Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2993-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1-2993-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Darius Novikas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui Dariui Novikui,prokurorui D. B.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs Lenkų g. 1, Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

A. M. 2018 m. vasario 28 d., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.30 val. iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens gavo nurodymą nuvykti į D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apgaule, D. Č. melagingai nurodant, kad jos kaimynės B. B. gydymui reikia 2 000 eurų, iš D. Č. paimti 2 000 eurų. A. M., vykdydamas nenustatytos tapatybės asmens nurodymą, 2018 m. vasario 28 d. apie 20.30 val. nuvyko į D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apgaule, D. Č. melagingai nurodydamas, kad jos kaimynės B. B. gydymui reikia 2 000 eurų, iš D. Č. paėmė 2 000 eurų, po ko iš D. Č. buto pasišalino. Apgaule įgytą D. Č. priklausantį turtą- 2 000 eurų A. M. pasidalino su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu, tokiu būdu A. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu, apgaule savo ir baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgijo svetimą D. Č. priklausantį turtą- 2 000 eurų.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Tai buvo 2018 metų žiemą. Jam paskambino draugas S., gyvenantis Savanorių prospekte, Vilniuje, prie baseino. 2018 metais jis su S. bendravo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, 2010 metais jie kartu atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose. Jis S. pavardės nepamena. Po bausmės atlikimo jis susitiko su S. ir apsikeitė telefono numeriais. Jis S. paklausė, ar šis turi automobilį. S. jam atsakė turintis automobilį „Peugeot 206“. Jis S. paklausė, ar jis gali paimti automobilį. Jis paėmė S. automobilį, taip pat iš S. pasiskolino pinigų ir jų keliai išsiskyrė. Nagrinėjamo įvykio dieną S. paskambino jam telefonu ir paprašė nuvažiuoti į Žirmūnų mikrorajoną paimti pinigus bei pasakyti, kad pinigai skirti kaimynės sužalojimui gydyti. S. jam pasakė, kad tikslų adresą atsiųs jam žinute. Nuvykęs S. nurodytu adresu jis užėjo į butą ir pasakė, kad jį atsiuntė S. Iš moters paėmęs pinigus- 2 000 eurų, jis ant lapelio parašė, kad pinigus jis gavo ir pasirašė. Ant lapelio jis parašė ne savo vardą ir pavardę, kadangi S. jam liepė sakyti kitą pavardę- A. B.. Minėtai moteriškei skambino ir apie sužalojimą pranešė S., bet jis iš S. žinojo, kad iš tikrųjų niekas nebuvo sužalotas. S. už tai jam žadėjo duoti pinigų. Iš moters paėmęs pinigus jis išėjo, tada jam paskambino S. ir pasakė, kur važiuoti. Jis nuvažiavo į Savanorių prospektą prie parduotuvės „Maxima“, kur susitikęs su S. pastarajam jis atidavė pinigus. Už tai, kad nuvažiavęs iš moters paėmė 2 000 eurų, jis iš S. gavo 300 eurų. Prieš tai jis su S. dėl konkrečios sumos nesitarė.

Teisiamojo posėdžio metu A. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jam paskambino draugas S., kurio pavardės jis nežino ir kuris yra miręs. S. paprašė jo nuvažiuoti į Žirmūnų gatvėje esantį butą, kurio duomenis S. jam buvo atsiuntęs SMS žinute, ir paimti pinigus. Nuvykus į nurodytą vietą buto duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuriai jis pasakė atėjęs pasiimti S. pinigų. Moteris jam padavė 2 000 eurų ir baltą popieriaus lapą, kuriame jis savo ranka parašė, kad pinigus jis gavo. Jis nepamena, ar jis nurodė savo vardą ir pavardę, tačiau lyg ir pasirašė savo parašu. Paėmęs 2 000 eurų jis išėjo iš buto. 2 000 eurų jis atidavė S., iš pastarojo jis gavo 300 eurų. Jis žinojo, kad jis daro nusikalstamą veiką, ir gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.30 val. jai į namų telefoną paskambino moteris, prisistačiusi jos kaimyne B. B., ir paaiškino, kad lipdama laiptais ji griuvo ir krisdama sužalojo moterį. Taip pat kaimyne prisistačiusi moteris sakė, kad ji ir nukentėjusioji dabar yra ligoninėje ir moters operacijai reikalingi pinigai. Tada kaimyne prisistačiusi moteris jai davė pakalbėti su gydytoju, kuris prisistatė R. K.. Pastarasis paaiškino, kad operacijai reikia 2 000 eurų, taip pat pasakė, kad pas ją į namus atvažiuos sužalotos moters sūnus. Maždaug po 5 minučių į jos buto duris kažkas paskambino. Atidariusi duris ji pamatė nepažįstamą vaikiną, kuris jai pasakė atvykęs paimti pinigų. Ji paklausė vaikino, kaip šis taip greitai atvyko. Jai vaikinas paaiškino, kad skubiai reikia pinigų, nes būtina nedelsiant daryti operaciją. Gavęs iš jos 2 000 eurų vaikinas išėjo, o po kiek laiko jai paskambino minėta kaimynė, kuri paaiškino, kad jai viskas gerai. Tuomet ji suprato buvusi apgauta. Pinigus iš jos paėmęs vaikinas parašė raštą, kad pinigus gavo (b. l. 25, 34).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. Č. atpažino A. M. kaip asmenį, paėmusį iš jos pinigus (b. l. 28-32).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas baltos spalvos popieriaus lapas, kuriame ranka užrašyta „A. B. pinigus gavau (parašas) 2018.08.28“ (b. l. 10-15).

Specialistas, ištyręs vienos rankos pėdsaką, esantį ant popieriaus lapo, paimto 2018 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, konstatavo, kad šis pėdsakas tinkamas asmeniui identifikuoti (b. l. 19-20).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad vienos rankos pėdsakas sutampa su rankos piršto atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) anketiniai duomenys (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat popieriaus lape esantys įrašai, specialisto išvada, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. M. 2018 m. vasario 28 d., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.30 val. iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens gavo nurodymą nuvykti į D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apgaule, D. Č. melagingai nurodant, kad jos kaimynės B. B. gydymui reikia 2 000 eurų, iš D. Č. paimti 2 000 eurų. A. M., vykdydamas nenustatytos tapatybės asmens nurodymą, 2018 m. vasario 28 d. apie 20.30 val. nuvyko į D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apgaule, D. Č. melagingai nurodydamas, kad jos kaimynės B. B. gydymui reikia 2 000 eurų, iš D. Č. paėmė 2 000 eurų, po ko iš D. Č. buto pasišalino. Apgaule įgytą D. Č. priklausantį turtą- 2 000 eurų A. M. pasidalino su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu, tokiu būdu A. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu, apgaule savo ir baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgijo svetimą D. Č. priklausantį turtą- 2 000 eurų.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 182 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad A. M. apgaule, D. Č. melagingai nurodydamas, kad jos kaimynės B. B. gydymui reikia 2 000 eurų, iš D. Č. paėmė 2 000 eurų, po ko iš D. Č. buto pasišalino, t. y. A. M. apgaule savo ir baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgijo D. Č. priklausantį turtą. Šio turto vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;

BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;

BK 63 straipsnio 1-4 dalys.

Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 63 straipsnio 9 dalis.

Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 182 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. M. padaryta nusikalstama veika D. Č. buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. A. M. nedirba, be to, kaip matyti iš išrašo iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 160-189), A. M. už administracinių nusižengimų padarymą buvo skirtos administracinės nuobaudos- baudos, tačiau A. M. jam skirtų baudų nemoka. Nors A. M. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad A. M. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: kaip matyti iš išrašo iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b. l. 114-121), A. M. teistas penkiolika kartų, daugumą iš jų- už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šio baudžiamojo proceso metu A. M. kaltinamas vėl padaręs turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kas leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų: periodinis A. M. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu A. M. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. skyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko A. M. skirtina griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos nekilo, A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis ir už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. M. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. M. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. M. skirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- šešis mėnesius šiuo nuosprendžiu A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir A. M. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės atlikta dalis bei minėtu nuosprendžiu įskaitytas A. M. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikas.

V. Civilinis ieškinys

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. pareiškė 2 000 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 35-36).

Vertindamas D. Č. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: A. M. apgaule savo ir baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgijus svetimą D. Č. priklausantį turtą- 2 000 eurų, D. Č. buvo padaryta turtinė 2 000 eurų dydžio žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko D. Č. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš A. M. D. Č. naudai 2 000 eurų.

VI. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Vokas su baltos spalvos popieriaus lapu, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b. l. 21-22), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. M. skirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu A. M. skirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. M. skirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- šešis mėnesius šiuo nuosprendžiu A. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. M. skirti galutinę subendrintą dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės atliktą dalį bei minėtu nuosprendžiu įskaitytą A. M. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. M. D. Č. naudai priteisti 2 000 eurų.

Voką su baltos spalvos popieriaus lapu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas