- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- I-1299-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04299-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. C. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Teigia, jog dėl to patyrė neturtinę žalą, t. y. didelį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, depresiją, nepatogumus. Be to, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Susidarius situacijai, kai kameros yra perpildomos, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, todėl, nesant būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 9–10, 20–23) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 123, 253, 119, 111, 320, 118, 309, 121. Pareiškėjas 2017-03-01 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas 7,42 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 34,43 kv. m; 8 asmenys kameroje). 2017-03-03–2017-03-07 kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys. 2017-03-08 kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys. 2017-03-09 kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys. 2017-03-10 kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys. 2017-03-11 kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys. 2017-03-12–2017-03-13 kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys. 2017-03-14 kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys. 2017-03-15–2017-03-20 kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys. 2017-03-21 kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys. 2017-03-22 kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys. 2017-03-23 kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys. 2017-03-23 kameroje Nr. 253 buvo 5 asmenys. 2017-03-24 kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys. 2017-03-25–2017-03-27 kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys. 2017-03-28–2017-03-29 kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys. 2017-03-30 kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys. 2017-03-31 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. 2017-06-02 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-06-03–2017-06-04 kameroje Nr. 119 buvo 1 asmuo. 2017-06-05 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. 2017-06-08 pareiškėjas atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 kv. m; 1 asmuo kameroje). Vėliau perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-06-09–2017-06-20 kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys. 2017-06-21–2017-06-23 kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo. 2017-06-24–2017-06-25 kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys. 2017-06-26 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2017-06-28 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-06-29 perkeltas į kamerą Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-06-30–2017-07-12 kameroje Nr. 309 buvo 2 asmenys. 2017-07-13 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2017-07-18 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-07-19 perkeltas į kamerą Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-07-20 išvyko į Alytaus pataisos namus.
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas, arba kartu su kitais asmenimis. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,82 kv. m iki 7,76 kv. m). Pažymėtina, kad net ir neįskaičiavus į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo užimamo ploto (0,56 kv. m), visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas EŽTT 3 kv. m ploto standartas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip minėta, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrinus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, depresiją, sutriko jo visavertis gyvenimas ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimų, t. y. nenustatė vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. C. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.