- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1452-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01294-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolės T. G. veiksmų paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į antstolę T. G. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės T. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir įpareigoti antstolę grąžinti susidariusią permoką. Antstolė T. G., skundo netenkinusi, skundą persiuntė teismui.
1.1. Skunde nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. V. S. buvo įteiktas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį antstolės T. G. kontorai buvo pateiktas vykdomasis raštas Nr. 2-43681-726/2013 dėl išlaikymo įsiskolinimo. 2016 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-16-45-7867 vykdomoji byla buvo sustabdyta. 2022 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-22-45-16924 buvo atnaujintas vykdomosios bylos vykdymas. 2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui pateiktame patvarkyme dėl lėšų paskirstymo nurodyta, kad išieškotojai pervedamas 7 192 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
1.2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjas visą laiką nuo 2016 m. iki pat šio skundo padavimo dienos pervesdavo išieškotojai po 500 Lt, vėliau po 145 Eur. Per visą laikotarpį nuo 2016 m. iki pat 2022 m. išieškotoja jokių pretenzijų nereiškė, ir tik 2022 m. liepos mėn. kreipėsi į antstolės T. G. kontorą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju turėjo būti taikomas 3 metų senaties terminas. Be to, nurodė, kad antstolė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį neteisingai taiko MMA dydį. Teismo sprendime dėl išlaikymo dydžio nurodyta ½ MMA dydžio suma yra po visų mokesčių. 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo užmokesčio skaičiavimui MMA dydis nurodomas po mokesčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ yra nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Atlikus perskaičiavimus matoma, kad įsiskolinimo dydis sudaro 3 919 Eur, todėl prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir įpareigoti antstolę grąžinti susidariusią permoką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo, V. S. skundą dėl antstolio veiksmų.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. S. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje išdėstytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai nurodyti koks antstolės patvarkymas skundžiamas, ko prašoma teismo (antstolio), kokie skundo argumentai (pridėti argumentų įrodymus), aiškiai nurodyti kada pareiškėjas gavo skundžiamą patvarkymą, pridėti įrodymus, patvirtinančius skundžiamo patvarkymo gavimo datą. Nutartyje nurodoma, kad susipažinus su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų spręstina, kad pareiškėjas galimai skundžia 2022 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl lėšų paskirstymo. Šis skundas gautas 2022 m. spalio 5 d. Pažymėta, kad skundo turinys yra prieštaringas: nurodyta skundo surašymo data 2022 m. rugpjūčio 18 d., o skundžiamas 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymas. Skunde parašyta, kad patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. rugsėjo 22 d. Šios skirtingos viena kitą paneigiančios datos neleidžia teisingai nuspręsti, kokį konkretų antstolio veiksmą skundžia pareiškėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtu.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo 2023 m. balandžio 4 d. buvo įteikta pareiškėjui ir jo atstovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio nustatyta tvarka. Terminas trūkumams pašalinti pareiškėjui suėjo 2023 m. balandžio 17 d., tačiau teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytų trūkumų pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino. Kadangi pareiškėjas trūkumų nepašalino, todėl skundas paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį, atnaujinti terminą pašalinti trūkumus ir priimti patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis dėl žmogiškosios klaidos liko neperskaityta, be šios nutarties Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemoje buvo labai daug techninio pobūdžio pranešimų. Teismo pareiga – įgyvendinti teisingumą, užtikrinti, kad būtų apsaugotos pažeistos asmenų teisės. Formalus terminų, prieštaraujančių teisingumo užtikrinimui, taikymas neturėtų būti pagrindu atsisakyti nagrinėti bylą. Taigi techninio pobūdžio klaida neturėtų tapti kliūtimi užtikrinti teisingumo vykdymą.
Atsiliepimas
7. Antstolė T. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, pareiškėjo argumentai dėl nutarties neperskaitymo vertinti kritiškai ypač turint omenyje, kad skolininką atstovauja profesionalus teisininkas, kuris turi prieigą prie teismo EPP bylos kortelės bei turi įgalinimus patikrinti teismo procesinio dokumento priėmimą. Iš pareiškėjo elgesio matyti, kad jis nuo tolesnio bylos nagrinėjimo nusišalino – neteikė laiku patikslinto skundo ir pradėjo veikti tik tada, kai suėjo teismo nustatyti terminai. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, manytina, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą ir priimti nagrinėti 2023 m. gegužės 1 d. patikslintą skundą. Taip pat antstolė pateikė argumentus į patikslintą skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai (CPK 115 straipsnio 5 dalis).
12. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 78 straipsnio 2 dalis). Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
13. Pažymėtina, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsni 1 dalis). Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Advokatams, advokatų padėjėjams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Procesinio dokumento elektroninių ryšių priemonėmis įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
14. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. S. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje išdėstytiems skundo trūkumams pašalinti, nutartis išsiųsta per EPP 2023 m. balandžio 3 d., todėl laikoma įteikta pareiškėjui ir jo atstovui 2023 m. balandžio 4 d., taigi pareiškėjas nustatytus skundo trūkumus turėjo pašalinti iki 2023 m. balandžio 14 d. (įskaitytinai), tačiau jų nepašalino.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad teismo nustatytu terminu skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų nepašalino, 2023 m. gegužės 1 d. patikslintą skundą pateikė tik kartu su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties. Nesutikdamas su šia skundžiama nutartimi apeliantas nurodo, kad terminas pašalinti skundo trūkumus praleistas dėl klaidos, t. y. nutartis liko neperskaityta dėl EPP sistemoje buvusių daug techninio pobūdžio pranešimų. Pažymėtina, kad toks prašymas turėjo būti pateiktas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos nebuvo, nes pareiškėjas prašymo dėl termino skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo pirmosios instancijos teismui neteikė, taip pat nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindą spręsti dėl tokio termino atnaujinimo.
16. Nepaisant to, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginius apie buvusį EPP sistemoje didelį kiekį techninio pobūdžio pranešimų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pašalinti trūkumus, tačiau teismo nustatytos pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo ir jo atstovo advokato padėjėjo nesidomėjimas bylos eiga, nurodant nepagrįstus įrodymais argumentus dėl žmogiškosios klaidos, negali būti pateisinamas, nes savo teisėmis šalys privalo naudotis sąžiningai, procesines pareigas vykdyti atsakingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomas žmogiškosios klaidos buvimas, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad bus nustatomi skundo trūkumai, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad skirtingos viena kitą paneigiančios datos neleidžia teisingai nuspręsti, kokį konkretų antstolio veiksmą skundžia pareiškėjas. Be skundo trūkumų šalinimo instituto pritaikymo negalima teisingai nuspręsti, koks konkretus antstolio veiksmas yra pareiškėjo skundo dalykas, todėl turėjo būti pritaikytas skundo trūkumų šalinimo institutas ir šiuo pagrindu byla grąžinta pirmosios instancijos teismui. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad pareiškėją atstovauja advokato padėjėjas V. P., kuris yra patyręs teisininkas, advokato padėjėjo praktika besiverčiantis nuo 2007 metų. Taigi profesionaliam teisininkui turėjo būti suprantama, kad bus reikalinga pašalinti skundo trūkumus, tačiau gavęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį savo iniciatyva nesiėmė šių trūkumų šalinimo, taip pat nesidomėjo bylos eiga ir tik 2023 m. gegužės 1 d. ėmė šalinti trūkumus, t. y. nustatytą 10 dienų terminą praleidus 17 dienų. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, todėl toks termino praleidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra suderinamas su civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo principais.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šalių procesinių dokumentų trūkumų šalinimą bei priėmimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 296 straipsnio nuostatų šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti, kadangi CPK 296 straipsnio norma, numatanti procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmes, taikoma, kai procesinis dokumentas teismo jau priimtas nagrinėjimui, iškeliama byla, o trūkumai nustatomi jau bylos nagrinėjimo stadijoje. Būtent tokioje proceso stadijoje trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas – skundas būtų paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teismo nebuvo priimtas, todėl apelianto skundas dėl antstolio veiksmų turėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
19. Visgi šiuo atveju įvertinus, kad tiek skundo laikymas nepaduotu, tiek jo palikimas nenagrinėtu sukelia pareiškėjui analogiškas procesines pasekmes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir nurodant, kad pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė T. G., laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolio veiksmų laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.