Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis (darbo biržoje neregistruotas), nevedęs, teistas:

1) 2004 m. spalio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

2) 2005 m. gegužės 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių ir 3 dienoms;

3) 2013 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį viešaisiais darbais 7 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui po 30 valandų;

4) 2013 m. lapkričio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. 2017 m. sausio 1 d. apie 16:20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.01 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia, tampė už plaukų motiną D. B. ir sudavė ranka vieną kartą jai į veidą, taip sukeldamas savo šeimos nariui D. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. B. parodymais, kuris, apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 16.20 val. jis buvo pas mamą D. B. namuose ir kartu su mama gėrė alkoholį. Tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis, būdamas supykęs ant motinos, paėmė ranka jai už plaukų ir patempė, be to, vieną kartą ranka sudavė jai į veidą. Daugiau jis prieš motiną nesmurtavo. Dėl to, kad tampė mamai už plaukų ir sudavė vieną kartą ranka į veidą labai gailisi. Patempdamas motinai už plaukų ir suduodamas ranka vieną kartą į veidą galėjo sukelti motinai fizinį skausmą. Prieš motiną smurtauja pirmą kartą (54-55 b. l.);

nukentėjusiosios D. B. parodymais, kad 2017 m. sausio 1 d. ji buvo namuose ir su sūnumi M. B. vartojo alkoholį. Begeriant tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jai vieną kartą ranka sudavė į veidą ir, paėmęs už plaukų, patempė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes skaudėjo apie 5 minutes. Ieškinio nereiškia. Ji sūnui atleidžia, jam jokių priekaištų neturi. Prieš ją sūnus smurtavo pirmą kartą (9-10 b. l.);

2017 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame policijos pareigūnas nurodė įvykio vietoje nustatytus faktus (4 b. l.);

2017 m. sausio 1 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Apžiūrint D. B. atviras kūno vietas, ant jos veido matomi nubrozdinimai, patinimai (5-6 b. l.);

2017 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kokie sužalojimai buvo nustatyti D. B. (12-15 b. l.).

Kaltinamojo M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai D. B. (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį M. B. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Kaltinamasis M. B. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. B. teistas keturis kartus (31-40 b. l.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (24-30 b. l.), nedirba (42 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (41 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę - laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir ieškoti darbo per darbo biržą visą bausmės atlikimo laikotarpį (BK 48 straipsnio 1-4 dalys, 6 dalies 3 punktas).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. B. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 1 d. 16.20 val. iki 2017 m. sausio 2 d. 13.51 val. (44, 45 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

M. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (56-57 b. l.) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

m. b. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir ieškoti darbo per darbo biržą visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir ieškoti darbo per darbo biržą visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Į atliktą bausmės laiką M. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 1 d. 16.20 val. iki 2017 m. sausio 2 d. 13.51 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.