- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- I-3047-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00750-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. PA-70 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-8) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. PA-70 jam, vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui, už Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų netinkamą vykdymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas su šiuo įsakymu nesutinka, kadangi, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės, susijusios su mažamečio M. G., gim. (duomenys neskelbtini), paėmimu iš jo gyvenamosios vietos 2018 m. sausio 3 d. ir pristatymu į Kelmės vaiko teisių apsaugos skyrių pagal tiesioginio vadovo – skyriaus vedėjos D. T. nurodymą. Nebuvo tinkamai įvertinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų paaiškinimai (duoti aiškinantis tarnybinės nuobaudos aplinkybes), telefoniniai skyriaus vedėjos nurodymai (duoti telefonu) bei kitos aplinkybės, pateiktos Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Nebuvo įvertintos pareigybinės charakteristikos, teisės ir pareigos pagal jas (tiek pareiškėjo, tiek skyriaus vedėjos), dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas ir nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda. 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. DD-11, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 6, 8 punktų, 15 str., l d., 1, 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 32 punkto nuostatų netinkamą vykdymą. Su šiuo pranešimu buvo įteiktos įstatymo nuostatų kopijos, pareigybės aprašymas, bei I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymo kopija. Pareiškėjui nebuvo nurodyta, dėl kurių konkrečių jo veiksmų atlikimo jis turi teikti paaiškinimą ir kokiais konkrečiais savo veiksmais (neveikimu) jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. sausio 19 d. pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuvykus į I. T. gyvenamąją vietą, namuose rastas vienas vaikas M. G., kuris nurodė, kad nuo ryto namuose yra vienas, mama išvykusi į gydymo įstaigą (pasak vaiko „aš turėsiu broliuką“), telefonu susisiekus su skyriaus vedėja D. T., ji nurodė vaiką atvežti į skyrių, kadangi iš Alytaus atvyks vaiko tėvas, kuris ir pasirūpins sūnumi. Pareiškėjas paskambino skyriaus vedėjai ir pasiūlė apie tai pranešti vaiko mamai, tačiau skyriaus vedėja nurodė, kad „grįžęs ir praneši“. Pareiškėjui grįžus į skyrių, perduodant vaiką tėvui dalyvavo pareiškėjas, V. L. bei A. P.. 2018 m. vasario 6 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija surašė išvadą dėl T. B. galimo tarnybinio nusižengimo Nr. VA-23, kuriame konstatavo, jog T. B. veikloje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nes T. B., dalyvaudamas vaiko paėmime ir surašydamas vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2018 m. sausio 3 d. aktą Nr. VT6-5, netinkamai įvertino aplinką, neįsitikino ar yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui (pats T. B. yra pareiškęs, kad vaikas buvo pavalgęs, aplinka švari, patėvis buvo grįžęs prieš valandą), taip pat, paėmęs vaiką iš šeimos, neinformavo vaiko motinos I. T. arba jo patėvio V. T.; tais veiksmais pažeidė Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 8 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 6 p., 15 str. l d. l-4 p., pareigybės aprašymo 32 punktą ir rekomendavo T. B. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Taip pat Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 3 d. veiksmas, padarytas veikimu, sukėlė neigiamas pasekmes, nes buvo pažeistos vaiko ir šeimos teisės ir teisėti interesai, sumenkintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Šios komisijos išvados neatitinka įvykio faktinių aplinkybių, tyrimas atliktas formaliai, atlikto tyrimo metu komisija nesivadovavo valstybės tarnautojo paaiškinimais, ir kitų Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos specialistų paaiškinimais, taip pat komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, susijusius su valstybės tarnautojo pareigų atlikimo konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje. Pagal įvykio aplinkybes, buvo vykdomas skubus vaiko paėmimas, kurį reglamentuoja Vaiko laikinos globos (rūpybos) nuostatų II skyriaus „Vaiko laikinosios globos (rūpybos) skubus nustatymas“ 8 punktas, tačiau komisija, atlikusi tyrimą, nepasisakė, kad buvo vykdomas skubus vaiko paėmimas, ir valstybės tarnautojas T. B. vykdė Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. nurodymus dėl skubaus vaiko paėmimo. Dėl skyriaus vedėjos pareigybių ir jos vienintelės, kaip valstybės tarnautojos, teisės priimti sprendimą dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos buvimo vietos, komisija nepasisakė, šių aplinkybių netyrė, dėl ko priėmė nepagrįstas išvadas dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimo. Išvadoje dėl T. B. galimo tarnybinio pažeidimo taip pat konstatuota, kad nepilnametis M. G. iš jo gyvenamosios vietos buvo paimtas, nes dėl jo skubaus paėmimo iš šeimos sprendimą priėmė skyriaus vedėja D. T., kuri vienintelė pagal savo valstybės tarnautojo pareigybinius nuostatus (Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo funkcijų 6 punktas) gali priimti sprendimus dėl skubaus vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų arba kitos vaiko buvimo vietos, kai kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Vaiko patikrinimas jo buvimo vietoje buvo inicijuotas išskirtinai pačios vedėjos D. T., kuri davė privalomus nurodymus vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnautojams: pareiškėjui bei A. P., nuvykti ir patikrinti telefonu informaciją, kad „Miško vingis“ sodyboje vėl yra paliktas 9 metų vaikas, R. G. sūnus. Tokią informaciją gavo skyriaus vedėja telefonu iš vaiko tėvo ir davė nurodymus šią informaciją patikrinti. Nuvykus pas nepilnametį vaiką į namus, jis buvo vienas, jo mama nuo vakarykštės dienos nebuvo namuose, o patėvis buvo grįžęs prieš valandą. Susisiekus su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T. ir informavus apie situaciją, buvo gautas nurodymas telefonu vaiką skubiai parvežti į skyrių, nes jo pasiimti atvyks vaiko tėvas. Dar vienu skambučiu buvo teirautasi vedėjos, ar nereikia pranešti vaiko mamai apie jos vaiko paėmimą iš namų, tačiau buvo gautas vedėjos nurodymas vaiką kuo skubiau vežti į skyrių ir iš ten informuoti vaiko mamą. Pareiškėjas tinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas ir vykdė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos privalomus nurodymus dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo buvimo vietos, nes tokius nurodymus pagal pareigybių aprašymą gali duoti tik skyriaus vedėja. Pareiškėjas savo veiksmais negalėjo pažeisti valstybės tarnybos įstatymo, nes valstybės tarnautojo pareigybėse aprašytas pareigas vykdė tinkamai. Pareiškėjas yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas ir neturi teisės priimti sprendimų dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos (šiuos sprendimus turi teisę priimti tik skyriaus vedėja, kuri ir priėmė tiriamo įvykio metu visus sprendimus dėl skubaus vaiko paėmimo). Komisijos išvadoje nurodomas pareiškėjo pareigybės aprašymo 32 punkto pažeidimas negali būti vertinamas kaip tarnybinio nusižengimo padarymas, kadangi buvo priimtas vedėjos sprendimas dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos, o pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su skubiu vaiko paėmimu. Pareigybės aprašymo 32 punktas numato, kad pareiškėjas, kaip vyriausiasis specialistas, dalyvauja su policija ar kitomis institucijomis paimant vaiką, jei yra nustatomas smurtavimo atvejis ar kitoks tėvų piktnaudžiavimo vaiko teisėmis atvejis, tačiau neturi kompetencijos vienašališkai priimti sprendimų dėl skubaus vaiko paėmimo. Pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, vadovaujantis pareigybės aprašymo 38 punktu, yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjai ir privalo vykdyti visus jos priimtus sprendimus. Skyriaus vedėja D. T. sprendimą dėl skubaus vaiko paėmimo skyriaus vardu priėmė asmeniškai ir įpareigojo pareiškėją bei A. P. jį vykdyti kuo skubiau. Visos sąlygos ir sprendimo vykdymo veiksmai buvo derinti išskirtinai su vedėja telefonu (du kartus skambinta) apie 15.50 val. ir 16.10 val., ji nurodė parvežti vaiką į skyrių ir perduoti tėvui R. G., kuris atvyks iš Alytaus. Kelmės rajono savivaldybės administracija, atlikdama tyrimą ir surašydama išvadą, netinkamai vertino faktines įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, dėl ko surašė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kurios pagrindu pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. PA-70 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybėms tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Komisijos protokoluose ir išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjo padarytas pažeidimas, jo įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Komisija nustatė konkrečias vyriausiojo specialisto veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai. Komisijos protokole bei motyvuotoje išvadoje nustatyta ir pareiškėjo kaltė. Šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, protokolai ir išvada yra tinkami tiek turinio, tiek formos prasme. Paskirdamas tarnybinę nuobaudą Administracijos direktorius vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 11.1 punktu ir atsižvelgdamas į Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. PA-17 sudarytos komisijos T. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti motyvuotoje išvadoje išdėstytus motyvus. 2018 m. vasario 7 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. PA-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“, kuriame išdėstyta, už kokias veikas skiriama tarnybinė nuobauda, tinkamai patvirtino komisijos išvadą. 2018 m. sausio 9 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija gavo I. T. skundą, kuriame prašoma įvertinti, ar nėra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. ir vyriausiojo specialisto T. B. neteisėtų veiksmų bei viršytų savo įgaliojimų pasinaudojant tarnybine padėtimi dėl jos mažamečio sūnaus M. G. neteisėto paėmimo ir išvežimo iš namų (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 3 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T. gavo telefoninį pranešimą iš R. G., gyvenančio Alytuje, kad jo 9 m. sūnus galimai yra vėl paliktas vienas „Miško vingis“ sodyboje, vyras buvo susirūpinęs dėl vaiko saugumo. Jo žiniomis, vaiko mama I. T. guli Kauno klinikų ligoninėje. Nedelsiant skyriaus vedėjos pavedimu vyriausieji specialistai A. P. ir T. B. nuvyko į šeimą. Namuose rastas vienas vaikas, kuris teigė, kad nuo ryto yra vienas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos sritis – vaiko teisių apsauga. Ši veiklos sritis laikytina socialiai reikšminga, todėl ypatingai svarbu, kad valstybės tarnautojai, kuriems pavesta įgyvendinti minėtąją funkciją, sąžiningai, operatyviai, rūpestingai, atsakingai atliktų savo darbą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami ne tik teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų pareigas, bet ir šiurkščiai pažeidžiamas viešas interesas – prioritetinė nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. 15 straipsnio 1 dalies l ir 4 punktuose numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1012, 32 punkte nustatyta, kad vyriausiasis specialistas kartu su policija ir kitais įstatymų nustatytais atvejais paima vaiką iš tėvų ar kitos vaiko buvimo vietos, informuoja vaiko tėvus apie vaiko paėmimą iš šeimos ar kitos buvimo vietos. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, 8 punktas numato, kad darbo laiku gavęs informaciją apie tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei arba tėvų ar kitų artimųjų giminaičių be priežiūros paliktą vaiką ir dėl to kylantį pavojų vaiko sveikatai ir saugumui ar rastą vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyrius arba skyrius kartu su policija (esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą) turi: nedelsdami vykti į vaiko buvimo vietą; įvertinti aplinką ir grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, saugumui ir esant būtinybei paimti vaiką iš jo buvimo vietos ir organizuoti vaiko laikiną apgyvendinimą šių nuostatų nustatyta tvarka; esant galimybei, prieš paimdami vaiką, informuoti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą (jeigu jie dalyvauja) apie jų teisę vaiką susigrąžinti arba skųsti Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą dėl vaiko paėmimo, o nesant tos galimybės – skubiai raštu informuoti vaiko tėvus (jeigu jie yra žinomi) ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko paėmimą ir jo laikino apgyvendinimo vietą; surašyti Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą vaiko paėmimo dieną. Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983, 8.3 punktas numato, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paimti vaiką iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos, kai tėvai pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, ir laikinai apgyvendinti jį šeimoje arba socialinės globos įstaigoje, iki išsprendžiami vaiko grąžinimo tėvams arba vaiko globos (rūpybos) nustatymo klausimai. Vaiko paėmimas iš šeimos (atskyrimas nuo tėvų), visų pirma, yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų kompetencija. Sprendimą dėl M. G. paėmimo iš šeimos turėjo priimti nuvykęs į vietą specialistas, šiuo atveju T. B.. Kitų skyriaus darbuotojų paaiškinimai, atliekant tyrimą, nebuvo paimti, nes pagal pareigybės aprašymo 32 punktą pats T. B. turėjo įgaliojimus priimti sprendimą ir jis sprendimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. B. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. PA-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisinių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu – karjeros valstybės tarnautoju ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjo darbinę veiklą. Sprendžiant pareiškėjo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.).
Atsakovas skundžiamu Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (toliau – ir skundžiamas įsakymas) pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir už padarytą tarnybinį nusižengimą, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų netinkamą vykdymą, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3, 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, Taisyklėmis ir atsižvelgus į Komisijos T. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2018 m. vasario 6 d. išvadą Nr. VA-23 „Dėl T. B. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada). Išvadoje konstatuota, jog T. B. 2018 m. sausio 3 d. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 32 punktą. Išvadoje nurodyta, jog T. B., dalyvaudamas vaiko paėmime ir surašydamas vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2018 m. sausio 3 d. aktą Nr. VT6-5, netinkamai įvertino aplinką, neįsitikino ar yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui (pats T. B. yra pareiškęs, kad vaikas buvo pavalgęs, aplinka švari, patėvis buvo grįžęs prieš valandą), taip pat, paėmęs vaiką iš šeimos, neinformavo vaiko motinos I. T. arba jo patėvio V. T., savo veiksmais pažeidė Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 8 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 6 p., 15 str. l d. l p., 4 p. T. B. veiksmai (nusižengimas padarytas veikimu) sukėlė neigiamas pasekmes: buvo pažeistos vaiko ir šeimos teisės ir teisėti interesai, sumenkintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas; veikoje lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Kelmės rajono administracijos direktorei 2018 m. sausio 10 d. pateiktas I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymas „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriuo prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. ir vyr. specialisto T. B. neteisėtų veiksmų bei viršytų savo įgaliojimų pasinaudojant tarnybine padėtimi dėl jos mažamečio sūnaus M. G. neteisėto paėmimo ir išvežimo iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-54). 2018 m. sausio 11 d. direktorės rezoliucija A. K. pavesta atlikti tarnybinius patikrinimus D. T. ir T. B.. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 d. sausio 12 d. įsakymu Nr. PA-17 sudaryta komisija T. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 46). 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. DD-11 (pareiškėjas susipažino tą pačią dieną), kuriame nurodyta, jog yra duomenų, kad T. B. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 32 punkto nuostatų netinkamas vykdymas (b. l. 45). 2018 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 44). 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 6 d. Komisijos T. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti posėdžių protokoluose užfiksuotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto T. B. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas (b. l. 40-41, 42-43). 2018 m. vasario 6 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VA-23, su kuria pareiškėjas susipažino 2018 m. vasario 9 d. (b. l. 37-39). 2018 m. vasario 7 d. priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (pareiškėjas susipažino 2018 m. vasario 12 d.).
Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tai yra, kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pranešimu „Apie tarnybinį nusižengimą“ pareiškėjas informuotas apie tai, kad yra duomenų, jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 32 punkto nuostatų netinkamas vykdymas.
Taisyklių 7 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo Taisyklių 7 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas valstybės tarnautojas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų tinkamai ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Kaip matyti iš Taisyklių priede nurodytos Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos, šiame pranešime privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs valstybės tarnautojo veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą valstybės tarnautoją, privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011). Kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos raštu pateikta informacija dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Taigi šiuo atveju tokia pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovui, tai yra Kelmės rajono savivaldybės administracijai.
Nagrinėjamu atveju įvertinus pranešimo turinį, matyti, kad jame nurodomos tik bendro pobūdžio teisės normos, tačiau nėra nurodomos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pranešime nenurodytas nei pažeidimo padarymo laikas, nei kitos reikšmingos aplinkybės. Atsakovas nėra atleidžiamas nuo minėtos pareigos vykdymo, atsižvelgus ir į prie pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pridėtų dokumentų sąrašą, kadangi I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymas negali būti vertinamas kaip dokumentas, iš kurio pareiškėjas turėjo ir galėjo aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Be to, minėtame prašyme taip pat aprašomi ir kito darbuotojo – skyriaus vedėjos D. T. veiksmai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog pagal pareikštą įtarimą nesuprato, kuo konkrečiai jis buvo kaltinamas. Atsižvelgdamas į visumą išdėstytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, nėra pakankamai aiškus ir išsamus. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsniu, tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Taisyklių 13 punkte numatyta, jog, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis netinkamai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų (gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; asmeniškai atsakyti už savo sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) nuostatas, o būtent, kad pareiškėjas, dalyvaudamas vaiko paėmime ir surašydamas vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2018 m. sausio 3 d. aktą Nr. VT6-5, netinkamai įvertino aplinką, neįsitikino ar yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui, taip pat, paėmęs vaiką iš šeimos, neinformavo vaiko motinos I. T. arba jo patėvio V. T..
Pareiškėjas, teigdamas, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir skundžiamame įsakyme bei išvadoje pateiktu jo veiksmų įvertinimu. Pareiškėjas teigia, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir tarnybinio nusižengimo nepadarė, o būtent, kad sprendimas dėl skubaus vaiko paėmimo buvo ne pareiškėjo, o skyriaus vedėjos kompetencija, vaiką aptariamu atveju jis paėmė, nors pavojus vaiko saugumui ir sveikatai negrėsė, nes buvo tiesioginis skyriaus vedėjos nurodymas; jei būtų nevykdęs vedėjos nurodymo, būtų sekęs tarnybinis pranešimas dėl pareiginių funkcijų nevykdymo.
Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose institucijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma.
Nagrinėjamu atveju patikrinimo išvadoje kaip neteisėta pareiškėjo veika įvardyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 32 punkto, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 8 punkto, pažeidimai. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju atsakovas ir nurodė, jo nuomone, pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau išvadoje visiškai nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė veikimu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog išvadoje kaltės forma neaptarta, kadangi ir taip yra aišku, kad T. B. tarnybinį nusižengimą padarė veikimu. Su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina, kadangi, kaip minėta, tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tačiau iš atsakovo surašytos tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, ar tarnybinį pažeidimą pareiškėjas padarė tyčia ar dėl neatsargumo, ar aplaidumo. Pareiškėjas atsakovui pateiktame paaiškinime, tiek skundo argumentais kategoriškai nesutinka su jo veiksmų įvertinimu, tvirtindamas, jog tokių sprendimų priėmimas yra Skyriaus vedėjos kompetencija. Iš byloje esančio pareiškėjo 2018 m. sausio 19 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas, pagrįsdamas faktinėmis aplinkybėmis, nurodė, jog 2018 m. sausio 3 d. jis ir kitas skyriaus darbuotojas A. P. gavo pavedimą iš skyriaus vedėjos D. T. skubiai nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti aplinkybes dėl vaiko M. G. saugumo, telefonu susisiekus su skyriaus vedėja D. T., ji nurodė vaiką atvežti į skyrių, taip pat nurodė, jog apie šias aplinkybes jis galės pranešti vaiko mamai, kai sugrįš į skyrių; skyriuje perduodant vaiką buvo pareiškėjas, V. L. bei A. P.; o teisė priimti sprendimus dėl skubaus vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų arba kitos vaiko buvimo vietos, kai kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei yra Skyriaus vedėjo kompetencija. Tačiau komisija netyrė pareiškėjo paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl Skyriaus vedėjos nurodymo skubiai paimti vaiką vykdymo (ar pareigos atsisakyti vykdyti duotą nurodymą turėjimo), taip pat tiriant tarnybinį nusižengimą nebuvo paimti kitų specialistų, dalyvavusių aptariamoje situacijoje, paaiškinimai, aplinkybės dėl minėtų specialistų apklausos reikalingumo nebuvo tiriamos ir 2018 m. sausio 31 d. bei 2018 m. vasario 6 d. Komisijos T. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti posėdžiuose (b. l. 40-43). Atsižvelgiama ir į tai, kad teismo posėdyje teismo apklausti liudytojai Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai paaiškino, jog skyriuje buvo tokia praktika, kad darbuotojai, įvertinę aplinkybes vietoje, vaiko paėmimo klausimą derindavo su vedėja ir, jai nurodžius, paimdavo vaiką, tačiau šios aplinkybės nei Komisijos posėdžiuose, nei Išvadoje nebuvo vertinamos. Atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjo veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, neanalizavo, ar konkretus pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis (teisės aktų ir vidaus darbo organizavimo (šiuo atveju ir priskirtų kompetencijų) prasme) objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar asmuo pažeidimo metu suvokė/ privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu. Taigi darytina išvada, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas veikimu, netinkamai vykdant priskirtas funkcijas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2009 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009). Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, jog skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veiką, sudarančią atsakovo įvardintą tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. PA-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.