- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- 2-7953-452/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-0957-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- G. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- T. A.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
Procesinio dokumento kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1
2024 m. gruodžio 11 d.
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui N. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui T. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 81, su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką jai palikti iki santuokos turėtą pavardę „R.“, atsakovui – jo esamą „A.“; su ieškove nustatyti nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, priteisti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės ir 8050 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskirti ieškovę vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti, kad abu tėvai su vaikai bendrauja pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į mažamečio vaiko užimtumą ir interesus, šalys kartu rūpinasi vaiko priežiūra, lavinimu, fiziniu vystymusi, mokymu ir dalyvauja jo auklėjime; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad santuoka su atsakovu sudaryta šiam būnant įkalinimo įstaigoje. (duomenys neskelbtini) santuokoje jiems gimė sūnus A.. Atsakovas šeima niekada nesirūpino, neteikė išlaikymo, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo narkotines medžiagas, nebuvo pasiruošęs šeimai. Gimus vaikui, atsakovui buvo sutrumpintas bausmės laikas ir jis išėjęs į laisvę po kelių mėnesių išvyko užsienį. Virš metų laiko nebendrauja, negyvena šeimyninio gyvenimo, neturi bendrų planų. Santuoka neteko prasmės ir faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas rūpintis šeimas, vaiku, teikti paramą. Prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Vaikas nežino kas jo tėtis, tėvas nebendrauja su vaiku. Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Atsakovas sakė neprisidės prie vaiko išlaikymo. Nuo pat vaiko gimimo ji viena rūpinasi sūnumi ir jį išlaiko. Šiais metais per vaiko gimtadienį persiuntė 150 Eur. Išvykus atsakovui į užsienį, jai nežinoma jo buvimo ar darbo vieta, gaunamas uždarbis. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma, kuri skiriama maistui, 150 Eur mokama už lankomą ugdymo įstaigą, drabužiams, vaistams. Jos pajamas sudaro 900 Eur gaunamas atlyginimas ir vaiko pinigai. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena nuomojame bute. Gaunamų lėšų nepakanka, todėl vaiką jai padeda išlaikyti mama ir užsienyje gyvenanti sesuo. Iš atsakovo prašo priteisti 350 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą ir 8050 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 23 mėnesius už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. liepos 3 d., skaičiuojant po 350 Eur. Atsakovas vaiko nepažįsta ir bendrauti su vaiku nenori, tačiau ji neprieštarautų ir nedraustų bendravimo. Santuokos metu dalintino turto neįgijo ir asmeniškų ar bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Apie atsakovo turimus kreditorius jai nėra žinoma. Sau išlaikymo nereikalauja
3. Ieškovės atstovė advokatė atstovė advokatė Regina Butnevičienė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas T. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų neišreiškė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas N. Ž. duodamas išvadą byloje nurodė, kad šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Pareikštas ieškinys nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir atitinka jo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo
6. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.81. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas paliko šeimą ir metai laiko ja nesirūpina, neprisideda prie šeimos išlaikymo.
7. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
8. Atsakovas, kuris apie civilinės bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nereiškė prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Faktiniai bylos duomenys nustatomi ne tik remiantis rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įvertinus ieškovės paaiškinimus dėl santuokos iširimo, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir tuo pagrindu santuoką nutraukia (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, nutraukdama santuoką, išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
9. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl teismas ieškovei palieka pavardę „R.“, o atsakovui turimą pavardę „A.“.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 157 patvirtina, kad šalys yra (duomenys neskelbtini) gimusio A. A. tėvai. Tėvystės faktas šio sprendimo priėmimo metu nėra nuginčytas ir civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo nėra iškelta. Byloje pateikti duomenys, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, kuri užtikrina tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi sūnaus ugdymu. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Be to, teismas atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos institucijos duotą išvadą byloje, kurioje pritariama, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina G. A.. Faktiniai bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. interesus geriausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina (CK 3.3, 3.169 straipsniai).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
11. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad abu tėvai su vaiku bendrauja pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino neprieštaraujanti, kad sūnus netrukdomai gali bendrauti su tėvu. Institucijos atstovas patvirtino, kad nėra būtina detali bendravimo tvarka, nes tarp šalių šiuo klausimu nėra ginčo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, maksimali nedetalizuota tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, geriausiai užtikrins šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei užtikrins abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus siekiant bendravimo su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Šalims išaiškinama, kad esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, tėvas ar motina ateityje gali kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
12. Ieškovė prašo nuo kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo priteisti 350 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją bei ir 8050 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą, t. y. už pastaruosius dvidešimt tris mėnesius iki 2024 m. liepos 3 d., skaičiuojant po 350 Eur per mėnesį.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ pabrėžta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 1.2 straipsnis).
14. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Išlaikymui reikalingas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitupersonae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo šio gimimo, neteikia jokio išlaikymo iš šiuo metu. Ieškovė nepateikė įrodymų, detalizuojančių išlaidas vaiko išlaikymui, tačiau nurodė, kad už dviejų metų amžiaus sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą kas mėnesį ji moka po 150 Eur, reikalinga užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, apavui. Teismo manymu nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pirkti maistą, aprangą, avalynę, ugdymo priemonės, suteikti gyvenamąjį būstą, rūpintis medicininė priežiūra. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena kitoje šalyje ir yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) ir jai vienai tenka pareiga rūpintis bei išlaikyti sūnų. Ieškovės reikalaujama priteisti 350 Eur išlaikymo suma, kuri būtu skiriama abiejų tėvų per mėnesį, atitinka protingumo principą ir leidžia užtikrinti vaiko būtinų poreikių tenkinimą.
15. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina jos 900 Eur gaunamą darbo užmokestį bei 96,25 Eur išmoka vaikui. G. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, mokamas buto nuomos mokestis 350 Eur per mėnesį.
16. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis būtų neįgalus ar yra nedarbingas, o taip pat nepateikė teikiamą išlaikymą patvirtinančius įrodymus. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu yra lygi 924 Eur neatskaičius mokesčių. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti abiejų tėvų lygybės pricipo ir sudarančių pagrindą priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo sumą nei motinos teikiamas išlaikymas. Nėra duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išreikalautų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad duomenų apie įdarbinimus ir priskaičiuotas išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius neturi, jo vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių nėra. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl tėvų turtinės padėties, pareiga teikti įrodymus tenka kiekvienai šaliai (CPK 178 straipsnis).
17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
18. Pagal CK 3.156 straipsnio 2 dalį tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas negali teikti 350 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Įvertinus bylos medžiagą ir nesant duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų, darytina išvada, jog jis, būdamas darbingo amžiaus, turės galimybę teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo sūnui. Priteisiama 350 Eur dydžio išlaikymo suma iš užsienio šalyje gyvenančio atsakovo yra protinga, reali ir užtikrinanti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
19. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas ir ne daugiau kaip už trejus metus, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. už 23 mėnesių laikotarpį kuomet atsakovas nesirūpino sūnumi ir neteikė reikalingo išlaikymo. Atsakovas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu kokiu nors būdu prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas yra jauno amžiaus (24 m.) ir gali susirasti darbą pagal savo sugebėjimus ir išsilavinimą, kad gaunamo užmokesčio pakaktų ne tik jo paties pragyvenimui, bet būtų užtikrinti visi nepilnamečio vaiko poreikiai. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 350 Eur per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymo iš viso neteikė. Esant nustatytoms aplinkybėms byloje, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant 8050 Eur (23 mėn. x 350 eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2024 m. liepos 8 d. (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
20. Nepilnamečiui vaikui skiriamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra skiriama jos mama G. A..
21. Teismas išaiškina šalims, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
22. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl dalintino turto ir prievolių kreditoriams
23. Šalys nepateikė į bylą įrodymų apie sutuoktinių įgytą turtą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalintino turto ir kreditorių neturi. Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis T. A. yra ne kartą baustas ATPK baudomis, kurių dalis yra išieškotos, likusios neišieškotos baudos yra asmeninės atsakovo prievolės valstybei. Teismas nenustatė turto, kuris galėtų būti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagal įstatymą turėtų būti padalintas (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis), todėl pripažįstama, kad šalių bendro ir šioje byloje dalytino turto nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2024-03655 yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta pažyma antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 341,63 Eur, jos laikomos pagrįstomis ir įrodytomis bei tenkintomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 99 straipsniai). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 511,50 Eur žyminis mokestis ir 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80, 92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.81, T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio T. A. kaltės.
Po santuokos nutraukimo G. A. palikti jos prieš santuoką turėtą pavardę „R.“, T. A. - „A.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. A., gim. (duomenys neskelbtini), neribotai, pagal abipusį tėvų susitarimą, atsižvelgiant į mažamečio vaiko užimtumą ir interesus.
Priteisti iš T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8050 Eur (aštuonis tūkstančius penkiasdešimt eurų) neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. liepos 7 d.).
Skirti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 511,50 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 50 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 15,86 (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokų kodas 5662) bei 341,63 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 63 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630), šias sumas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.