- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-3-383-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. P.
- Civilinis ieškovas
- V. D.
- Advokatai
- Rasa Kučinskaitė, Ingrida Botyrieneiir
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei ir gynėjai advokatei Rasai Kučinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 184 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
UAB „Rigadas" akcininkei V. D. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, laikotarpyje nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2003 m. gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iššvaistė jam patikėtą saugoti pagal 2002 m. lapkričio 29 d. kompiuterinės technikos perdavimo-priėmimo aktą UAB (duomenys neskelbtini) turtą - du komplektus kompiuterinės technikos, susidedančios iš dviejų kompiuterių, sukomplektuotų iš dviejų korpusų, vaizdo kortų, kompaktinių diskų įrašymo įrenginių, kompaktinių diskų skaitytuvų, lanksčiųjų diskelių skaitymo įrenginių, procesorių, motininių plokščių, tinklo plokščių, operatyvinių atminčių, apsaugų nuo įtampos svyravimo, aušintuvų, viso už 5515, 39 Lt, monitorių LG Flatron 775 Ft už 811.99 Lt. monitorių LG Flatron 775 Ft už 745,76 Lt, lazerinį spausdintuvą Jet 5000 už 6046,32 Lt. lazerinį spausdintuvą MINOLTA 1100 L už 783,52 Lt, skanerį HP ScanJet 4400 C už 440,14 Lt, dvi klaviatūras Ps2 už 53,80 Lt, dvi optines peles už 105,72 Lt, du padėlius pelei už 4,24 Lt, dvi kolonėles Kinyo 120 W už 44,84 Lt, kabelių ir kištukų kompiuterinei technikai sujungti už 30,70 Lt, iš viso bendrovės turto už 14582,42 Lt - perdavė šį turtą tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
R. P. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005-06-22 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o teismo nustatytos tariamai įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2002-10-25 UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniam neeiliniam akcininkų susirinkimui nutarus įpareigoti jį laikinai saugoti bei administruoti bendrovės naudojamą turtą ir kompiuterinę įrangą ir, 2002-11-29 aktu perdavus jam šią įrangą, 2003 m. sausio mėnesį visą kompiuterinę techniką parsivežė saugojimui į savo namus S. S. Vilniuje, kur ji ir buvo saugojama. Vėliau jis, kaip minėto turto administratorius, turtą iki 2004-01-01 perdavė saugoti tretiesiems asmenims. 2004-10-04 UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkėms V. D. ir R. P. nusprendus minėtą turtą perduoti saugoti akcininkei R. P., 2004-10-04 priėmimo - perdavimo aktu jis ir perdavė pastarajai minėtą turtą saugoti. Iki to laiko niekas jo neprašė šio turto gražinti. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas R. L. patvirtino, jog teismui pateikta kompiuterinė technika yra ta pati, kuri jam buvo perduota saugoti ir administruoti. Todėl turtas nebuvo nei perduotas, nei padovanotas, nei kitokiu būdu neteisėtai perleistas tretiesiems asmenims, t.y. nebuvo iššvaistytas. Visas turtas (kompiuterinė technika), kurio iššvaistymu jis kaltinamas, buvo pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, įmonei žala nepadaryta. Nukentėjusioji V. D. 2004-10-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad byla kilo dėl to, kad nebuvo atsiskaityta su kreditoriais. 2005-04-06 teisiamojo posėdžio metu ji dar kartą parodė, kad ši byla pradėta UAB (duomenys neskelbtini), iniciatyva. Jos parodymai patvirtino, jog šios bylos esmę sudaro ne UAB (duomenys neskelbtini), turto iššvaistymas, bet kreditoriui neįvykdytas skolinis įsipareigojimas, esantis civilinių teisinių santykių objektu.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. taip pat skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005-06-22 nuosprendį, prašo jį pakeisti civilinio ieškinio dalyje ir priteisti iš R. P. 9000 Lt UAB (duomenys neskelbtini), naudai. Skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu R. P. pateikė kompiuterinę įrangą, tačiau buvo nustatyta, kad vienas kompiuteris yra ne tokios komplektacijos kaip kad nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir sąskaitoje faktūroje. Į bylą pakviestas specialistas nustatė, kad šio turto vertė yra tik 6000 litų. Tuo remiantis, ji paprašė civilinį ieškinį sumažinti minėtai sumai ir priteisti iš R. P. 9000 litų UAB (duomenys neskelbtini), naudai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėjas, prašiusius jo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios - atmesti, prokurorą prašiusį nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad abu apeliaciniai skundai yra atmestini.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo R. P. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).
Dėl R. P. apeliacinio skundo
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko bausmė nėra aiškiai per griežta.
Apeliantas neigia iššvaistęs UAB (duomenys neskelbtini), turtą, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 1 d., įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). BK 184 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.8, 4 p., 9 p. yra išaiškinęs, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Byloje yra nustatyta, kad R. P. buvo atsakingas už jam patikėta turtą. Taip pat byloje nustatyta, kad R. P. neteisėtai perleido jam patikėta turtą tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto iššvaistymas - tyčinis nusikaltimas. Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Apylinkės teismo ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad R. P. nuo 2002-06-21 pagal darbo sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju (2 t., b.l. 20). 2002-10-25 UAB (duomenys neskelbtini)Visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas nutarė perduoti R. P. laikinai saugoti bei administruoti bendrovės turtą. Taip pat iš šio protokolo matyti, kad R. P. su šiuo nutarimu yra supažindintas ir pasirašęs, bei įsipareigojęs saugoti jam patikėtą turtą (2 t., b.l. 54). Iš 2002-11-29 Ilgalaikio materialiojo turto (kompiuterinės įrangos) perdavimo-priėmimo saugojimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojui R. P. perduota saugoti kompiuterinė technika (komplekte pagal pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), 2002-05-29) (2 t., b.l. 22). Nuo šio ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento, R. P. įgijo realią galimybę teisėtai saugoti ir administruoti jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą -kompiuterinę techniką bendros 14582,42 Lt vertės turtą. Taip pat jis tapo atsakingas už šio turto saugojimą. Kaip nurodė pats R. P., priėmęs saugojimui bendrovės kompiuterinę techniką, 2003 m. sausio mėnesį ją parsivežė į savo namus Vilniuje, S. S. g. Tačiau 2003-12-10 policijos pareigūnams atlikus kratą jo bute, jokios UAB (duomenys neskelbtini), priklausančios kompiuterinės technikos nerasta (21., b.l. 44-45).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgyjant šią kompiuterinę techniką UAB (duomenys neskelbtini) bei vėliau visiškai neatsiskaitė. R. P. dirbo direktoriaus pavaduotoju tik iki 2003-03-31, nutraukiant darbo santykius privalėjęs grąžinti turtą įmonei. Tačiau, nutraukus darbo sutartį su R. P., jis patikėto bendrovės turto negrąžino bendrovei.
R. P. pripažino, jog visą UAB (duomenys neskelbtini), priklausančią kompiuterinę techniką perdavė saugoti tretiesiems asmenims, nors 2002-10-25 UAB (duomenys neskelbtini), Visuotinis neeilinis akcininkų neįgaliojo R. P. jam patikėtą turtą (kompiuterinę techniką) perleisti tretiesiems asmenims, t.y. jis negalėjo visiškai nevaržomai disponuoti bendrovės turtu. R. P. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti konkrečių trečiųjų asmenų, kuriems perdavė bendrovės turtą, nepateikė jokių šią ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų. Apeliantas neneigia žinojęs, kad (duomenys neskelbtini), yra skolinga kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), dėl nesumokėtos dalies už kompiuterinę techniką, jam buvo žinoma, kad yra teismo sprendimas vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, jo sutuoktinė R. P. UAB (duomenys neskelbtini), akcininke, kuriai priklauso 51 proc. bendrovės akcijų, pradžioje R. P. vilkino galimą priverstinį UAB (duomenys neskelbtini) turto pardavimą, vėliau jis neteisėtai disponavo jam patikėtu turtu perleisdamas UAB turtą tretiesiems asmenims, tokiu būdu atimdamas galimybę UAB (duomenys neskelbtini) kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi UAB (duomenys neskelbtini).
R. P. neigia kaltę, tačiau jo kaltę patvirtina jo paties nenuoseklūs paaiškinimai dėl kompiuterinės technikos saugojimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, R. P. tvirtino, kad jis kompiuterinę techniką yra išvežęs į savo butą Vilniuje saugoti (t.2, b.l.51-53). Atlikus kratą R. P. bute, Vilniuje, kompiuterinės technikos nerasta (t.2,b.l. 44). Apklausus R. P. papildomai, jis paaiškino, kad nežino kur kompiuterinė technika, kadangi jis kompiuterinę techniką perleido trečiajam asmeniui (t.2, b.l. 56). Dar kartą R. P. apklaustas įtariamuoju patvirtino, kad jis kompiuterinę techniką perdavė nežinomos firmos nežinomam atstovui (t.2, b.l.61). Kaltinamojo paaiškinimu, kompiuterinę techniką jis perdavė naudotis tretiesiems asmenims saugoti ir naudotis. Apie kaltinamajam svetimo turto perdavimą tiems asmenims nebuvo surašyti jokie dokumentai, kaip to reikalauja materialinių vertybių apskaitos tvarka ( Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06d. IX-574 12str.). Tokių dokumentų nei bylos ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu R. P. nepateikė ir nenurodė. Todėl darytina išvada, kad kompiuterinė technika perduota tretiesiems asmenims neteisėtai, ir tuo pačiu R. P. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Kolegija daro išvadą, kad R. P. savo paaiškinimais tik patvirtina, kad jis iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Apeliantas skunde nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią kompiuterinę techniką tretiesiems asmenims jis perdavė tik saugoti, o neperleido jų nuosavybėn, tačiau R. P. nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui nepateikė jokių šį veiksmą patvirtinančių dokumentų, sąmoningai nenurodė tų asmenų ir jie neapklausti, todėl paneigtinas teiginys, kad išsilavinęs ir pakankamai gyvenimiškos bei darbinės patirties turintis asmuo, lengvabūdiškai be jokio raštiško susitarimo galėtų perduoti tretiesiems asmenims saugoti jam svetimą 14582,42 Lt vertės turtą, už kurį pats asmeniškai atsakingas. Taip pat liudytojų E. B., Ž. M., A. K., T. A. parodymai patvirtina, kad R. P. vengė nurodyti asmenis, kuriems neteisėtai perdavė kompiuterinę techniką, netgi E. B. sakęs, jog pardavė. Krata R. P. bute buvo atlikta 2003-12-10, kompiuterinę techniką bendrovei R. P. grąžino tik 2004-06-29, ką patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktas 2004-06-29 aktas apie kompiuterinės technikos grąžinimą UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei R. P. (2t., b.l. 116), ši technika buvo pateikta apžiūrai specialistui R. L., kuris paaiškino, kad ne visos sudedamosios detalės pilnai atitinka parduotą-pirktą kompiuterinę techniką. Iš to darytina išvada, kad jis pilnai žinojo, kam buvo perleidęs kompiuterinę techniką, per visą ikiteisminio tyrimo laiką trukdė nustatyti tiesą, bei grąžinti kompiuterinę techniką teisėtam savininkui.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. P. suprato, jog bendrovė yra skolinga kreditoriui, ir tikslu nuslėpti bendrovės turtą nuo išieškojimo perdavė kompiuterinę techniką nenustatytiems asmenims. Po to, kai sužinojo, kad dėl šios technikos iššvaistymo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad dingusios technikos yra ieškoma, ilgą laiką nenurodė jos buvimo vietos. Šios aplinkybės leidžia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo perleidęs šį turtą tretiesiems asmenims nuosavybėn. Taigi kaltinamasis disponavo jam saugojimui perduotu svetimu turtu kaip savo ir veikė priešingai bendrovės interesams – bendrovė negalėjo tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi. Apylinkės teismo pagrįstai padaryta išvada, kad R. P. veiksmai šiuo atveju peržengė civilinių teisinių santykių sąlygas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-549/2003).
Pažymėtina ta aplinkybė, kad tik vengiant akivaizdžiai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bei siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, tik teisminiam nagrinėjimui besibaigiant, R. P. grąžino ir pateikė iššvaistytą kompiuterinę techniką, netgi ne tos pačios komplektacijos.
Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, priėmė teisingą sprendimą pripažindamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei V. D. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokį sprendimą teismas priima tais išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (LR BPK 115 str. 2 d.). Vienos iš bendrovės akcininkių (49 procentai akcijų) – V. D. yra pareikštas 9800 Lt ieškinys bendrovės turtinei žalai atlyginti (ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ji atsisakė). Kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu grąžino bendrovei kompiuterinę techniką. Nuo jos praradimo momento iki grąžinimo datos praėjo daugiau kaip metai. Atsižvelgiant į tai, kad tokia technika greitai praranda vertę nors ir nėra naudojama – dėl moralinio nusidėvėjimo, akivaizdu, kad grąžintoji technika yra mažesnės vertės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB (duomenys neskelbtini) specialistas, apžiūrėjęs pateiktą kompiuterinę techniką, patvirtino, kad tai tie patys daiktai, tačiau jų vertė šiuo metu yra gerokai mažesnė (apie 5000 Lt). Todėl teismas pripažįsta, kad visa žala bendrovei nėra atlyginta.
Dėl R. P. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškinio dydis pagrįstas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) turtiniais reikalavimais, kurie buvo reiškiami bendrovei (duomenys neskelbtini) civilinio proceso tvarka. Be to V. D. šiuo metu nėra įgaliota atstovauti visos bendrovės interesų, o bendrovės atstovė žalos atlyginimo nereikalauja. Kadangi nėra nustatyta gražintos technikos dabartinė vertė, be papildomų skaičiavimų negalima nustatyti bendrovei ir konkrečiai šiai akcininkei padarytos žalos dydžio. Į 2005-05-13 teismo posėdį iškviestas specialistas R. L., apžiūrėjęs R. P. grąžintą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią kompiuterinę techniką ir sulyginęs ją su įsigijimo sąskaitoje-faktūroje išvardinta kompiuterine technika, nustatė, kad R. P. grąžintas vienas įrašantysis įrenginys pakeistas kitos firmos paprastuoju skaitančiuoju įrenginiu, trūksta vienos tinklo plokštės, viena tinklo plokštė pakeista į kitos firmos tinklo plokštę, nors ir atitinka technines charakteristikas. Specialistas patvirtino teismui, kad grąžintos kompiuterinės technikos vertė yra sumažėjusi nuo pradinės savo vertės ir teismo posėdžio dieną (2005-05-13) jos vertė apie 5000 Lt. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors R. P. ir grąžino kompiuterinę techniką bendrovei, tačiau pilnai žala bendrovei nėra atlyginta. Nenustatytas tikslus dar neatlygintos žalos dydis, teismui nebuvo pateikti duomenys, kokia konkrečia suma R. P. grąžinta kompiuterinė technika buvo apskaityta bendrovės buhalterijoje, apklaustas specialistas nenurodė tikslios grąžintos kompiuterinės technikos vertės, nenurodyta pakeistų kompiuterio detalių vertė. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, privaloma remtis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, šiuo konkrečiu atveju teismui nebuvo pateikta konkrečių įrodymų dėl civilinio ieškinio dydžio, nebuvo žinoma tiksli bendrovėje apskaityta kompiuterinės technikos vertė, pakeitus bei nesant pilnos komplektacijos, todėl UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei V. D. pagrįstai buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. P. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. D. apeliacinius skundus atmesti.