Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo B. B. gynėjo advokato Viktoro Onačkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-574/2020 B. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus kaltinamas tuo, kad išžagino ir itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinę, o būtent: jis, nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val. iki 2019 m. birželio 2 d. 3.15 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nemažiau du kartus santykiauti su savo sugyventine A. A. natūraliu būdu ir šiai atsisakius, per pranešime apie įtarimą nurodytą laikotarpį, tyčia sudavė pastarajai kumščiais ne mažiau kaip 29 smūgius į galvą, rankas, pečius, krūtinę, juosmenį, kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, pasireiškusiu poodine kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimu, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų išoriniame kampe, poodines kraujosruvas kairio žasto priekiniame ir išoriniame paviršiuose, poodines kraujosruvas abiejų pečių, abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės krūties, juosmens dešinio šoninio paviršiaus, abiejų šlaunų, kairio kelio sąnario ir abiejų blauzdų srityse, tokiu būdu palauždavęs A. A. pasipriešinimą, ją ne mažiau du kartus išžagino. Tokiais nuolatiniais smurtiniais veiksmais, nukreiptais prieš A. A., kurie sukėlė stiprias fizines, moralines ir dvasines kančias, jai buvo padarytas galvos sužalojimas, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, ūminiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, nuo ko A. A. mirė ir taip tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį.

2. Kaltinamasis B. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. birželio 4 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo B. B. gynėjo skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikaltimų darymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo B. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, visos kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl kardomųjų priemonių skyrimo būtina įvertinti ar baudžiamasis persekiojimas asmens atžvilgiu vyksta pagrįstai, ar byloje iš tiesų yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tokia įstatymų leidėjo pozicija, įpareigoja teismą įvertinti, ar kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Taigi, nei pirmosios instancijos teismas, nei aukštesniojo teismo teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje kaltinamojo B. B. kaltės klausimo nesprendžia ir negali neištyrus byloje pateiktų duomenų visumos pasisakyti ar kaltinamojo gynėjo analizuojami duomenys, taip pat ir duomenys apie mirties priežastį, yra pakankami jo kaltei ar nekaltumui konstatuoti. Teismas šiuos duomenis vertina tik tiek, kiek tai būtina sprendžiant apie suėmimo pagrįstumą ir jau minėtą tikimybę, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas byloje pakanka nepaisant gynėjo išsakomų abejonių dėl nukentėjusios mirties priežasties. Tai yra duomenys užfiksuoti paties B. B. 2019 m. birželio 5 d. ranka surašytame paaiškinime ir tą pačią dieną, dalyvaujant įtariamojo gynėjui, duotuose parodymuose (apie smurtavimo prieš nukentėjusiąją aplinkybes ir mirties priežastį). Pastebėtina, kad apie smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis nurodė ir kitą dieną teisme, svarstant jo suėmimo klausimą. Be to, apie smurtavimą nukentėjusiosios atžvilgiu nurodė ir liudytojai D. R., A. R., V. K., A. G. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo posėdyje išsakytus gynėjo argumentus ir abejones dėl mirties priežasties pastebi, kad šioje proceso stadijoje nei pirmosios instancijos teismas, nei aukštesnysis teismas negali daryti jokių kategoriškų išvadų dėl mirties priežasties, nes tai bus daroma tik ištyrus visas svarbias bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus duomenis tiek atskirai, tiek visų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Tai teismas galės padaryti tik priimdamas byloje baigiamąjį aktą. Šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą, ar byloje yra duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas veikas, teismas gali tik patvirtinti tokių duomenų egzistavimą, nes specialisto išvadą pateikęs ekspertas (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodė ir tai, kad dėl kiekvieno iš nustatytų 5-6 trauminių poveikių galvoje galėjo išsilieti kraujas į smegenis ir sąlygoti nukentėjusiosios mirtį, kad tik dalis sužalojimų galvoje būdingi griuvimui, kad dėl epilepsijos prieš mirtį negalėjo išsilieti kraujas į smegenis, kad dalis sužalojimų būdingi smūgių sudavimui.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). B. B. yra kaltinamas galimai padaręs vieną sunkią ir vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurias įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnes nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį minimali laisvės atėmimo bausmė yra 8 (aštuoneri) metai, o maksimali net 20 (dvidešimt) metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį numatytas laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų. Tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo asmenybę ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. B. nėra saistomas tokiais socialiniais ryšiais, kurie eliminuotų jo pasislėpimo riziką. B. B. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, gyveno nukentėjusiosios bute, prieš kurią galimai smurtavo. Iš 2019 m. birželio 5 d. įtariamojo parodymų matyti, kad jis pusę metų iki įvykio nuolat girtavo su nukentėjusiąja A. A. Nors vėlesnių apklausų metu B. B. parodymus pakeitė ir nurodė, kad gyveno pas tėvus, dirbo su tėvu (duomenys neskelbtini) ir tik savaitgaliais lankydavosi pas A. A., tačiau tokie jo parodymai neatitinka ne tik jo paties, bet ir jau minėtų liudytojų parodymų apie jo ir A. A. gyvenimą. B. B. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. yra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą, kaip turintis priklausomybę alkoholiui, dėl to 2019 m. birželio mėnesį buvo gydytas ir (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Taigi B. B. nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės pasislepiant nuo teismo. Šios išvados nepaneigia gynėjo argumentai, jog kaltinamasis turi tėvus, kurie jį palaiko ir atvyksta į teismo posėdžius, o, paleistas iš suėmimo, B. B. apsigyventų tėvų bute. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad B. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir jo ankstesni teistumai, kurie daugiausia buvo susiję su smurtiniais nusikaltimais, padarytais dėl alkoholio vartojimo.

12. Teisėjų kolegija, kaip itin svarbią aplinkybę vertinta tai, jog suimtajam inkriminuoti nusikaltimai galimai buvo padaryti praėjus vos mėnesiui nuo ankstesnio teismo nuosprendžio, bausmės vykdymo atidėjimu metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 284 straipsnį realia laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas trejiems metams). Iš bylos duomenų apie kaltinamojo neblaivumą, akivaizdu, kad kaltinamasis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų nevartoti alkoholio, toliau girtavo ir galimai smurtavo, o apkaltinamasis teismo nuosprendis ir ne pirmą kartą teismo išreikštas pasitikėjimas, B. B. nebuvo svarbus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. B. be švelnesnių bausmių, ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau taikytos sankcijos jo elgesio nekeitė ir jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šioje byloje dėl galimai itin pavojingų smurtinių B. B. veiksmų, padarytų vėlgi, esant stipriai neblaiviam (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), galimai kilo nepataisomos pasekmės – A. A. mirtis. Tokios aplinkybės ir kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis rodo būtinybę apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra deklaratyvūs. Kaip jau minėta, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas ir kaltinamojo asmenybė, įvertinus tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas B. B. galimai padarė būdamas 5 kartus teistas, o anksčiau jam taikytos sankcijos, taip pat ir laisvės atėmimas, atidedant jos vykdymą ir taikant atitinkamus įpareigojimus bei ribojimus, jo elgesio nepakeitė, neleidžia teismui daryti išvados, jog jau aptartas pasislėpimo ir ypač naujų nusikalstamų veikų rizikas galima eliminuoti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Net vos prieš mėnesį iki inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė nesulaikė kaltinamojo nuo tolesnio girtavimo ir galimo itin pavojingo nusikalstamo elgesio, todėl švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių skyrimas negalimas ir keltų grėsmę visuomenei. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos jau minėtos aplinkybės rodo pakankamai didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir būtinybę apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens jį izoliuojant. Todėl teisėjų kolegija, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

14. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamasis iki suėmimo termino pratęsimo buvo suimtas devynis mėnesius. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje ir visų jau aptartų aplinkybių kontekste, nei bendra suėmimo taikymo B. B. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso eigai, juolab, kad bylos nagrinėjimas netruks neribotą laiką (atliekamo įrodymų tyrimo metu didžioji dalis duomenų jau ištirta, byloje liko apklausti vieną ekspertą, paskelbti bylos medžiagą ir įvertinti galimus prašymus). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į visa tai, B. B. suėmimo pratęsimas dar trims mėnesiams yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo B. B. gynėjo advokato Viktoro Onačkos skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria kaltinamajam B. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.