Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Remil“ atstovei advokatei R. A., atsakovo UAB „Marsta“ atstovui direktoriui Algiui Graužiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Remil“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui UAB „Marsta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 8 773,56 Lt skolą už krovinio vežimo paslaugas, 40 eur (138,11 Lt) kompensaciją, 417,53 Lt palūkanas, 8,75 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad šalys žodžiu sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovas atliko pervežimą, tačiau atsakovas neatsiskaito. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta, šalys susitarė dėl visų esminių jos sąlygų (pervežimo kaina 2 100 eur + PVM), apsikeitė būtinais pervežimui duomenimis. Atsakovas nenutraukė krovimo, pretenzijas dėl sutarties nesudarymo, per didelės jos kainos pradėjo reikšti tik ieškovui atlikus pervežimą ir pareikalavus sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio mėn. žodžiu, telekomunikacijų tinklais (telefonu, SMS, internetu programa „Skype“) šalys derėjosi dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. 2013 m. birželio 21-25 d. ieškovas, pasinaudodamas UAB „Transekspedicija“ paslaugomis, atliko atsakovo nurodyto krovinio pervežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, krovinį perdavė gavėjui. Pretenzijų dėl krovinio negauta. Ieškovas pareikalavo atsakovo atsiskaityti už pervežimą.

Iš bylos įrodymų teismas daro išvadą, kad šalių derybos buvo baigtos sutarties sudarymu. Sutarties sudarymo, o ne santykių nutrūkimo derybų stadijoje, faktą patvirtina šios byloje nustatytos aplinkybės. Liudytoja E. S. patvirtino, kad ji dalyvavo derybose su atsakovu, sutartį šalys sudarė žodžiu, šalių atstovai sutarė pervežimo kainą – 2 100 eur ir PVM. Šiuos liudytojos parodymus, ieškovo atstovės paaiškinimus apie sutarties sudarymą patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, iš kurių matyti, kad 2013 m. birželio 18-20 d. SMS bei internetu (programa „Skype“) atsakovas perdavė ieškovui tikslų pakrovimo adresą, siuntėjo duomenis, ieškovas atsakovui – transporto priemonės, jos vairuotojo duomenis (b.l. 40-41, 79-80). Tokiu būdu šalys apsikeitė visais duomenimis, būtinais atlikti pervežimą. Derybų užbaigimą sutarties sudarymu (t.y. susitarimą dėl visų esminių vežimo sąlygų) patvirtina ir atsakovo įsipareigojimas persiųsti ieškovui užsakymą dėl vežimo (b.l. 80). Kadangi krovinys vežėjui buvo pakrautas, daroma išvada, kad vežėjo transporto priemonės ir vairuotojo duomenis atsakovas perdavė ir į krovinio pakrovimą vietą. Be to atsakovas nestabdė pakrovimo, nepranešė ieškovui, kad atsisako jo paslaugų, nors žinojo, kad ieškovas vykdys pervežimą, nenurodė to paties krovinio vežti kitam vežėjui, nors krovinys turėjo būti kraunamas konkrečiu laiku (2013-06-21). Šių bylos faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad šalys derybų metu susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir šalių derybos baigėsi sutarties sudarymu, nors atsakovas ir nebepateikė raštiško užsakymo vežti krovinį (CK 6.162, 6.181 str., CPK 12, 178, 185 str.).

Taigi tarp šalių buvo sudaryta žodinė krovinio vežimo sutartis, pagal kurią viena šalis – ieškovas (vežėjas) įsipareigojo atvežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – atsakovas (siuntėjas) - sumokėti vežimo užmokestį. Kadangi krovinys buvo vežamas už užmokestį kelių transporto priemone, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų valstybių, kurios yra 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais konvencijos (toliau – ir CMR konvencijos, Konvencijos) narės, šalių santykius reglamentuoja ši Konvencija. Šiame teisės akte nėra numatyta privaloma rašytinio krovinio vežimo sutarties forma, todėl šalių sudaryta žodinė sutartis galioja. Šios sutarties sudarymą kaip minėta patvirtina šalių paaiškinimai apie derybas, nurodyti rašytiniai bylos įrodymai, CMR važtaraštis (b.l. 46-48).

Tarp šalių kilo ginčas ir dėl siuntėjo pareigos mokėti vežimo užmokestį bei dėl jo dydžio. Šių klausimų Konvencija nereglamentuoja, todėl šiems šalių santykiams taikomi nacionaliniai įstatymai. Kadangi vežėjas atliko pervežimą, nepažeisdamas sutarties, jis įgijo teisę reikalauti, o siuntėjas – pareigą sumokėti vežimo užmokestį (CK 6.813 str.). Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad šalių sutartas vežimo užmokestis yra 2 100 eur ir PVM, kaip ir nurodo ieškovas. Šią aplinkybę patvirtino sutartį sudariusi liudytoja E. S.. Ieškovo pateikti duomenys apie kitų panašių pervežimų kainas patvirtina, kad ieškovo nurodyta šalių sutarta kaina jas atitinka, taigi atitinka ir protingumo kriterijus (b.l. 83-86) (CK 6.198 str.). Teismas nesiremia atsakovo pateiktu dokumentu apie, jo teigimu, UAB „Norveka“ nurodytą pervežimo kainą (1 500 eur) (b.l. 102). Dokumentas nepasirašytas UAB „Norveka“ atstovo, jame nėra bendrovės atspaudo, jame nurodyta data (2013-06-21) sutampa su krovinio krovimo data užsienyje, taigi mažai tikėtina, kad pervežimas realiai galėjo įvykti, kaina nurodoma, neišskiriant PVM (taigi nėra aišku ar mokestis į kainą įskaitytas), kaina ženkliai skiriasi nuo ieškovo pateiktų kitų pervežimų kainų. Be to bylos įrodymai patvirtina, kad pats ieškovas sumokėjo tiesiogiai pervežimą vykdžiusiai UAB „Transekspedicija“ užmokestį, kurio dydis (7 729,09 Lt) (b.l. 77-78) labiau atitinka jo nurodytas kainas, o ne atsakovo pateiktą. Tokiu būdu daroma išvada, kad šalių sutartas vežimo užmokestis yra 8 773,56 Lt (CPK 12, 178, 185 str.), kuris ir priteisiamas iš atsakovo.

Atsakovas praleido užmokesčio mokėjimo terminą (b.l. 49) (CK 6.53 str.), todėl ieškovas įgijo teisę į palūkanas. Jo reikalavimas dėl 417,53 Lt palūkanų (9 proc. metinių už 8 773,56 Lt sumą už laikotarpį nuo 2013-08-02 iki 2014-02-10) ir 8,75 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37, 6.261 str., LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo įstatymo 2 str. 5 d.). Ieškovas dėl atsakovo piniginių prievolių nevykdymo patyrė ir išieškojimo išlaidų (teikė pretenzijas atsakovui ir kt.), todėl įgijo teisę į įstatyme numatytą kompensaciją už tai – 40 eur (138,11 Lt) (LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo įstatymo 7 str. 1 d.). Todėl tenkinamas ir šis ieškovo reikalavimas.

Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 210 Lt žyminis mokestis, 423 Lt antstolių paslaugoms, 30,25 Lt dokumentų vertimui, 2 057 Lt advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byloje buvo būtina taikyti tarptautinius teisės aktus), bylos proceso eigą (byla pradėta supaprastintu procesu perėjusiu į ginčo teiseną, byla buvo nagrinėjama kitoje vietoje nei registruota advokato darbo vieta, byloje atstovas parengė ne vieną procesinį dokumentą, rinko įrodymus, atvyko ir dalyvavo teismo posėdyje), daroma išvada, kad nurodytos išlaidos advokato teisinei pagalbai nėra per didelės ir yra pagrįstos. Be to jos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių dydžių. Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir visos išlaidos advokato teisinei pagalbai (CPK 92 str., 93 str. 1, 4 d.).

Ieškovas yra sumokėjęs 263 Lt žyminį mokestį, tačiau procesinio dokumento, kuriuo šis mokestis būtų apmokėtas, teismui nėra pateikęs. Todėl nurodytas mokestis grąžinamas ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Remil“, k. 233263690, iš atsakovo UAB „Marsta“, k. 134070056, 8 773,56 Lt (aštuonių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt trijų litų 56 centų) skolą, 417,53 Lt (keturis šimtus septyniolika litų 53 centus) palūkanų, 138,11 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus 11 centų) kompensaciją, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 329,20 Lt) nuo 2014 m. vasario 13 d. (bylos iškėlimo teisme) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 720,25 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt litų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Remil“, k. 233263690, 2013-10-30 Danske bank A/S Lietuvos filiale mokėjimo nurodymu Nr. 25219 sumokėtą 263 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų litų) žyminį mokestį. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.