Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-21 · Administracinė byla Nr. I-3404-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
I-3404-331/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3404-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01345-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir prašo:

1) Pripažinti jam teisę 15 000 Eur piniginei kompensacijai iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimui gauti ir ją jam priteisti;

2) Pranešti prokurorui dėl G. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius) nusikalstamos veikos.

Pareiškėjas teigia, kad už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 10 d. iki 2015 m. sausio 13 d. VMI iš pareiškėjo reikalauja įvykdyti mokestinę prievolę, kuri grindžiama VSDFV Vilniaus miesto skyriaus ir VMI suklastotų dokumentų pagrindu, kadangi advokato profesinė veikla nutraukta 2009 m. vasario 26 d. Paaiškina, kad Generalinės prokuratūros prokurorams reikalaujant, Advokatų taryba 2009 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėją prieš jo valią laikinai pašalino iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Tai buvo žinoma VMI ir VSDFV. Dėl galimai nusikalstamos veikos iš pareiškėjo buvo reikalaujama pildyti VMI nustatytos formos Metines pelno mokesčio deklaracijas, kaip veikiančios advokatų kontoros (advokato). Dėl to pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurios tik biurokratiškai atsirašinėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų neatliko. Praėjus 5 metams, VMI 2015 m. sausio 16 d. rašte Nr. (4.66)-46-MPD-324 pripažino, kad pareiškėjo individuali veikla nutraukta nuo 2009 m. vasario 26 d. Biurokratinį susirašinėjimą su VMI nuo 2009 m. vasario 26 d. iki skundo teikimo teismui patvirtina ir Vilniaus teritorinės biržos raštai. 2010 metais pareiškėjui siekiant būti pripažintu bedarbiu Vilniaus teritorinė darbo birža kreipėsi į VSDFV Vilniaus miesto skyrių, kurio tarnautojas G. K. pateikė žinomai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas advokato profesinę veiklą vykdė iš viso 9 kartus, kai, pareiškėjos teigimu, individuali advokato veikla nebuvo vykdoma. G. K. tikrai žinodamas, kad advokato profesinė veikla nevykdoma, siekdamas pareiškėjui padalyti turtinę žalą (kad jam nebūtų pripažintas bedarbio statusas ir tuo pagrindu mokama bedarbio išmoka) nusikalstamai tyčia klastojo dokumentus. VSDFV duomenų bazėje nurodyta, kad advokato A. B. profesinė veikla buvo vykdoma iki 2009 m. vasario 8 d. (pareiškėjo teigimu, turėtų būti nurodyta, kad veikla vykdyta iki 2009 m. vasario 26 d.). VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (7.2)3-3016 G. K. atsisakė pareiškėjui teikti informaciją per jo atstovą. Teismuose yra pradėtas pareiškėjo ginčas su VMI ir VSDFV dėl advokato profesinės veiklos po 2009 m. vasario 26 d. VSDFV 2017 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (6.5)1-2253 teigiama, kad pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 11 d. valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka ir yra skolingas VSDFV biudžetui, todėl duomenys į registrą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. vasario 26 d. (advokato veiklos pabaigos datos) bus įrašyti tik tuomet, kai bus sumokėtos, kaip savarankiškai dirbančio asmens (advokato), valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taigi šis raštas patvirtina, kad VSDFV, tikrai žinodama, kad advokato profesinė veikla nevykdoma nuo 2009 m. vasario 26 d., klastodami duomenis VSDFV duomenų bazėje, vykdo priverstinius išieškojimus, vietoje to, kad tinkamai atstatytų duomenis apie faktinį draudiminį stažą, taip kaip pasielgė Vilniaus teritorinė darbo birža. Tokie VSDFV veiksmai yra nusikalstami. Biurokratinis susirašinėjimas vyksta iki šiol, nes VSDFV pareiškėjui dar nepateikė sprendimų, kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus iš jo pajamų. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, G. K. jam rašė raštus, kuriais atsisakė advokato profesinę veiklą išregistruoti iš VSDFV duomenų registro. Šie dokumentai kalėjime buvo pavogti. G. K. klastojo dokumentus, tikėdamasis, kad pareiškėjas, būdamas kalėjime, negalės apsiginti nuo klastojimų. 2007 metais G. K. taip pat klastojo duomenis apie pareiškėją, prokuratūrai nurodydamas, kad jis dirba UAB „Įmonių administravimo sistema“, o suklastotų dokumentų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją. VMI daro prielaidą, kad jos elektroniniu paštu ar kitokiomis elektroninių ryšių priemonėmis teikti atsakymai ar informacija, pareiškėjui yra žinomi ir privalomi, kai tuo tarpu to nenumato teisės aktai. Dėl sunkios ligos pareiškėjui draudžiama naudotis kompiuteriu.

Klaidingų duomenų įrašymas VMI sprendime sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kuriomis jam buvo padaryta moralinė žalos. Turtinė žala padaryta dėl nepagrįstai priskaičiuojamų mokesčių. Moralinė žala vertinama 15 000 eurų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens garbei ir orumui, dėl ko pilietis patyrė išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Šiuo atveju, neturtinės žalos įrodymai yra kaltinamojo tyčia nusikalstami veiksmai, kurie žeidžia ir žemina pareiškėjo gerą vardą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VMI atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 57–58) paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas remiantis 3 metų ieškinio senaties aplinkybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisingo duomenų registravimo Mokesčių mokėtojų registre, todėl VMI mano, jog šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė (nagrinėjamu atveju gavus 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus AVMI atsakymą Nr. (4.66)-46-MPD-10755), todėl nuo šio momento turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą pasibaigė 2016 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad VMI atsakymas išsiųstas nepraleidus terminų ir pareiškėjo pageidaujamu susirašinėjimo būdu, laikytina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisingo duomenų registravimo Mokesčių mokėtojų registre.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas yra įsiskolinęs biudžetui už 2008 – 2009 metus pagal jo pateiktas deklaracijas, kuomet jis buvo įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, t. y. vykdė individualią veiklą. Lietuvos advokatūros 2009 m. vasario 26 d. protokoliniu sprendimu pareiškėjas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo (b. l. 55).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą įrašyti jį į praktikuojančių advokatų sąrašą, 2009 m. gruodžio 17 d. protokoliniu sprendimu jo prašymo netenkino (b. l. 56).

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI su prašymu nustatyti valstybės tarnautojus, kurie nepriėmė procesinio sprendimo dėl jo 2009 m. pranešimo, kuriuo informavo VMI dėl jo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo (b. l. 54).

Vilniaus apskrities VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. pateiktą prašymą, 2013 m. gruodžio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad VMI nėra gavusi pareiškėjo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojo registrą FR0792 formą ir užpildytą „Veiklos nutraukimo duomenys“ dalį, kuriuo advokatai kartu su šia forma turėjo pateikti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašą, nurodžius išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo datą, nes advokato individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimu advokato išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Pranešė, kad šių dokumentų VMI nėra gavusi, todėl pareiškėjo individuali veikla nėra nutraukta (b. l. 52–53). Be to, VMI papildomai 2017 m. balandžio 12 d., 2016 m. spalio 21 d. raštais, atsakydama į pareiškėjo prašymus, paaiškino pareiškėjui apie esamus įsiskolinimus biudžetui (b. l. 4, 8).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su, jo manymu, VMI neteisėtais ir nepagrįstais sprendimais išieškoti mokestinę prievolę iš turto, priimtais jo atžvilgiu. Teigia, kad šiuos sprendimus VMI priėmė remdamasi galimai melaginga informacija apie jo vykdytos individualios veiklos laikotarpį, kurią pateikė VSDFV darbuotojas. Atsakovei buvo žinoma, jog jis nevykdo individualios veiklos nuo 2009 m. vasario 26 d., tačiau ji tyčia, siekdama nepagrįstai praturtėti ir papildyti valstybės biudžetą, nesiėmė jokių priemonių, teisingų ir sąžiningų sprendimų priėmimo jo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, klaidingų duomenų įrašymas VMI sprendime sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kuriomis buvo padaryta moralinė žala, kurią vertina 15 000 eurų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Bylos įrodymai patvirtina, kad dar 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija raštu pareiškėjui išaiškino, kokius veiksmus jis turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti mokesčių administratoriui, kad būtų įregistruotas advokato veiklos nutraukimas (b. 1. 52–53). Taip pat nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. sausio 13 d. raštu informavo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, jog turimais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis pareiškėjas veiklą vykdo laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki dabar, paaiškindamas, jog VSDFV Vilniaus skyrius gavo Lietuvos advokatūros 2014 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 850, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjas laikinai išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Įvertinęs šias aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyrius prašė mokesčių administratoriaus sutvarkyti pareiškėjo veiklos vykdymo laikotarpių duomenis Mokesčių mokėtojų registre (b. l. 10). Gavusi minėtą informaciją Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo individualią veiklą išregistravo nuo 2009 m. vasario 26 d. ir apie tai informavo pareiškėją 2015 m. sausio 16 d. raštu (b. l. 23).

VMI 2017 m. sausio 3 d. sprendimu siekia išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto už 2008-2009 metų laikotarpį, t. y. už laikotarpį, kai pareiškėjas vykdė individualią veiklą ir deklaravo iš šios veiklos gautas pajamas, tačiau privalomų už šį laikotarpį mokėti mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo. Jokių duomenų, kad VSDFV Vilniaus skyriaus informacija turėjo įtakos VMI sprendimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto priėmimui, byloje nėra. Be to, pareiškėjas nepaaiškino jokių konkrečių veiksmų, sprendimų, kurių pagal kompetenciją privalėjo imtis VMI jo atžvilgiu, tačiau nesiėmė.

Taigi, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teismui pareikšto prašymo pranešti prokurorui dėl G. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus nusikalstamos veikos pagal ABTĮ 109 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad reikalavimai pranešti prokurorui apie proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Teismas, nagrinėdamas šią bylą ir tikrindamas valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo veiklos teisėtumą, nenustatė neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo faktų, dėl kurių turėtų teisėtą pagrindą imtis priemonių, nurodytų ABTĮ 109 straipsnyje. Akcentuotina, kad pareiškėjas, manydamas, kad tam tikrų asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, turi teisę pats kreiptis į prokurorą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas