Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-414-324/2008 pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui D. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. B. ir R. B. pareiškė įtariamajam D. A. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai prašė priteisti iš D. A. 7 032,24 Lt turtinei žalai atlyginti, A. B. – 100 000 Lt ir R. B. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų mirė jų sūnus D. B., dėl šios netekties ieškovai patyrė didelį stresą, emocinę įtampą, pablogėjo ieškovų sveikata.

Baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo D. A. tėvas V. A. atlygino ieškovams A. ir R. B. 7 632 Lt turtinę žalą (baudž. b. Nr.1-159/04 tomas 3, b.l.123). Ši aplinkybė yra konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendyje.

Civilinio proceso tvarka nagrinėdamas A. ir R. B. ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu jį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. A. ieškovams A. B. – 72 000 Lt, R. B. – 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginimui bei 3 010,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovai įrodė visus jiems padarytos neturtinės žalos atsiradimo pagrindus. Teismas sprendė, kad nors ieškovai nepateikė duomenų apie pablogėjusią sveikatos būklę ir priežastinį ryšį tarp susirgimų bei sūnaus netekties, tačiau tėvams padarytos neturtinės žalos faktą preziumuoja vaiko, kurį jie užaugino iki 19 metų ir kuris kartu su jais gyveno, mirtis. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio antroje dalyje nustatytais žalos vertinimo kriterijais. Teismas nurodė, kad asmens gyvybė yra pati svarbiausia vertybė, kurios neįmanoma atkurti, todėl ji turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaryta tik teisingai nustačius neturtinės žalos dydį. Jeigu neturtinę žalą padariusio asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukėlusį jo mirtį, tai sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Teismas, atsižvelgdamas į žalą padariusio D. A. turtinę padėtį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei susiklosčiusia teismų praktika, neturtinės žalos dydį įvertino 200 000 Lt ir nustatė atsakovui pareigą sumokėti ieškovams 100 000 Lt neturtinei žalai dėl jų sūnaus nužudymo atlyginti.

2008 m. rugsėjo 23 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdžio metu, atsakovo atstovas advokatas Vytautas Gineika pateikė atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) mirties liudijimą, o ieškovai A. B.ir R. B. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. 2A-496/2008. Ieškovai nurodė, kad atsakovui D. A. mirus ieškinio jam atsisako ir apie šio atsisakymo pasekmes žino.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.

Ieškinio (pareiškimo) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas išreiškia savo valią ir atsisako nuo ieškinyje (pareiškime) pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieškovui parašu patvirtinant tokio pareiškimo tikrumą (CPK 140 str. 1 d.). Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).

Ieškinio atsisakymas yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas, kuriame be bendrų kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų nustatytas ir specialus reikalavimas: ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 str. 2 ir 3 d.). Proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo. Preziumuojama, kad ieškovas, pateikęs teismui rašytinį pareiškimą ir nurodęs, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, apsvarstė tokio procesinio veiksmo atlikimo reikšmę, žino ir suvokia jo sukeliamus procesinius teisinius padarinius. Nagrinėjamoje byloje ieškovai A. B. ir R. B. apeliacinės instancijos teismui raštu pareiškė apie ieškinio atsisakymą ir nurodė, kad jiems žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, bylinėjasi privatūs asmenys. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad žino ieškinio atsisakymo pasekmes, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalės. Dėl šių priežasčių, nėra pagrindo abejoti, jog ieškovai nesuvokia atsisakymo nuo ieškinio teisinių padarinių. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsisakius ieškinio tokioje byloje, būtų pažeistos imperatyvios įstatymų normos, viešoji tvarka ar priešingos šalies teisėti interesai (CPK 42 str. 2 d.). Todėl ieškovų pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai nuo žyminio mokesčio atleisti pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 3 punktą. Už atsakovo D. A. apeliacinį skundą yra sumokėtas 2 100 Lt žyminis mokestis (b.l. 54). Remiantis įstatymo analogija, atsakovui grąžintini iš valstybės biudžeto 75 procentai už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d.), t.y. 1 575 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio pirmos dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti.

Priimti ieškovų A. B. ir R. B. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-414-324/2008, iškeltą pagal A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui D. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Grąžinti V. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos 2008 m. gegužės 12 d. sumokėto už atsakovo D. A. apeliacinį skundą 2 100 Lt žyminio mokesčio dalį – 1 575 Lt.