Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Justui Viliui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., dirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir A. Č. mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė asmeniui fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val. Vilniuje, Giedraičių g. 57, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendrabučio fojė, M. B. iš nugaros užpuolė A. B., atliko smaugimo veiksmą ir parbloškė A. B. ant sofos, A. Č., priėjęs prie gulinčio A. B., dešine koja spyrė gulinčiam A. B. į dešinę koją, po to M. B. kaire ranka trenkė gulinčiam A. B. į krūtinę, o M. B. pasitraukus, A. Č. atsistojusiam A. B. sudavė tris smūgius: kaire ranka į nugarą, dešine ranka į krūtinę ir į veidą, taip nurodytais veiksmais M. B. ir A. Č. sukėlė A. B. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. nepripažino savo kaltės. Parodė, kad gavus iškvietimą, nuvyko į bendrabutį, iš kur skambino daug kartų A. R., kuri sakė, kad ten yra neadekvatus pilietis. Atvykus jis užėjo pirmas, prie įėjimo stovėjo jaunuolis su mergina, jų paklausė, kas vyksta, jie atsakė, kad ten fojė yra klounas. Kai jis įėjo, nukentėjusysis stovėjo dešiniau nei durys, įeidamas veido nematė, matė iš nugaros, rankos buvo nuleistos, daugiau žmonių fojė nebuvo. Jis paėmė nukentėjusįjį už kaklo, nuvedė iki kušetės ir paguldė, gulėdamas jis mosikavo rankomis, šaukė, kad paleiskit, šaukė necenzūrinius žodžius, tada pribėgo A. Č., prispaudė kojas, o jis (M. B.) nuėjo prie budėtojos. Po to skambino telefonu, norėdamas pakviesti policijos pareigūnus. Kai pasitraukė nuo A. B., nematė, kad būtų smūgių, jei jis būtų mušamas, tai rėktų, kad muša. Kai paguldė, budėtoja dar kažką rėkė nukentėjusiajam, vėliau ji grįžo į postą. Paskui A. B. buvo pasodintas ant laiptų. Nurodė, kad jėgos panaudojo tiek, kad nebūtų sužalota nukentėjusiojo sveikata, jėga panaudojama pagal situaciją. Šiuo atveju pamatė asmenį, pasakė, kad apsauga, ramiai, stok, nukentėjusysis gal negirdėjo, nors turėjo girdėti, nes pasakė tai garsiai, jis šūkavo, todėl reikėjo jį paguldyti ant lovos. Ant kušetės jis spardėsi, iš jo pusės buvo tik staigus judesys kūnu, kad asmuo apsiramintų. Parodė, kad 2 žmonės – A. R. ir A. M. - informavo, kad nukentėjusysis agresyvus, neprognozuojamas; A. M. informaciją sužinojo iš A. R.. Iš informacijos susidarė įspūdis, kad A. R. grėsė reali grėsmė. Įėjus nukentėjusysis nuo apsaugos posto stovėjo gal 3 metrų atstumu, neatrodė, kad tarp nukentėjusiojo ir A. R. būtų konfliktas, nebuvo nei langas išdaužtas, nei kažkas panašaus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Č. nepripažino savo kaltės. Parodė, kad gavo iš budėtojo prašymą vykti į esamą objektą – bendrabutį. Atvykus į objektą, porininkas (M. B.) įbėgo į vidų, jis, uždaręs mašinos duris, įėjo į vidų. Viduje pamatė, kad nukentėjusysis guli ant kušetės, kušetė buvo kairėje, porininkas buvo prie jo, bandė pasakyti, kad apsiramintų, tačiau nukentėjusysis kojomis spardėsi, keikėsi, siuntinėjo juos, grasino. Jis pribėgo, bandė prispausti kojas, prašė pilietį apsiraminti ir laikytis jų reikalavimų, tačiau į prašymus jis nereagavo, grasino, kad jie nedirbs, keikėsi. Porininkas nuėjo pas budėtoją. Jis (A. Č.) prašė jo atsikelti, jis vėl pradėjo grasinti, kad jie išeis iš darbo, tada pakėlęs nukentėjusįjį, stumtelėjo arčiau budėtojo, nukentėjusysis į jo reikalavimus nereagavo, bandė bėgti link durų, todėl jį staigiais judesiais bandė sulaikyti, nežinojo, ką nukentėjusysis nori daryti, jis pasirodė neadekvatus. Jo (A. Č.) judesiai buvo tokie, kad asmuo nenukristų, nesusižalotų, tačiau jokių sveikatos sutrikimų jis nukentėjusiajam nepadarė, buvo daugiau jo gaudymas, jo staigūs judesiai, kurie gal išoriškai ir atrodė kaip mušimas, tačiau smurtinių judesių jis nedarė, o nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gal todėl jis taip judėjo. Paskui nukentėjusįjį pasodino ant laiptų, jis nusiramino ir jie tada iškvietė pareigūnus. Paaiškino, kad kai jis įėjo, pamatė, kad nukentėjusysis priešinasi porininkui, bandė prieš jo veidą spardytis kojomis, todėl jis priėjo ir prispaudė kojas. Jam atrodė, kad jis gali sukelti grėsmę. Iš pokalbio su budėtoja suprato, kad jai reikėjo pagalbos, nes pilietis bandė įeiti į postą, grasino įvairiais žodžiais. Nurodė, kad prieš savo veiksmus jie visada perspėja, jis prišokęs sakė, kad nusiramintų ir laikytųsi jų nurodymų, asmuo puikiai suvokė, ką jie veikia.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, kad nurodytą dieną po nesėkmingo atsiskaitymo atsipalaidavo, lauke turėjo skardinę alaus, vartojo alkoholį. Budėtoja sakė, kad jis ramintųsi, jis atsakė, kad nusiramins, keiksmažodžiai nuskambėjo, bet jie nebuvo skirti budėtojai. Budėtoja iškvietė apsaugą. Jis buvo nuėjęs pas budėtoją, atsiprašinėjo, ir beatsiprašinėjant, jį pradėjo smaugti, paguldė ant lovos, jį tampė, buvo pora smūgių, jis nesuprato, kas vyksta, tik klausė, už ką, o jam sakė tylėti, kad dar gaus ir pan. Kai jį pasodino ant laiptų, suprato, kad neverta klausti, ištraukė daiktus. Atvyko policija, vėliau jam buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas, surašytas protokolas, jis viską pripažino, buvo nubaustas dėl chuliganizmo. Kas vyko iki įvykio, matė K. S., kuris girdėjo bendravimą su budėtoja, o A. M. buvo lauke per įvykį, matė pro stiklines duris, kai buvo suduotas smūgis. Paaiškino, kad prieš pat įvykį, kai kalbėjo su budėtoja, rankas laikė už nugaros ir atsiprašinėjo, nematė, kad kažkas ateitų, kai pajuto smūgį, buvo šoke. Gal vieną kartą buvo pasakę – apsauga, daugiau nieko. Kai jis atsistojo nuo kušetės, nebandė bėgti, buvo išsigandęs, nesuprato, kas vyko. Apsaugos darbuotojų šneka buvo labai grubi, tik tylėk, kur veržies, dar gausi. Nurodė, kad B. tik tempė jį už kaklo, Č. iš viso sudavė gal 4 smūgius, į veidą ir nugarą, tačiau dėl streso ne viską atsimena. Bendrabutyje tokie įvykiai, kai kas nors vartoja alkoholį lauke, vyksta kasdien, niekas nekviečia policijos. Prie budėtojos gal nusikeikė, vėliau bandė įeiti į budėtojos būdelę atsiprašyti, bet kodėl ji iškvietė pareigūnus, nesupranta, ji gal neįvertino situacijos, gal negali tokio darbo dirbti, nes išsigando kasdienės situacijos, sureagavo neadekvačiai. Iki įvykio konfliktų su A. R. nebuvo, taip pat nežino, ar kiti nėra turėję. Į ekspertizę nesikreipė, buvo pasimetęs, tik po kelių dienų susiprato, bet buvo per vėlu. 2015 m. gruodžio mėnesį jam buvo atlikta širdies operacija, geria vaistus dėl ritmo, širdis reaguoja dėl streso, jam rekomenduojama lengva fizinė veikla. Po įvykio buvo sveikatos pablogėjimas, nors nesikreipė į gydytojus ir jam pakitimų dėl įvykio nenustatė.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. R. parodė, kad jos budėjimo metu A. girtas vaikščiojo iš vienos pusės į kitą, ji pasakė, kad negalima gerti, rūkyti, nes vieša vieta, bet jis šokinėjo, ardėsi, nepakluso jos nurodymams, pradėjo koliotis, siuntinėti, kas ji tokia. Po to išėjo į lauką, atsisėdo ant laiptelių, dar buvo jo draugas ir užsienietė, jie šventė, garsiai kalbėjo, gėrė. Išėjusi į lauką, ji dar 3-4 kartus pakartojo, kad negalima taip elgtis, bet Adomas nevykdė reikalavimų. Tada ji paskambino administratoriui ir pasakė, kad B. girtas ir nevykdo reikalavimų, jis liepė skambinti apsaugos bendrovei, kur dirba. Ji paskambino, Ekskomisarų budėtojas atsiuntė ekipažą. Kai Adomas pamatė, kad ji iškvietė apsaugą, ėjo link jos grasindamas, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, ji verkdama net negalėjo rašyti pareiškimo. Jis ėjo link jos, o ji laikė duris, kad neįeitų, buvo šoke, negalėjo ištraukti balionėlio. Kai jis buvo pusiaukelėje, ir atvyko apsaugos darbuotojai. Po to iš karto atvyko policijos pareigūnai. Pareiškimą padavė pareigūnams, jie išsivežė B., jokių muštynių nebuvo. Paaiškino, kad buvo šoke, kai apsaugos darbuotojai atvyko, gražiai pakalbėjo su B., o ji buvo labai išsigandusi, akys jai aptemo, rankos drebėjo, negirdėjo, ką jie kalbėjo su A.. Nurodė, kad nežino, ką A. mąstė, jis sakė, kad dabar tau parodysiu, ėjo link jos, gal norėjo jai suduoti, gal viskas būtų pasibaigę kaip Šiauliuose, kur užmušė apsaugos darbuotoją. Atvykus apsaugos darbuotojams, su Adomu ji nebendravo. Nei gerti, nei rūkyti bendrabutyje negalima, todėl pasakė A., kad jis girtas ir turi palikti bendrabutį, bet jis nurodymų nevykdė. Iš viso tame bendrabutyje dirbo 4 mėnesius, kai tas įvykis atsitiko, nebesutiko dirbti toliau. Iki įvykio Adomo nepažinojo,

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad jis su A. buvo iki kol atvyko apsaugos ekipažas, sėdėjo ant laiptų prie bendrabučio, kalbėjosi, B. vartojo alkoholį, jie rūkė. Susitiko apie 15 val., įvykis buvo apie 18.30 val. Jie sėdėjo gal 3 valandas, po 2 valandų sėdėjimo išėjo į lauką budėtoja ir paklausė, ar jie dar ilgai baliavos, A. pasakė, kad niekas čia nebaliavoja. Adomas kalboje panaudojo vieną kitą rusišką keiksmažodį, bet jie nebuvo adresuoti budėtojai, tai nebuvo įžeidžiantys žodžiai, adresuoti konkrečiam žmogui, o vartojami kaip ištiktukai. Budėtoja įsižeidė, pagrasino, kad iškvies apsaugą. Pro langą jie matė, kad ji pradėjo skambinti kažkam. A. sunerimo, todėl jie grįžo į vidų. Adomas, laikydamas rankas už savęs, atsiprašinėjo, sakė, kad nereikia skambinti, nereikia konfliktų, atsiprašinėjo, kad neva kažką negražiai pasakė, bet budėtoja sakė, kad nesiartintų, kad nenori jo matyti, kad tuoj atvyks ekipažas. Jis (K. S.) sakė, kad A. eitų į kambarį, bet jis liko, o jis nuėjo į savo kambarį. Po 5 minučių grįžo, buvo apsaugos darbuotojai ir A. sėdėjo ant laiptų, kiek suprato, buvo laukiama policijos pareigūnų. Su A.tada nebendravo, šalia jo buvo apsaugos darbuotojai. Vėliau A. skundėsi, kad jam trenkė, kiti žmonės matė, kad buvo 5 smūgiai, Adomas į įvykį jautriai reagavo, bet konkrečių nusiskundimų neatsimena. Mano, kad budėtoja sukėlė konfliktą. Prieš tai, kai išėjo į lauką, ji buvo geranoriškai nusiteikusi, A. prieš tai buvo užėjęs į būdelę, pasakė, kad nelabai gerai sekasi, pasakė, kad geria ir išsineša skardinę, bendraus. Po 2 valandų ji jau buvo pikta, jie nesuprato, kodėl ji taip pasikeitė. Ji pasakė, kad jie kelia garsą, nors buvo tik keli žmonės, kurie rūkė, jie nekėlė didelio garso, kalbėjo normaliu tonu, nevyko niekas, kas aplinkiniams keltų nepatogumų, nebuvo jokios grėsmės nei žmonėms, nei aplinkai, ten bendrabutis, kartais prie bendrabučio išgeriama alkoholio, tokių įvykių, kad būtų iškviesti pareigūnai, jis nėra matęs. Budėtoja vieną kartą prašė liautis vartoti alkoholį, klausė, ar ilgai čia jie baliavos, į ką jai buvo atsakyta, kad jie tik bendrauja. Prasidėjo toks lyg atsikirtinėjimas. Budėtoja turėjo omeny triukšmą, kad jie trukdo namo, kuris sujungtas su bendrabučiu, žmonėms, bet triukšmo nebuvo. Po to, kai budėtoja atėjo, alkoholį nustojo vartoti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad įvykio vakarą buvo lauke, rūkė, matė, kai atvyko saugos darbuotojai, o grįždamas į kambarį matė, kaip A. trenkė į veidą. Jis paklausė, kas vyksta, apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis neturi teisės čia būti ir liepė pasišalinti. Paaiškino, kad buvo prie laiptų, prie įėjimo durų, kai abu apsaugos darbuotojai įėjo į vidų, jie (apsaugos darbuotojai) paklausė, kur klounai, jie nesuprato, kas vyksta. Prieš tai jis buvo sutikęs A., jis sakė, kad budėtoja jį sudrausmino. Pro stiklines duris, kai ėjo į savo kambarį, pamatė, kaip A. trenkė į veidą, kas trenkė, neįsidėmėjo, nes apsaugos darbuotojai buvo apsirengę vienodai, vilkėjo liemenes. Nuo jų iki durų buvo gal 3 metrai, kas vyko viduje, negirdėjo. Kai įėjo į vidų, priėjo prie A., paklausė, kas įvyko, A. sėdėjo ant laiptų, jis buvo sutrikęs, pasimetęs. Tuo metu budėtojos nepastebėjo, tikriausiai ji buvo savo kambaryje. Po įvykio A. sakė, kad kažką skauda, emocinė būklė nebuvo gera.

A. B. su pareiškimu dėl to, kad 2016 m. balandžio 7 d. apie 21.00 val. jį sumušė įmonės Ekskomisarų biuras darbuotojai, kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris buvo nagrinėjamas tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-28243-16 (ROIK 0116000190835) (toliau – ir Medžiaga). 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytą pareiškimą, konstatavus, kad nors A. Č. ir M. B. veikoje įžiūrimi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau pagal BPK 407 straipsnį „Privataus kaltinimo bylos“ procesas dėl, be kita ko, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, pradedamas tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui (Medžiaga, b. l. 1-2).

Šioje tyrimo Nr. M-1-01-28243-16 medžiagoje surinkti tokie duomenys:

2016 m. balandžio 14 d. A. R. patikslinime dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nurodoma, kad ji dirba saugos darbuotoja UAB „Ekskomisarų biuras“, 2016 m. balandžio 7 d. apie 21.00 val. bendrabučio fojė buvo studentas A. B., kuris vartojo alkoholinį alų ir buvo gerokai apsvaigęs; ji jam keletą kartų padarė pastabą, kad tai yra viešoji vieta ir jis viešoje vietoje vartoja alkoholį, kas yra draudžiama; ji pasakė maloniu tonu, labiau įspėdama nei bardama; būdamas fojė, A. šokinėjo, elgėsi keistai, jaunuolis jai pasakė „Pašla tu nachui“, išėjo į lauką, atsisėdo ant laiptų ir toliau gėrė alų. Kartu su A. B. buvo ir K. S., kuris nieko negėrė, elgėsi tinkamai, jai nieko nesakė. Abu jaunuoliai išėjo į lauką, A. toliau gėrė alų, ji padarė A. pastabą, tačiau jis nepakluso. Jis jai kažką pasakė, bet ką tiksliai, negirdėjo. Ji pasakė, kad skambins policijai, bet paskambino bendrabučio administratoriui, kuris pasiūlė iškviesti saugos tarnybą. Paskambinus, jie atsiuntė ekipažą. Ji tuo metu buvo šoke, nes A. bandė keletą kartų brautis į jos postą, o po Šiaulių įvykio, kuomet buvo nužudyta saugos darbuotoja, ji labai išsigando, laikė duris, kad jis neįeitų ir ko nors blogo nepadarytų. Kuomet atvažiavo saugos tarnyba, ji buvo poste, rašė pareiškimą, ji buvo šoke, tikrai nematė, kad atvykę saugos darbuotojai A. mušė ar netinkamai elgėsi, be to, po keletos minučių atvyko policijos pareigūnai, A. nesiskundė, kad su juo buvo pasielgta neteisingai (medžiagos b. l. 9);A. B. 2016 m. balandžio 12 d. patikslino pareiškime nurodytas aplinkybes (medžiagos b. l. 11-12);Alkotesterio kvite užfiksuota informacija, kad A. B. 2016 m. balandžio 7 d. 22.10 val. nustatytas 1,47 promilių neblaivumas (medžiagos b. l. 13);K. S. 2016 m. balandžio 14 d. patikslinime dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jis nurodė, be kita ko, kad 2016 m. balandžio 7 d. vakare jie su A. B. išėjo į lauką ir ten porą valandų sėdėjo lauke, jis ten negėrė, o A. gurkšnojo alų; budėtoja buvo išėjusi ir draugiškai paklausė, ar jie ilgai bus; jie ten buvo keturiese, kalbėjosi, apie 21 val. atėjo budėtoja ir paklausė, ar jie ilgai čia baliavos, A. į tai jautriai sureagavo puolė atsiprašinėti, A. kalbėdamas vartojo keiksmažodžius, bet jie nebuvo adresuoti pačiai budėtojai, tačiau ji juos priėmė kaip jai skirtus ir įsižeidė, ji pasakė „aš tave nuleisiu, ereli“, A. vėl atsiprašinėjo, tačiau budėtoja jau buvo supykusi. Jie bandė raminti A., kad jis nebekalbėtų, tačiau ji pasakė, kad kvies apsaugą. Budėtoja nuėjo. Pamatę, kad ji skambina telefonu, A. vietoje pabaigė gerti alų ir jis grįžo į bendrabutį. Jis (K. S.) užlipo į viršų, o A. liko, norėjo atsiprašyti budėtojos, jis stovėjo nuo būdelės apie 5 metrai, negestikuliavo, jis užlipo, kai grįžo į apačią, jau buvo atvykusi apsaugos tarnyba, jis išėjo savo reikalais (medžiagos b. l. 14); A. M. 2016 m. balandžio 15 d. patikslinime dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nurodė, be kita ko, kad gyvena su A. B. viename kambaryje; 2016 m. balandžio 7 d. vakare, kai jis išėjo lauke parūkyti, lauke buvo A. ir K., jie trumpai pasakė, kad susipyko su bendrabučio budėtoja, kad ji juos drausmino ir pasakė, kad iškvies apsaugą; jam (A. M.) būnant lauke, budėtoja išėjusi nebuvo; jam būnant lauke jis negirdėjo, kad A. būtų keikęsis; A. buvo išgėręs. A. ir K. įėjo į vidų, jis liko lauke, po kokios minutės atvažiavo saugos tarnyba, kuri įėjo į bendrabučio vidų. A. M. nurodė, kad jis pro durų stiklą matė, kaip A. trenkė į veidą vyriškis, kuris iš dviejų vyriškių trenkė – negali nurodyti, kas ten įvyko, nematė. Jis norėjo įeiti, bet apsaugos darbuotojai liepė išeiti ir jis išėjo. Grįžęs į kambarį A. skundė, kad jam skauda sėdmenis, akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, ką A. kalbėjo su budėtoja ir saugos darbuotojais, negirdėjo (medžiagos b.l. 15);Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SD-178 policijos įstaigai pateikti vaizdo įrašai iš dviejų kamerų, nurodant, be kita ko, kad vaizdo įrašai daryti nuo 19.00 val. iki 21.00 val. (žiemos laiku), kadangi nurodytas laikas yra „žiemos“ laikas, todėl jis 1 valanda neatitinka prašyme nurodyto laiko (medžiagos b.l. 16);Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos L. M. tarnybiniame pranešime, surašytame peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus, nurodyta, kas užfiksuota juose, taip pat ir, pvz., kad matyti, kaip 19.03 val. (žiemos laiku, o realus laikas 20.03 val.) <..> ir kt. informacija (medžiagos b.l. 32).

UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojo A. M. 2016 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. balandžio 7 d. vakare iš objekto, esančio Giedraičių g. 57, Vilnius, apsaugos darbuotojos buvo gautas pagalbos prašymas. Objekte dirbo A. R., ji prašė į objektą skubiai atsiųsti reagavimo grupės ekipažą, kad sulaikyti galimai neblaivų asmenų, kuris yra saugomame objekte, nevykdo jos nurodymo palikti objektą, trukdo dirbti, bando patekti į tarnybines patalpas, chuliganiškai elgiasi. Nurodoma, kad jis nedelsiant susisiekė su UAB „Ekskomisarų biuras“ operatoriais ir informavo, kad į pagalbą reikalingas reagavimo grupės ekipažas. Netrukus po 3-5 minučių dar kartą iš objekto paskambino apsaugos darbuotoja ir paprašė, kad ekipažas greičiau važiuotų, nes asmuo toliau kelia grėsmę jos sveikatai ir nevykdo nurodymų. Jis susiskambino su RG 9 ekipaže dirbusiu M. B. ir A. Č., pranešė, kad apsaugos darbuotoja skambino 2 kartus, prašė greičiau atvykti, nurodė, kad asmuo nevykdo nurodymo, galimai yra neblaivus, kyla grėsmė apsaugos darbuotojos saugumui, bando patekti į patalpas, taip pat nurodė, kad jei yra pagrindas (asmuo neblaivus, chuliganiškai elgiasi), asmenį sulaikyti ir perduoti policijai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų duomenų vertinimas ir teismo išvados

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo kilo bent vienas iš BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, savo ruožtu atitinkamos išvados daromos įvertinus įrodymus – tiek atskirai, tiek ir visumoje.

Tačiau nepaisant to, kad kaltinamieji nepripažįsta savo kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų, teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, tai patvirtinančių.

Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės atitinka medžiagos tyrimo policijos įstaigoje jų nurodytas aplinkybes, be to, kaip minėta, jie tam tikrais aspektais atitinka A. B. parodymus.

Be to, A. B. parodymus iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašuose iš kamerų, įrengtų bendrabučio Giedraičių g. 57, Vilniuje, fojė užfiksuota informacija, kurią peržiūrėjus, kiek tai aktualu dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio, nustatyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. apie 21.28 val. (vaizdo įrašuose informacija užfiksuota „žiemos“ laiku, t. y. laikas, nurodomas vaizdo įrašuose, nėra tikslus, realus laikas – tai prie nurodomo laiko turi būti pridėta viena valanda, taigi tuo metu, kai vaizdo įraše nurodoma, kad įvykis yra 20.28 val., iš tikrųjų buvo 21.28 val., medžiagos b. l. 16, 32) A. B. stovint gana atokiai nuo budėtojo kambariuko ir, kiek galima spręsti iš jo povyzos ir judesių, tikėtina, atsiprašinėjant (rankas laikant už nugaros, lankstant galvą, kažką sakant (vaizdo įrašai be garso), iš už nugaros pakankamai staigia prieina M. B. ir, sulenkęs ranką per alkūnę ir tokiu judesiu suėmęs A. B. kaklą, taip privertęs jį (nukentėjusįjį) susilenkti, jį pakankamai grubiai nuveda ir paguldo ant jų kairėje buvusios sofos. Teismas, įvertinęs tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek ir pastarąją vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, minėtą M. B. judesį vertina kaip A. B. smaugimo veiksmą. Taigi įvertinus jau minėtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą – A. B. parodymus, K. S. parodymus (tuo aspektu, jog prieš pat atvykstant kaltinamiesiems, jis matė, eidamas į savo kambarį, jog A. B. ramiai stovėdamas, rankas laikydamas už nugaros, atsiprašinėjo budėtojos), taip pat jau minėtą vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, - teismas pripažįsta nustatyta aplinkybę, jog 2016 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., M. B., sulenkęs savo ranką ir suėmęs A. B. kaklą, taip atliko smaugimo veiksmą.

M. B. taip pat kaltinamas tuo, jog kai jis nubloškė A. B. ant sofos, kaire ranka trenkė gulinčiam A. B. į krūtinę. Nepaisant to, kad jis neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nurodydamas, kad jis tik padarė staigų judesį visu kūnu pasilenkdamas, nesmūgiuodamas nukentėjusiajam, tokius jo parodymus paneigia vaizdo įraše užfiksuota informacija – nors vaizdo įraše M. B. iš dalies yra užstojamas A. Č., visgi jame yra užfiksuotas smūgis į A. B. krūtinės sritį, ką patvirtina nukentėjusiojo kūno reakcija bei vaizdas (vaizdo įraše stebint būtent A. B.). Taigi pripažintina, jog pastaroji aplinkybė - dėl M. B. suduoto smūgio kaire ranka A. B. į krūtinės sritį, yra nustatyta.

A. B. parodymus dalyje dėl A. Č. veiksmų patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kadangi jie iš esmės atitinka vienas kitą ir pripažintini patikimais – o būtent, jau minėti A. M. parodymai, kad pro stiklines įėjimo duris jis matė vieną smūgį A. B. į veidą, kurį sudavė vienas iš apsaugos darbuotojų, taip pat ir jau minėta vaizdo įrašų informacija, iš kurios matyti, jog po to, kai M. B. jėga nutempė A. B. ant sofos, A. Č. priėjo, dešine koja spyrė į gulinčio A. B. šoną (dešinę koją), vėliau A. B. atsistojus, sudavė smūgį kaire ranka į A. B. nugarą, tada dešine ranka į A. B. krūtinę ir dešine ranka A. B. į veidą. Taigi šių įrodymų – nukentėjusiojo A. B., liudytojo A. M. ir vaizdo įrašuose užfiksuotos informacijos – visumos pagrindu darytina išvada, jog nustatyta, kad apie 21.30 val. (jau minėta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas laikas neatitinka realaus, ir būtina pridėti 1 valandą) A. Č. dešine koja spyrė gulinčiam A. B. į koją bei sudavė nurodytus smūgius nukentėjusiajam – kaire ranka į nugarą, dešine ranka – į krūtinę ir į veidą.

Vertinant kaltinamųjų parodymus, kad jie nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį, kad, kaip nurodė, M. B. – jis suėmęs ranka, nuvedė nukentėjusįjį ant sofos, o, kaip parodė A. Č. – jis nesmūgiavo, o tik staigiais judesiais visu kūnu, kurie gal išoriškai atrodė grėsmingai, siekė sulaikyti A. B., visgi teismas tokius parodymus vertina kritiškai, kadangi juos paneigia vaizdo įrašuose užfiksuota informacija. Pirmiausia pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad M. B. ne nuveda nukentėjusįjį ant sofos, o, griebęs pastarajam pakankamai grubiai už kaklo, taip priversdamas jį netgi sulenkti kelius, nutempia ant sofos ir paguldo, o pastarajam, kaip matyti iš jo pozos, visiškai nesipriešinant, o priešingai – laikant rankas prie savęs, nesispardant (priešingai, nei nurodė kaltinamieji), M. B. vieną smūgį suduoda jam į krūtinę. Be to, nukentėjusiajam visiškai nesipriešinant, nesispardant (nors kaltinamieji parodė, kad jis spardėsi), A. Č. dešine koja sudavė smūgį A. B. (tai, jog tai buvo smūgis, patvirtina būtent A. B. kūno reakcija – sujudėjimas), po to, pastarajam pačiam atsistojus, taip pat, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nebandant pasišalinti pro duris, o tik sukantis ir traukiantis nuo A. Č., A. Č. akivaizdžiai sudavė smūgius iš pradžių kaire ranka į nukentėjusiojo nugarą, vėliau dešine ranka – į krūtinę ir į veidą.

Taip pat teismas kritiškai vertina A. R. parodymus, kad atvykę apsaugos darbuotojai gražiai bendravo su nukentėjusiuoju, kad nematė, kad jis būtų mušamas ir pan., kadangi, viena vertus, juos akivaizdžiai paneigia jau minėti duomenys (taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota informacija), kita vertus, kaip nėra visiškai aišku, ar ji matė būtent atitinkamų smūgių sudavimą (ar nebuvo užstojamas vaizdas ir pan., juolab kad vertinant A. Č. veiksmus, tuo metu prie budėtojos ėjo M. B. ir galimai užstojo vaizdą).

Vertinant kaltinamųjų poziciją, kad jų elgesys susidariusioje situacijoje buvo adekvatus, kadangi A. R. kelis kartus skambino UAB „Ekskomisarų biuro“ budėtojui, prašydama pagalbos, nurodydama, kad bendrabutyje neadekvatus, neblaivus asmuo, kad jis veržiasi į budėtojo kambarį, kad jai yra kilusi grėsmė ir pan., ką patvirtina ir A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, visgi pastarosios aplinkybės negali būti vertinamos kaip galinčios pateisinti nurodytą kaltinamųjų elgesį susidariusioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisinis reguliavimas, kadangi juo atitinkamoje situacijoje turėjo vadovautis kaltinamieji (pagal Įstatymo 1 straipsnį, jis reglamentuoja, be kita ko, apsaugos darbuotojų teises bei pareigas, fizinės prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas ir kt.). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, asmens ir turto sauga grindžiama teisėtumo, pagarbos konstitucinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, lygiateisiškumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir proporcingumo, viešumo, profesinės paslapties derinimo ir bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis principais. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi, be kita ko, teisę panaudoti fizinę prievartą (7 str. 1 d. 2 p.), o 15 straipsnis, numatantis fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrąsias sąlygas, numato, jog atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą, apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, jei šis nevykdys apsaugos darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugos darbuotojo ar saugomo subjekto, ar saugomame objekte esančių asmenų gyvybei ar sveikatai arba įspėti yra neįmanoma (15 str. 3 d.); apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš asmenį, kuris kėsinasi į saugomą subjektą ar objektą, pažeidžia viešąją tvarką ar priešinasi sulaikomas, būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti bei sulaikomo asmens pasipriešinimui neutralizuoti.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis – vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, liudytojos A. R. parodymus (taip pat ir medžiagoje užfiksuotus jos paaiškinimus, taip pat UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojo tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją), juos įvertinus kartu su nukentėjusiojo A. B., liudytojo K. S. parodymais, yra pagrindo išvadai, jog pastaroji liudytoja galimai netinkamai įvertino kilusią situaciją, bendraudama su nukentėjusiuoju ir prašydama pagalbos, nurodydama, kad jai yra kilusi grėsmė. Visgi, atsižvelgiant į jau minėtą teisinį reguliavimą, atvykę kaltinamieji - UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojai, turėjo, vykdydami Įstatymo jiems keliamus reikalavimus, įvertinti vietoje susiklosčiusią situaciją ir, jei tai būtina, pasirinkti adekvačias reagavimo priemones. Šiuo atveju, teismo nuomone, kaltinamiesiems atvykus į Giedraičių g. 57, Vilniuje esantį bendrabutį, akivaizdžiai iš nukentėjusiojo pusės nebuvo grėsmės nei turtui, nei asmenims, kas galėtų pateisinti nurodyto masto fizinės jėgos panaudojimą prieš nukentėjusįjį. Be to, iš vaizdo įraše užfiksuotos informacijos yra pagrindo išvadai, jog nebuvo įvykdyta ir Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga perspėti asmenį apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, kadangi vaizdo įraše, stebint įėjusį M. B., nematyti, kad jis būtų ką nors sakęs nukentėjusiajam prieš imdamasis tam tikrų veiksmų. Fizinės jėgos panaudojimo teisėtumas negali būti grindžiamas ir nurodytais argumentais, jog apie nukentėjusiojo keliamą grėsmę ir būtinumą jiems kuo skubiau atvykti į objektą kaltinamiesiems pranešė UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojas A. M., kuris informaciją gavo iš A. R., kadangi, pirmiausia, kaip minėta, tai nepašalina pačių kaltinamųjų, kaip apsaugos darbuotojų, pareigos įvertinti esančią situaciją ir pagal Įstatyme įtvirtintus reikalavimus pasirinkti tinkamas ir proporcingas reagavimo priemones, kita vertus, kaip minėta, teismui kyla abejonės ir dėl to, ar susiklosčiusią situaciją tinkamai įvertino minėtos informacijos pradinis šaltinis, t. y. A. R. (kuri, pvz., parodė, kad prieš pat atvykstant kaltinamiesiems pagal iškvietimą, A. B. ėjo link jos grasindamas, dėl ko ji labai išsigando, tačiau, kaip jau minėta, vaizdo medžiaga akivaizdžiai tai paneigia, juolab kad kaip matyti iš vaizdo įrašo (diskas LMTA, 20-21 2A), A. B. bendraujant su ja prieš pat atvykstant kaltinamiesiems, ji pati išėjo iš budėtojo kambario).

Vertinant nustatytus M. B. ir A. Č. veiksmus, pažymėtina, kad siekiant juos kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti šių veiksmų sukeltas pasekmes – t. y. kad nurodytais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi fizinis skausmas yra tam tikra individuali organizmo savybė ir gali atsirasti nepaisant to, kad dėl fizinio sąlyčio su kūnu nepaliekama atitinkamų objektyvių žymių (kraujosrūvų, nubrozdinimų ir pan.), t. y. nepažeidžiant nukentėjusiojo kūno audinių ar organų vientisumo ir nepaliekant objektyvių smurto pėdsakų, išvada apie fizinio skausmą sukėlimą daroma teismui įvertinus objektyvių ir subjektyvių padarytos veikos aplinkybių visumą.

Įvertinus jau nustatytų objektyviųjų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą – veiksmai, teismo vertinimu, buvo pakankamai grubūs, gana grėsmingoje situacijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad atitinkamas M. B. atliktas smaugimo veiksmas buvo pradėtas nukentėjusiajam akivaizdžiai netikėtai, jam stovint nugara į asmenis, įėjusius į patalpas, taip pat į vaizdo medžiagoje užfiksuotą nukentėjusiojo kūno reakciją į atitinkamus smūgius (jo kūno judesiai, teismo nuomone, negali būti aiškinami kaip tiesiog neblaivaus asmens judesiai), taip pat ir nukentėjusiojo parodymus, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog nurodytais kaltinamųjų M. B. ir A. Č. atliktais smurtiniais veiksmais A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Taip pat teismas, įvertinęs, kokiu būdu bei kokiais veiksmais kaltinamieji atliko atitinkamus veiksmus, taip pat ir konkrečios situacijos aplinkybes, be kita ko, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kūno sudėjimą, jų fizinį pasirengimą ir pan., sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išvadai apie tyčios (tiesioginės) buvimą M. B. ir A. Č. veikoje.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą ir minėtus argumentus, sprendžia, kad M. B. ir A. Č. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad jie 2016 m. balandžio 7 d. apie 21.30 val. atitinkamais anksčiau nurodytais veiksmais smurtaudami prieš nukentėjusįjį A. B., sukėlė pastarajam fizinį skausmą, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, pirmiausia pažymi, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcija – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

M. B. ir A. Č. padaryta nusikalstama veika – smurtinė, tyčinė (tiesioginė tyčia), baigta, nesunkus nusikaltimas. Atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (pažymėtina, kad nors jie veikė bendrai, visgi privatus kaltintojas, suformulavęs atitinkamą kaltinimą, nurodytos aplinkybės nenurodė, atitinkamai teismas to, ar susiklosčiusioje situacijoje kaltinamųjų veikimą bendrai galima pripažinti kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 str. 1 d. 1 p., nevertina, siekdamas neapsunkinti kaltinamųjų padėties, nes, kaip minėta, nurodyta aplinkybė nebuvo nurodyta privataus kaltintojo ir nesuformuluota kaltinime).

M. B. – vedęs, turi 2 nepilnamečius vaikus, dirba, neteistas, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą, įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra (b. l. 57, 76, 80), neteistas (b. l. 35), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67-73);

A. Č. – vedęs, dirba, vidurinio išsilavinimo, turi 3 nepilnamečius vaikus, neteistas (b. l. 34), duomenų apie jo psichiatrinį gydymą, įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra (b. l. 58, 75, 78), neteistas (b. l. 35), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 62-66).

Todėl įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, be kita ko, kad kaltinamieji dirba, turi nepilnamečių vaikų, yra neteisti, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Nustatant skirtinos bausmės dydį bei įpareigojimus, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes bei atitinkamų konkrečių veiksmų, kuriuos atliko kaltinamieji, pobūdį, dėl ko sprendžia, kad M. B. skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o A. Č. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skiriant jiems įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

A. B. prašė priteisti solidariai iš A. Č. ir M. B. 1500 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 9 d. jam buvo atlikta širdies operacija ir paskirtas priežiūros („tausojantis“) režimas, todėl saugos darbuotojams mušant A. B., šis labai išsigando, po to sutriko jo širdies veikla, taigi dėl įvykio jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, nerimą, šoką. Taip pat pablogėjo A. B. reputacija bei sumažėjo bendravimo galimybės, nes dėl incidento su saugos darbuotojais, jis bendrabutyje laikomas chuliganišku asmeniu, nors trikdyti viešosios rimties jis tikrai nenorėjo. Nurodyta, kad A. B. mokosi groti saksofonu ir jam ypatingą reikšmę turi sąkandis. 2016 m. balandžio 7 d. A. B. lankėsi UAB „Vilniaus implantologijos centro klinikoje“, odontologo nurodymu, jis turėjo vengti bet kokio mechaninio pobūdžio traumų, tuo tarpu gavus smūgius į veidą (žandikaulį), iškilo grėsmė ir sąkandžio bei dantų būklei.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas: neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Ištirtais įrodymais nustačius, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, kalti M. B. ir A. Č., pripažintina, kad jis turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad neabejotina, jog dėl atitinkamų nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų A. B. patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, sukrėtimą. Be to, sutiktina, kad dėl nurodytų aplinkybių – A. B. sveikatos būklės (jo patirtos širdies operacijos) ir pan., nurodyti kaltinamųjų nusikalstami veiksmai, akivaizdu, galėjo sukelti baimę dėl jų įtakos jo sveikatos būklei, visgi nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų, jog dėl kaltinamųjų veiksmais jam sukelto fizinio skausmo, kiek tai susiję su sveikata, buvo kilusių tam tikrų pasekmių ar liekamųjų reiškinių. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybes dėl situacijos, kurioje buvo įvykdyti atitinkami veiksmai – ji asmeniui galėjo atrodyti pakankamai grėsminga (nors ir trukusi ne ilgą laiko tarpą), atitinkamus veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį du kaltinamieji, kas leidžia teismui daryti išvadą apie nukentėjusiojo patirtą nesaugumo, grėsmės ir baimės jausmo išgyvenimą. Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, teismas sprendžia, kad adekvačiu pripažintinas 400 eurų neturtinės žalos atlyginimas, kuris iš kaltinamųjų priteistinas solidariai.

A. B. taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų A. Č. ir M. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1251,25 eurų, nes dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą – už prašymų ir procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir ikiteisminio tyrimo metu ir kt.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad baudžiamosios bylos dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, dėl ko natūralu, kad asmuo, nebūdamas profesionalu, savo teises realizavo pasitelkdamas profesionalų teisininką, sprendžia, kad yra pagrindas iš A. Č. ir M. B. priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo. Tačiau įvertinus pateikto prašymo turtinį bei prie jo pridėtus dokumentus, teismas sprendžia, kad prašymas tenkintinas iš dalies, o būtent – netenkintinas dalyje dėl 135 eurų priteisimo. Kaip matyti iš prie 2016 m. spalio 11 d. prašymo pateiktų priedų, 2016 m. gegužės 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23 buvo surašyta nurodant, kad 135 eurų buvo sumokėta už advokato padėjėjos J. J. paslaugas, susidariusias dėl vykimo pas tyrėją dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ir dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau nėra pateikta duomenų, kad šios paslaugos būtų susijusios su betarpiškai nagrinėjama baudžiamąja byla ir galėtų būti vertinamos kaip galimos priteisti išlaidos BPK 106 straipsnio prasme.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. B. skundą nustatyta, kad surašant A. B. 2016 m. balandžio 12 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, advokatas Justas Vilys buvo nurodytas kaip A. B. atstovas, pateikiant 2016 m. balandžio 12 d. surašytą advokato orderį, kuriuo pavedama atstovauti ikiteisminiame tyrime (medžiagos b. l. 3-4). Atstovavimo ikiteisminiame tyrime išlaidos apskaičiuotos ir nurodytos (kaip 2016 m. balandžio 12 d. suteiktos paslaugos) 2016 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV001934. Minėtoje medžiagoje dėl ikiteisminio tyrimo daugiau nėra jokios informacijos, kad ikiteisminiame tyrime A. B. būtų atstovavęs ir atitinkamas teisines paslaugas suteikęs kitas atstovas, kad išlaidos būtų patirtos 2016 m. balandžio 20 d. ir pan. Kadangi minėtos teisinės paslaugos apibrėžtos, be kita ko, kaip vykimas pas tyrėją dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, teisinės paslaugos, suteiktos dėl dalyvavimo būtent A. B. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, negali būti vertinamos kaip patirtos dėl A. Č. ir M. B. nusikalstamų veiksmų (dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo). Taigi šioje dalyje, t. y. dėl patirtų 135 eurų išlaidų už suteiktas paslaugas, prašymas netenkintinas.

Kitoje dalyje, įvertinus pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas, paslaugas, kurios buvo suteiktos ir pan., prašymas yra pagrįstas, kadangi įvertinus bylos pobūdį ir sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių bei trukmę ir kitas aplinkybes, nėra pagrindo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinti kaip neadekvataus ir neprotingo. Taigi A. B. naudai priteistina iš A. Č. ir M. B. lygiomis dalimis 1116,25 eurų (1251,25–135 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti M. B. per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti A. Č. per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. B. ir A. Č. civilinio ieškovo A. B. naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. B. ir A. Č. lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1116,25 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų ir 25 ct).

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551, daugiau informacijos http://www.vrpi.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.