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. F. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę; o kitą – baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis yra nedidelis.

A. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. F. atsakomybę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio1 dalis). BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. A. F. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 22 d., paskirta subendrinta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.

A. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko ir už smurtinių nusikaltimų darymą (2 t., el. b. l. 160–178), taip pat baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., el. b. l. 46–49), „Sodros“ duomenimis nedirba (2 t., el. b. l. 154–155). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. F. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydžiai didesni nei vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto). Už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, A. F. skiriama 60 parų arešto bausmė, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skiriama 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 60 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės– 15 parų arešto – bausmės, ir A. F. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. F. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

A. F. ikiteisminio tyrimo metu nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. K. (2 t., el. b. l. 34–37). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

A. F. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 13 d. 23.40 val. iki 2023 m. kovo 14 d. 15.16 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 93–96; 2 t., el. b. l. 26–29). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023 m. kovo 21 d. išvados tyrimo likę tyrimo objektai ir pakuotės supakuoti į voką (voke supakuoti vokai Nr. 1 – Nr. 2, voke Nr. 1 yra tuščias bespalvis plastikinis maišelis, voke Nr. 2 yra plastikinė pakuotė su raudonos spalvos užspaudžiamu plastikiniu kamšteliu, kurioje yra pagaliukas su vatos tamponėliu), kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „LIETUVOS POLICIJOS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr.3 * DOKUMENTAMS“ ir 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2 t., el. b. l. 59–60) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašas paliktinas saugoti IBPS.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 60 parų arešto bausmę.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 60 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės, ir A. F. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. F. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 13 d. 23.40 val. iki 2023 m. kovo 14 d. 15.16 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023 m. kovo 21 d. išvados tyrimo likusius tyrimo objektus ir pakuotes supakuotus į voką (voke supakuoti vokai Nr. 1 – Nr. 2, voke Nr. 1 yra tuščias bespalvis plastikinis maišelis, voke Nr. 2 yra plastikinė pakuotė su raudonos spalvos užspaudžiamu plastikiniu kamšteliu, kurioje yra pagaliukas su vatos tamponėliu), kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „LIETUVOS POLICIJOS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr.3 * DOKUMENTAMS“ ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, sunaikinti kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vaizdo įrašą palikti saugoti IBPS.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) A. F. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba telefonu 8 663 60132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.