Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1). 2019- 07-02 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) bauda;

2). 2020-03-09 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui;

3). 2021- 06-04 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir

D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1). 2014-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams. ;

2). 2018-03-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimo bausme 1 metams;

3). 2018-08-10 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnį ( subendrinta su 2018-03-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi) laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2021 m. rugpjūčio 16 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į pakaušį R. K., dėl to jis nuvirto ir veidu trenkėsi į žemę, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 16 d. apie 04 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, kaire ranka čiupo R. K. iš priekio už kaklo ir kampe prie krosnies jį prispaudęs kumščiu jam sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į kairįjį petį, po to, nuvertė nukentėjusįjį ant grindų ant nugaros ir jam kumščiais sudavė ne mažiau 6 smūgius į kairįjį petį, į galvą ir kairiąją krūtinės pusę, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

D. Č. 2021 m. rugpjūčio 16 d. apie 04 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, tyčia rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių R. K. į galvą ir šonus, padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos žaizdą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

D. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad savo motinos D. M. kieme, (duomenys neskelbtini), su draugais D. Č., E. K.( trečiojo nei vardo nei pavardės nežino) išgėrė „vieną, kitą degtinės buteliuką“, alaus. Vakare, valandos neprisimena, atėjo pažįstamas R. K., kuris prašė duoti 2 eurus. Jie pinigų nedavė, nes neturėjo, todėl įvyko žodinis konfliktas, po to R. K. su D. Č. apsistumdė. Neprisimena tiksliai aplinkybių, bet R. K. buvo iš kiemo išprašytas, po to vėl atėjo ir prie jo( D. J.) motinos namų ir susimušė su D. Č.. R. K. prispaudė prie žemės D. Č., todėl jis ( D. J.) „ iš šono“ pribėgęs nustūmė nuo D. Č. R. K. ir šis nugriuvo ant žemės. Nepripažįsta, kad sudavė R. K. kumščiu į pakaušį, tiksliai prisimena, kad jį tiesiog nustūmė nuo D. Č. ir liepė išeiti. Kad nesudavė, o nustūmė prisimena gerai, nes „ buvo adekvatus“, ne daug išgėręs. Kai R. K. išėjo, kas vyko vėliau nelabai prisimena, lyg tai nuėjo miegoti, po to, su D. Č. ir E. K., lyg tai nuėjo į I. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten rado D. K. ir R. K. ir su juo vėl susistumdė ir sudavė smūgius. R. K., jį pamatęs atėjo link jo, tada jis kaire ranka čiupo už kaklo R. K., nustūmė jį iki pat krosnies ir vieną ar du kartus( kiek tiksliai nežino, neskaičiavo) kumščiu sudavė „ per šonkaulius“, bet ant žemės pasiguldęs jo nebuvo, tiksliai neprisimena. D. Č. buvo šalia, bet ar jis sudavė smūgius R. K. - nežino, nes viskas labai greitai įvyko, buvo „sukilęs adrenalinas“. Anksčiau su nukentėjusiuoju R. K. bendraudavo, nes gyvena kaimynystėje, dabar santykiai pasikeitė, nukentėjusiojo atsiprašė. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, 5000 Eur jam „protu nesuvokiama suma“, nes jis dirba tik atsitiktinius darbus, pastovių pajamų neturi, reikia išlaikyti šeimą, žmona laukiasi vaikučio, šeima pragyvena iš žmonos gaunamos pašalpos( žmona turi 3 vaikus). Mano, kad 500 Eur neturtinę žalą galėtų atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas E. K. parodė, kad su D. Č. ir dar vienu jam nepažįstamu asmeniu atvažiavo pas D. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Visi, išskyrus jį, E. K., namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, gatve pro šalį eidamas, iš matymo pažįstamas R. K., pradėjo šaukti prašydamas paskolinti 2 eurus. Dėl to gatvėje prie namo įvyko konfliktas, kurio metu R. K. pradėjo pulti ant D. Č., jie susistumdė tarpusavyje, po to, R. K. užsilipo ant D. Č. ir jį daužė. Visi bandė juos išskirti. R. K. kažkur nuėjo, bet paskui grįžo, vėl puolė ant D. Č., jam kažkas atsitiko kojai, nepaėjo, ranka buvo sužalota, lūpa buvo perskelta. Po konflikto visi buvo namuose, bet naktį jis su D. J. nuėjo į namą (duomenys neskelbtini), kur gyvena I. L., nes sužinojo, kad tuose namuose yra R. K.. Vėliau atėjo ir D. Č.. (duomenys neskelbtini), virtuvėje rado sėdinčius R. K. ir D. K., kurie jie gėrė alkoholį. Vėl prasidėjo konfliktas, R. K. iš karto atsistojo ir pradėjo pulti D. J. ir D. Č., jie pradėjo muštis. D. J. liepė ramintis, bet ar jis sudavė smūgius R. K. nematė, nes stovėjo prieangyje. Ar D. Č. sudavė smūgius R. K. taip pat nematė, nes matomumui trukdė stovinti D. M., bet matė, kad R. K. bėgo kraujas, jis ranka pasivalė burną ir ranka liko kruvina. Matė, kad D. Č. buvo priėjęs prie R. K., jie „agresyviai kalbėjo, aiškinosi“. Besimušančių skirti iš savo namų atėjo D. J. motina D. M..

Liudytoja I. L. parodė, kad jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje jos sugyventinis D. K. ir kaimynas R. K. vartojo alkoholį, buvo naktis, kuri valanda tiksliai nurodyti negali, be jų virtuvėje dar buvo keli vyrai, bet kas tokie ji nematė. Jie visi garsiai šūkavo keikėsi. Dėl triukšmo ji buvo išsigandusi, todėl iš namų nubėgo pas kaimynę E., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo kai jau buvo šviesu. Ji tą naktį taip pat buvo neblaivi, todėl ne viską prisimena. Kai grįžo į namus grumtynių pėdsakų nepastebėjo, tačiau D. K. pasakojo, kad buvo kažkokios muštynės, kad kaimynai sumušė R. K..

Liudytoja D. M. parodė, kad sėdint jos kieme, (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), atėjo R. K., prašė duoti 2 eurus, tarp jo ir D. Č. kilo konfliktas, R. K. puolė mušti D. Č.. Po to antrą kartą atėjo R. K., jie vėl susimušė. R. K. mušė D. Č. gulintį. Jos sūnus D. J. atitraukė R. K. nuo D. Č., išeidamas R. K. pagrasino ir netrukus atvažiavo policija. Tada jie suėjo į kambarį ir užsirakino duris, su pareigūnais nebendravo ir į namus jų neįsileido. D. Č. ir D. J. ji „nuvarė“ miegoti. Iki ryto iš namų niekas nebuvo išėjęs ir į namus niekas nebuvo atėjęs. Apie 4 val. ryto jai paskambino R. K. žmona, pasakė, kad R. K. veža į ligoninę, kaltino juos, kad sumušė R. K.. Ji pasakė K., kad visi miega, visi namie ir niekas iš jos namiškių R. K. nemušė. Tvirtina, kad iš namų niekas tikrai nebuvo išėjęs. Taip pat ir ji nebuvo niekur išėjusi, į I. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini), nei ji, nei D. Č., nei D. J. nei E. K. nebuvo nuėję, įvykyje nedalyvavo, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tvirtina šias aplinkybes, nes „per naktį nemiegojo“.

- 2021 m. rugpjūčio 16 d. 03 val. 58 min. gautas R. K. ( taip tekste) pranešimas, kad jį ką tik sumušė 5 pažįstami asmenys, bėga kraujas iš burnos, galimai žandikaulio lūžis; 06 val. 44 min. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, kad dėl žandikaulio išnirimo 05 val. 11 min. GMP ekipažas atvežė neblaivų( 1,82 promilės) R. K. ( taip tekste), gimusį (duomenys neskelbtini), kurį sumušė 5 asmenys (duomenys neskelbtini). Išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas( b.l.11, 1 tomas).

Iš tarnybinio pranešimo matosi, kad nuvykus pagal policijoje gautą pranešimą adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko R. K., kuris paaiškino, kad atėjo pažįstami asmenys - D. J., E. K. ir dar vienas jų draugas, kurio nepažįsta ir jį( R. K.) sumušė. Kartu su nukentėjusiuoju buvęs D. K. nurodė matęs, kaip jo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas R. K.. 04:29 R. K. nustatytas 2,08 promilių girtumas. Į įvykio vietą atvykę medikai išvežė R. K. į ligoninę ( b.l.15, 1 tomas).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Medinis, žalios spalvos, vieno aukšto namas, kurio virtuvėje, ant grindų, dengtų linoleumu, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau grumtynių pėdsakų nerasta ( 1 t., b. l. 25 - 34).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. padaryti sužalojimai: viršutinės lūpos žaizda, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą. ( 1 t., b. l. 44).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmių.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo R. K. parodymais, daliniu kaltinamojo D. J. prisipažinimu nustatyta, kad kaltinamasis D. J., tiksliai nenustatytu laiku kilusio konflikto metu ties pastatu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu į pakaušį nukentėjusiajam R. K., dėl ko šis nuvirto ir veidu trenkėsi į žemę, po to, apie 04 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje kumščiais sudavė nukentėjusiajam R. K. smūgius į kairį petį, galvą, krūtinę, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo parodymai, neva, nukentėjusiajam į pakaušį nesudavė, o tik nustūmė nuo D. Č., vertintini kritiškai, nes nukentėjusiojo R. K. parodymai, kad po D. J. smūgio į pakaušį jis nugriuvo veidu į žemę, o su juo nugriuvo ir D. Č., tiek pirminių apklausų metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, iš esmės buvo nuoseklūs, kai tuo tarpu kaltinamasis D. J. keitė parodymus, kai kurias įvykio aplinkybes pripažino tik teisme po visų įrodymų ištyrimo.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. kaltės nepripažino, aiškino, kad į I. L. namus, (duomenys neskelbtini), nebuvo atėjęs ir ten R. K. nemušė. Teisminio nagrinėjimo metu, po atlikto kitų įrodymų tyrimo, kaltę pripažino, nors dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių jo parodymai buvo prieštaringi. Jis aiškino, kad su D. J. atėjęs I. L. į namus ir pamatęs ten K. „davė jam į galvą, į šonus“. Atsakydamas į patikslinančius klausimus kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė „tik vieną smūgį, bet ne daugiau“, kad „viskas vyko labai greitai, buvo suduota daugiausia 3 smūgiai“. Vienok, jis pripažino, kad galėjo sulaužyti R. K. žandikaulį. Iš nukentėjusiojo parodymų matosi, kad (duomenys neskelbtini), virtuvėje jį mušė abu kaltinamieji, sudavė daug smūgių, D. Č. „buvo jam iš dešinės“ ir kai jis( R. K.) pasilenkė, D. Č. trenkė jam į kairę veido pusę ir jis pajautė, kad lūžo žandikaulis, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Liudytojas D. K. teisme nurodė, kad būtent D. Č. sudavė R. K. iš kumščio į nosį, paskui į žandikaulį ir žandikaulis pradėjo tinti. Taigi nukentėjusiojo R. K., liudytojo D. K. parodymai, specialisto išvada leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. Č. tyčia sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų D. J. ir D. Č. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, po kitų įrodymų tyrimo, prisipažino kaltais, todėl laikyti, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi nėra pagrindo. Pažymėtina, kad D. J. ir teisme kaltę pripažino tik iš dalies, o D. Č. iki šiol nukentėjusiojo neatsiprašė. Iš kaltinimo išjungtina abiem kaltinamiesiems atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdami neblaivūs, kadangi kaltinamieji šią aplinkybę neigia, o objektyvių įrodymų neblaivumui patvirtinti byloje nėra.

Skiriant bausmę D. J. ir D. Č. teismas atsižvelgia, kad jie padarė smurtinį tyčinį nesunkų nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui, pagal teismo nustatytas aplinkybes jie, vedini keršto ir pykčio, po to kai konfliktas su nukentėjusiuoju iš esmės jau buvo pasibaigęs, apie 4 val. nakties, su konfliktu niekaip nesusijusio asmens namuose ieškojo nukentėjusiojo, o jį suradę sumušė.

Kaltinamasis D. J. teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų ( duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra). Neišnykęs teistumas, administracinis baustumas charakterizuoja kaltinamąjį kaip turintį polinkį pažeidinėti įstatymus. Šį nusikaltimą padarė praėjus vos dviem mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo), ir nors yra atlikęs viešųjų darbų bausmę, akivaizdu, kad anksčiau jam skirtos bausmės, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas nėra pagrindo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, skirtina laisvės atėmimo bausmė griežtesnė nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę teisme iš dalies pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, tikslinga neizoliuoti jo nuo visuomenės, o taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Skiriant bausmę D. Č. teismas atsižvelgia, kad jis teistas 3 kartus, baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip turintį polinkį pažeidinėti įstatymus, todėl skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas nėra pagrindo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir bausmės skyrimo taisykles, skirtina laisvės atėmimo bausmė griežtesnė nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę teisme pripažino, dirba, turi mažametį vaiką, tikslinga neizoliuoti jo nuo visuomenės, o taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui

Dėl civilinių ieškinių.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamųjų D. Č. ir D. J. 851,54 Eur žalos už nukentėjusiajam R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų. Visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF ( privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžeto lėšų, išlaidos yra pilnai pagrįstos prie civilinio ieškinio pateiktais gydymo paslaugų apskaitos išrašais, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. ( b.l.112-117, 2 tomas). Tačiau ieškinys yra pareikštas abiem kaltinamiesiems , nors iš ieškinį pagrindžiančių dokumentų - gydymo paslaugų apskaitos išrašo ( b.l.53) matosi, kad medicinos paslaugos buvo teikiamos ir nukentėjusysis buvo gydomas iš esmės tik dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio, todėl, teismui nustačius, kad žandikaulio lūžis padarytas kaltinamojo D. Č. veiksmais, nukentėjusiajam suteiktų sveikatos paslaugų kainą turi atlyginti D. Č..

Nukentėjusysis R. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. Č. 10000 Eur neturtinės ir 200 Eur turinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo D. J. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų ( b.l.112-117,2 tomas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti. Nukentėjusysis R. K. iš esmės savo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindė, nurodė, kad dėl kaltinamojo D. Č. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sulaužytas nukentėjusiajam žandikaulis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis gydėsi LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikoje, į gydymo įstaigą važiavo 4 kartus, automobilio kurui išleido 200 Eur( pateikė benzino pirkimo kvitus), ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis R. K. prašo priteisti iš D. Č. 10000 Eur ir iš D. J. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamojo D. Č. jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo gydėsi ligoninės stacionare apie 4 savaites, jam buvo atlikta apatinio žandikaulio kairės pusės lūžio uždara repozicija, fiksuota vėliniais tarpžandikauliniais įtvarais, pašalintas dantis, po to dar 4 kartus atlikta veido ir žandikaulio chirurginės operacijos. Dėl viso šito patyrė fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus, po gydymosi ligoninėje negalėjo pasirodyti viešoje vietoje, nes veide buvo kraujosrūvos, patinimai, jį sunkiai atpažindavo net artimi žmonės, grįžęs iš ligoninės negalėjo pavaldyti, skaudėjo, du mėnesius maistą vartojo per šiaudelį. Iki šiol jaučia įtampą, sutriko miegas. Dėl D. J. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą.

Sutiktina, kad dėl nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė ir fizines ir moralines kančias, nors nurodė, kad nėra visiškai pasveikęs, kad yra nuskilęs viršutinis dantis ir jį reikia ištraukti, vienok, teiginius kad danties nuskilimas neabejotinai gali būti siejamas su įvykio metu jam D. Č. suduotais smūgiais, nukentėjusysis nepateikė. Taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad jo gydymas dar nėra baigtas, kad galimai ateityje liks kokie nors liekamieji reiškiniai, nors tokią galimybę nukentėjusysis tikrai turėjo. Teismo nuomone, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad paties nukentėjusiojo R. K. veiksmai turėjo įtakos konflikto kilimui, nes jis atėjęs į kaimynų kiemą, prašė paskolinti pinigų, visi konflikto dalyviai, tame tarpe ir nukentėjusysis, buvo neblaivūs, kilus konfliktui nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis, dalyvavo muštynėse kelis kartus ir keliose vietose ( prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusysis neneigė dalyvavęs muštynėse su D. Č., D. J., duodamas teismui parodymus netgi nurodė, kad konfliktas nebūtų įvykęs, jeigu jis nebūtų prašęs 2 Eur, nors pats nebuvo nusiteikęs konfliktiškai ( 2021-08-19 R. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus D. Č. sveikatos sutrikdymo, tačiau nutrauktas 2022-02-18, nes nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jog R. K. padarė D. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l.133-139, 2 tomas ).

Nukentėjusiojo kaltė, sunki padariusio žalą asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294/2011). Kaltinamasis D. Č. turi mažametį vaiką, kaltinamojo D. J. sutuoktinė laukiasi kūdikio, kaltinamųjų turtinė padėtis tik patenkinama. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, anksčiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį, kaltinamųjų turtinę ir šeiminę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad dėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ( mažintinas), priteisiant iš D. Č. 1500 Eur, o iš D. J. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo R. K. interesus atstovavo advokatas, todėl nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų. Įrodymai apie pinigų sumokėjimą pateikti ( b.l.117, 2 tomas). Nukentėjusysis, siekdamas apginti savo teises, naudojosi kvalifikuotomis teisinėmis paslaugomis, advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, ruošė civilinį ieškinį, akivaizdu, kad patirtos tam tikros darbo ir laiko sąnaudos, dėl to turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo teisme turi būti atlygintos, priteisiant jas iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 9( devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,4 dalimi ir 5 dalies 6, 7, 8,10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2( dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. Č. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams 3( trims) mėnesiams.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš D. J., a.k(duomenys neskelbtini) R. K. 500 Eur ( penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 250 ( du šimtus penkiasdešimt eurų ) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. 1500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės ir 200 Eur ( du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 250 Eur( du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 851,54 Eur ( aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 54 centus) nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.