- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- AS-556-314-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, kuriame prašoma pripažinti ir panaikinti neteisėtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-1085, nuo pat sprendimo priėmimo dienos 2004-09-06 paskelbti negaliojančiu; įpareigoti Vyriausybės atstovą ir kitas institucijas patikrinti savivaldybės veiklą, ar laikomasi savivaldos įstatymų, Konstitucijos, konstitucinės santvarkos.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 2 p.). Teismas grąžino 100 Lt žyminį mokestį pareiškėjui, sumokėtą 2010 m. kovo 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo pripažinti ir panaikinti neteisėtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-1085, nuo pat sprendimo priėmimo dienos 2004-09-06 paskelbti negaliojančiu. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą nurodžiusi, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kt. v Č. S. ir kt.). Pareiškėjas skundžia teismui Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. ĮS-1085. Iš skundžiamo akto matyti, jog minėtu įsakymu atsakovas papildė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nurodant, kad nuomininkas įsipareigoja nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. papildomai mokėti teritorijos apsaugos išlaidas. Sutartį atsisakius papildyti, bus sprendžiamas klausimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo atveju atsakovas, nors ir būdamas viešojo administravimo subjektas, dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose. Sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos sutarties subjektų, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės. Ginčijamu aktu atsakovas papildė tarp šalių susiklosčiusius civilinius sutartinius nuomos teisinius santykius. Todėl ginčijamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas neatsiejamai nuo subjektų, kurių atžvilgiu jis priimtas, civilinių teisių apimties išsprendimo, įvertinamos įsakymo priėmimo aplinkybės. Dėl nurodytos priežasties ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. ĮS-1085 panaikinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo gali paduoti skundą Kauno miesto apylinkės teismui. Kadangi byla nepriskirtina administraciniam teismui, todėl skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. ĮS-1085 panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas konstatavo, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Vyriausybės atstovą ir kitas institucijas patikrinti savivaldybės veiklą, ar laikomasi savivaldos įstatymų, Konstitucijos, konstitucinės santvarkos. ABTĮ 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tarnybinius ginčus ir kt. Su skundu į teismą gali kreiptis kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ir turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtinus veiksmus ar panaikinti sprendimą. Tuo tarpu skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Vyriausybės atstovą ir kitas institucijas patikrinti savivaldybės veiklą, ar laikomasi savivaldos įstatymų, Konstitucijos, konstitucinės santvarkos, pareiškėjo jokių galimai pažeistų materialinių teisių neatstatytų ir realiai teismo sprendimas dėl abstrakčių įpareigojimų patikrinti atsakovo veiklą negali būti įvykdytas, todėl nenagrinėtinas teismų. Dėl šios priežasties skundą dėl reikalavimo įpareigoti Vyriausybės atstovą ir kitas institucijas patikrinti savivaldybės veiklą, ar laikomasi savivaldos įstatymų, Konstitucijos, konstitucinės santvarkos, atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Skundą atsisakius priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą išspręsti iš esmės, priimant atskirąją nutartį; panaikinti neteisėtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-1085, nuo pat sprendimo priėmimo dienos, 2004-09-06, paskelbti negaliojančiu; įpareigoti Vyriausybės atstovą ir kitas institucijas patikrinti savivaldybės veiklą, ar laikomasi savivaldos įstatymų, Konstitucijos, konstitucinės santvarkos; patraukti atsakingus asmenis, organizavusius ir vadovavusius organizuotam nusikalstamam susivienijimui, atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 100, 249, 294 straipsnius.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Kauno rajono savivaldybėje buvo pažeidžiami konstitucinės teisinės valstybės pamatiniai principai ir tuo pačiu Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Atsakovo Kauno rajono savivaldybės pareikalavimo teisė atsirado iš slaptos, gaubiantis valstybės paslaptimi, nesąžiningos neteisės, o neteisė negali būti teisėta laisvai demokratinei valstybei bei įžvelgiamos genocido veikos apraiškos. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio.
Pareiškėjas skundo pirmuoju reikalavimu prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. ĮS-1085, kuriuo nuspręsta papildyti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nurodant, kad nuomininkas įsipareigoja nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. papildomai mokėti teritorijos apsaugos išlaidas. Sutartį atsisakius papildyti, bus sprendžiamas klausimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Šis pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio. Atsakovas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas. Nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso bei nuomos sutarties dalyko, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, jog ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. ĮS-1085 panaikinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė įpareigoti Vyriausybės atstovą ir kitas institucijas patikrinti savivaldybės veiklą, ar laikomasi savivaldos įstatymų, Konstitucijos, konstitucinės santvarkos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paminėtas pareiškėjo reikalavimas yra nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Šis reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kurio priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant ABTĮ 37 straipsnio normas.
Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo patraukti atsakingus asmenis, organizavusius ir vadovavusius organizuotam nusikalstamam susivienijimui, atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 100, 249, 294 straipsnius.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimų sprendimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl šis atskirojo skundo reikalavimas nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ribas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.