Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. teisių perėmėjos I. A. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui notarei Gražinai Butienei dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja M. K. parodė, kad ieškovė I. A. yra jos pusseserė, o atsakovė - mama. Ji gerai sutardavo su močiute I. R. A. Su močiute adresu: (duomenys neskelbtini), gyveno kartu ir A. A. A. A. per močiutės laidotuves grįžo į namus labai girtas. Atsakovė sakė A. A., kad pasirašytų dokumentus, tada ji padengs jo skolas antstoliams ir jis galės ten toliau gyventi. Ji su A. A. iki gegužės 5 d. kartu gyveno ir jis yra sakęs jai, kad pasirašė atsisakymą nuo palikimo priėmimo nepagalvojęs, sakydavo, kad tai yra ir jo namai, ne vien sesers R. K. A. A. buvo išgeriantis, bet rūpindavosi savo mama, padarydavo valgyti. Kai A. A. išsiskyrė, tai grįžo gyventi pas motiną. Ji su A. A. gyveno močiutės dalyje, nes leido jos mama. Atsakovė žadėjo pagalbą A. A., tačiau jos nebuvo. Po močiutės mirties viskas priklausė A. A. ir jos mamai. Televizorių močiutei pirko ieškovė, atsakovė buvo televizorių paėmusi, bet pareikalavus A. A., jis buvo gražintas. Ji bendrai su A. A. mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį. A. A. atsiųsdavo pinigų jo buvusi žmona.

Liudytoja R. V. parodė, kad ieškovė yra jos pusseserė, atsakovė - teta. Pas močiutę I. R. A. (duomenys neskelbtini), A. A. gyveno kokius penkerius metus. Močiutei priklausė pusė namo, nes pasidalijo, kai išsiskyrė su seneliu. A. A. norėjo palikimo, nes ten gyveno, taip yra sakęs jis pats. Bendraudavo su A. A., ji atvažiuodavo du ar tris kartus į mėnesį. Kai A. A. atsidūrė ligoninėje Šiauliuose, lankydavo. Sakydavo, kad važiuos į namus (duomenys neskelbtini). Jis buvo įsitikinęs, kad tai jo namai, nesuprato, kodėl negali grįžti. Kol gulėjo ligoninėje, R. K. išvežė televizorių, A. A. prašė jos, kad padėtų susigrąžinti televizorių iš Kalnelio kaimo. A. A. norėjo grįžti į namus, kaip savininkas ir ten gyventi. Jis išgerdavo, būdavo ir stipriai, taip girdėjo.

Liudytoja I. A. parodė, kad ieškovė - pusseserė, ieškovės mama ir atsakovė - tetos. Močiutė I. R. A. gyveno (duomenys neskelbtini), pusė namo priklauso jai. Su močiute kartu gyveno A. A., jis buvo išgeriantis. Atsakovė buvo grįžusi į močiutės laidotuves, o ar buvo ieškovė su mama - nepamena. Po močiutės mirties atsakovė negyveno likusiuose namuose, apsigyveno M. K. Iki nelaimės A. A. gyveno močiutės namuose. Jai paskambino brolis, kad dėdė A. A. guli kieme, išvežė greitoji ir prasidėjo gydymas Šiauliuose. Iš nuogirdų sužinojo, kad A. A. atsisakė palikimo priėmimo. Neprotinga A. A. buvo atsisakyti savo palikimo dalies, nes jis tuose namuose gyveno ir ketino toliau ten gyventi, nedirbo ir negalėjo įsigyti nuosavo būsto. Jos nuomone atsakovė gudrumu galėjo apgauti A. A. Jai nuo vaikystės susidarė įspūdis, kad atsakovė gudrauja, žiūri į tą pusę, kur jai naudingiau. Dabar močiutės pusėje gyvena pusbrolis M. K. Girdėjo, kad atsakovės sūnus M. K. išprašė, kad A. A. savo vardu paimtų jam telefoną. M. K. sakė, kad iš „Omnitel“ už telefoną ateina A. A. skolos už pokalbius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės atstovės pagal įgaliojimą, atsakovės atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė pradinio ieškovo A. A. ir atsakovės R. K. motina I. R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini) (18 b. l.). Po I. R. A. mirties liko palikimas - palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausę nekilnojamieji daiktai: 579/1159 0,1159 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ 0,0836 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (20-25 b. l.). Palikėja I. R. A. testamento nepaliko (11 b. l.). 2014 m. kovo 25 d. atsakovė kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (9 b. l.). 2014 m. kovo 26 d. pradinis ieškovas parašė notariškai patvirtintą atsisakymą nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai. Atsisakyme nurodyta, kad pradiniam ieškovui žinoma, jog negalima atsisakyti palikimo su sąlygomis ar išlygomis arba dalies palikimo; žinoma, kad atsisakius nuo mirusiojo palikimo, ta palikimo dalis, kuri priklausytų jam, atitenka kitiems įpėdiniams lygiomis dalimis ir pareiškia, kad jokių pretenzijų į turtą neturi ir neturės; šis atsisakymas jam garsiai perskaitytas ir kaip atitinkantis jo valią, priimtas ir pasirašytas (15 b. l.). Pradinis ieškovas nuo 2014-05-05 iki 2014-05-30 buvo gydomas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, ligonis atvežtas iš Joniškio GMP kur buvo rastas be sąmonės, buvo nustatyta, kad ligonis ilgą laiką dideliais kiekiais buvo vartojęs alkoholį. Jam diagnozuota galvos smegenų metastatinė liga, kairiojo plaučio karcinoma, peraugusi į tarpuplautį. Pradiniam ieškovui buvo paskirtas ir taikytas intensyvus radiacinis gydymas onkologijos skyriuje (17 b. l.). 2014 m. birželio 11 d. pradinis ieškovas Joniškio rajono notarų biure parašė prašymą, prašydamas notarės neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į jos motinos I. R. A. palikimą, nes kreipsis į teismą dėl savo atsisakymo nuginčijimo (14 b. l.). Pradinis ieškovas 2003-05-27 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Nustatyta, kad pradinis ieškovas mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė I. A. (61, 71 b. l.). 2015-05-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi I. A. buvo įtraukta į bylą kaip pradinio ieškovo A. A. teisių perėmėja, t. y. ieškove (106 b. l.). Pradinis ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturėjo (154 b. l.). Iš antstolės Vaivos Šimkienės 2015-11-16 rašto Nr. S(J)-5321 matyti, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje buvo vykdomi skolos išieškojimai iš A. A. pagal penkiolika vykdomųjų bylų valstybės naudai, tačiau vykdomosios bylos nutrauktos, kadangi skolininkas mirė (155 b. l.). Nustatyta, kad pradinio ieškovo skola UAB „Omnitel“ yra 211,89 Eur (182 b. l.).

Dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu.

CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. CK 1.86 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja; tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nagrinėjamu atveju tiek pradinis ieškovas ieškinyje, tiek jo teisių perėmėjos atstovė pagal įgaliojimą teigia, jog atsakovė įkalbėjo pradinį ieškovą sudaryti tariamą vienašalį sandorį, nes jis turėjo skolų, kurių išieškojimui, anot atsakovės, galėjo būti pradėtas pardavinėti motinos palikimas (mamos gyvenamojo namo dalis, kurioje pradinis ieškovas gyveno), todėl pradiniam ieškovui nenaudinga tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Atsakovė įtikino pradinį ieškovą, kad jo parašytas atsisakymas bus tik dėl akių, jog geriau, jei visi paveldėjimo dokumentai bus sutvarkyti atsakovės vardu, tačiau visą palikimą paveldės pradinis ieškovas ir atsakovė.

Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą - atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismas turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas gyveno palikėjai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios patalpos neturėjo, o taip pat neturėjo lėšų kitai gyvenamajai patalpai įsigyti. Tiek liudytojų parodymais, tiek byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad pradinis ieškovas vartojo alkoholį ilgą laiką ir buvo nuo jo priklausomas, sirgo. Antstolio kontoroje pagal vykdomąsias bylas iš pradinio ieškovo buvo vykdomi skolų išieškojimai, kurie nebuvo baigti, nes pradinis ieškovas neturėjo pakankamai turto ir pajamų skoloms padengti. Iš ieškovės atstovės pagal įgaliojimą A. A. paaiškinimo, liudytojos M. K., kuri yra atsakovės dukra, parodymų nustatyta, kad atsakovė žadėjo padėti pradiniam ieškovui padengti jo skolas. Atsakovė įtikinėjo pradinį ieškovą, kad antstolis gali areštuoti paveldimą turtą, įtikinėjo jį, jog pasirašius atsisakymą nuo palikimo priėmimo jis bus kaip namo savininkas ir galės ten pat gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovė buvo pradinio ieškovo sesuo, pradinis ieškovas galėjo būti atsakovės įtakojamas ir paveikiamas, kad atsisakytų nuo palikimo priėmimo, nors jis neketino atsisakyti savo teisės į palikimą, kuris liko po motinos mirties. Iš ieškovės atstovės pagal įgaliojimą A. A. paaiškinimo, liudytojos M. K. parodymų nustatyta, kad pradinis ieškovas suprato, jog buvo atsakovės apgautas, atsakovė juo nesirūpino, A. A. gailėjosi pasirašęs atsisakymą nuo palikimo priėmimo. Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad pradinis ieškovas norėjo palikimo. Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas apie mėnesį gydėsi ligoninėje, tikėtina, kad nevartojo alkoholio, iš atsakovės jokios pagalbos nesulaukė, todėl nepraėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo, Joniškio rajono notarų biure parašė prašymą, prašydamas notarės neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į motinos palikimą, nes kreipsis į teismą dėl savo palikimo atsisakymo nuginčijimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradinio ieškovo tikrieji ketinimai ir buvo paveldėti turtą, toliau gyventi palikėjai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, todėl pripažintina, kad pradinio ieškovo 2014 m. kovo 26 d. atsisakymas nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus motinai, yra tariamas sandoris, kuriuo realiai nebuvo siekiama sukurti pasekmių, sukeliamų palikimo atsisakymo, ir negalioja nuo sudarymo momento.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas ir atsakovė yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ieškovės atstovės pagal įgaliojimą A. A. paaiškinimu, liudytojų parodymais nustatyta, kad pradinis ieškovas po motinos I. R. A. mirties toliau liko gyventi palikėjai priklausančioje namo dalyje, kaip savais naudojosi ne tik nekilnojamaisiais palikėjos daiktais, bet ir namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais, indais, patalyne, baldais ir kitais daiktais, į televizorių reiškė pretenzijas gulėdamas ligoninėje Šiauliuose. Taip pat mokėjo už šiukšlių išvežimą, bendrai su liudytoja M. K. mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį. Liudytoja M. K. parodė, kad ji po palikėjos mirties atsakovės leidimu apsigyveno palikėjos namo dalyje ir gyveno visą laiką kartu su pradiniu ieškovu, kuris leido jai suprasti, kad viskas priklausė pradiniam ieškovui ir atsakovei. Pradinis ieškovas per palikimo priėmimo terminą, tai yra dar nesuėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo, apie savo veiksmų pobūdį ir faktą informavo notarę, pateikdamas jai prašymą, kad jis pretenduoja į palikimą, nes ginčija savo atsisakymą nuo palikimo priėmimo. Taip jis išreiškė savo tikrąją valią priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes – pradinio ieškovo teisių perėmėja ieškovė I. A. turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (83,41 Eur) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1325,06 Eur), kurios priteistinos iš atsakovės ieškovei. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 7,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 str., civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu (tariamu sandoriu) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, surašytą Joniškio rajono notarų biure (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo sudarymo momento.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos I. R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1408,47 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,85 Eur (septynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.