Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-495-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
1A-144-495-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Virginija Popoviene
Nuteistasis
M. M.
Nukentėjusysis
K. M., D. B.

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-144/2009

Teisejas Valdas Bugelevicius Procesinio dokumento kategorija:

1.1.8.1.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

teiseju Virginijos Popovienes, Viktoro Dovidaicio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,gynejai adv. Irinai Karšul,nuteistajam M. M. ,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. del nukentejusiajam K. M. priklausancio turto grobimo – laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. del nukentejusiajam D. B. priklausancio turto grobimo – laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmes subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta M. M. galutine bausme - laisves atemimas vieneriems metams ir dešimciai menesiu, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš M. M. nukentejusiojo D. B. naudai priteista 3100 (trys tukstanciai vienas šimtas) litu turtinei žalai atlyginti.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužes 31 d. 12 val. iki 2008 m. birželio 5 d. 0 val. 30 min., turedamas tiksla pagrobti jo tevui K. M. priklausanti turta, išemes buto, esancio (duomenys neskelbtini), virtuves langelio stikla, isibrove i buta, ir iš jo pagrobe K. M. priklausancius 600 Lt grynuju pinigu ir elektrini grežtuva „Bosch“ – 180 Lt vertes, tuo padarydamas nukentejusiajam 780 Lt turtine žala.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 5 d. 14 val. iki 2008 m. liepos 7 d. 9 val. 30 min., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, isibrove i garaža, esanti (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobe D. B. priklausancius automobilio Toyota Corolla aliumini variklio bloka – 2000 Lt vertes, oro kompresoriu – 250 Lt vertes, hidraulini keltuva – 70 Lt vertes, automobiliniu raktu rinkini „Grand Valadium“ – 340 Lt vertes, automobiliniu raktu rinkini „Torex“ – 170 Lt vertes, „Torex“ repliu rinkini – 70 Lt vertes, automobiliniu raktu rinkini „Tona“ – 200 Lt vertes, tuo padarydamas nukentejusiajam D. B. 3100 Lt turtine žala.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 21 d. nuosprendi, nusikalstama veika del K. M. priklausancio turto pagrobimo iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti i BK 178 str. 1 d., prisipažinima, gailejimasi bei K. M. padarytos žalos atlyginima pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei sušvelninti jam paskirta laisves atemimo bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nesutinka su jam paskirta laisves atemimo bausme, kadangi teismas, priimdamas nuosprendi, neatsižvelge i visas bylos aplinkybes. Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus kaip pagrobima K. M. priklausancio turto, isibraunant i buta. Apelianto teigimu, jis tame bute gyvena nuo 1996 metu, ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Butas nepriklauso K. M. , o apeliantas nera pasirašes jokio dokumento, kuris jam teisiškai draustu patekti i buta, esanti (duomenys neskelbtini). Be to, K. M. gyvenamaja vieta deklaraves adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore – skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde gincija nusikalstamos veikos ivykdytos nukentejusiojo K. M. atžvilgiu kvalifikacija ir mano, jog jo veiksmai turetu buti kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 1 d., o ne kaip turto pagrobimas isibraunant i patalpa (LR BK 178 str. 2 d.), kadangi bute, esanciame (duomenys neskelbtini), jis gyvena nuo 1996 metu, ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Butas nepriklauso K. M. , o apeliantas nera pasirašes jokio dokumento, kuris jam teisiškai draustu patekti i buta, esanti (duomenys neskelbtini).

Apeliacines instancijos teismas, ivertines baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmus, kad pastarasis, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužes 31 d. 12 val. iki 2008 m. birželio 5 d. 0 val. 30 min., turedamas tiksla pagrobti jo tevui K. M. priklausanti turta, išemes buto, esancio (duomenys neskelbtini), virtuves langelio stikla, isibrove i buta, ir iš jo pagrobe K. M. priklausancius 600 Lt grynuju pinigu ir elektrini grežtuva „Bosch“ – 180 Lt vertes, teisingai kvalifikavo kaip svetimo turto pagrobima isibraunant i patalpa (LR BK 178 str. 2 d.).

Pažymetina, jog teismu praktikoje isibrovimu laikoma patekimas i patalpa prieš savininko valia bet kuriuo budu, jei tai buvo padaryta, turint tiksla pagrobti ten esanti turta. Vadinasi, teismas, inkriminuodamas isibrovimo i patalpa požymi, turi nustatyti: 1) kaltininko tiksla, susiformavusi prieš patenkant i patalpa, užvaldyti svetima turta; 2) patekima i patalpa prieš savininko ar kito teiseto turto valdytojo valia arba be jo valios.

Nagrinejamu atveju aplinkybes, jog kaltininkas turejo tiksla užvaldyti nukentejusiajam priklausanti turta ir šis tikslas susiformavo prieš jam patenkant i jo tevui priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini), nustatytos paties nuteistojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 45), tiek byla nagrinejant pirmos instancijos teisme (b.l.114-115). Tuo tarpu, tai, kad i K. M. priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pateka prieš nukentejusiojo valia, patvirtina nukentejusiojo bei apelianto parodymai. Iš minetu proceso dalyviu parodymu seka, kad K. M. savo sunu buvo išvares iš mineto buto, raktu nuo buto M. M. neturejo, o bute, pagal ju tarpusavio susitarima, apeliantas galejo buti tik tevui esant namuose (b.l. 10, 45, 114-115). Esant šioms aplinkybems, apeliacinio skundo argumentai, jog bute, esanciame (duomenys neskelbtini), apeliantas gyvena nuo 1996 m., ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta ir jis nera pasirašes jokio dokumento, kuris jam teisiškai draustu patekti i mineta buta, teiseju kolegijos vertinimu, nagrinejamu atveju, nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi itakos.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe gailejimasi bei K. M. padarytos žalos atlyginima ir sušvelninti jam paskirta laisves atemimo bausme.

Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad pagal teismu praktika BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažista padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nustatomas bent vienas iš triju alternatyviu pagrindu: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padejo išaiškinti nusikalstama veika; 3) padejo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas prisipažino del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo. Kita vertus, norint konstatuoti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybe kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika, t. y. nurode esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, butina nustatyti ir jo nuoširdu gailejimasi del padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares nusikalstama veika, kritiškai vertina savo elgesi, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymetina, kad nuoširdus gailejimasis nera nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo ir gailejimosi, o turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad M. M. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera, nes jis tik prisipažino padares nusikalstamas veikas, t. y. nustatyta viena iš aptariamos atsakomybe lengvinancios aplinkybes sudedamuju daliu. Tuo tarpu itariamojo elgesys nepripažistamas nuoširdžiu gailejimusi del padarytu nusikalstamu veiku ir tai apeliacines instancijos teismo vertinimu padaryta pagristai. Ivertinus nukentejusiojo K. M. , paties nuteistojo parodymus, nuteistojo elgesi po nusikalstamos veikos padarymo (po šioje baudžiamojoje byloje M. M. inkriminuotu nusikaltimu padarymo, pastarasis praejus vos menesiui (2008-07-31) ivykde nauja analogiška nusikaltima nuosavybei), tai, kad kaltininkas nukentejusiuju neatsipraše, neišgyvena del padarytu nusikaltimu, nukentejusiajam D. B. nusikaltimu padaryta žala nera atlyginta ir byloje nera duomenu, kad apeliantas stengtusi tai padaryti, darytina išvada, jog pareiškimas apie gailejimasi tera tik deklaratyvus. Vien ta aplinkybe, kad nuteistasis gražino tevui grežtuva bei pinigus, nera pakankamas pagrindas konstatuoti, jog byloje nustatyta ir kita aptariamos atsakomybe lengvinancios aplinkybes sudedamoji dalis – nuoširdus gailejimasis. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nenustate itariamojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 punkte.

Be to, nera pagrindo nukentejusiajam K. M. padarytos žalos atlyginima pripažinti apelianto atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p. Pagal baudžiamaji istatyma kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi istatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visa nusikaltimu padaryta žala. Nors M. M. ir atlygino nukentejusiajam K. M. nusikaltimu padaryta žala, taciau nagrinejamoje byloje apeliantas yra pripažintas kaltu del dvieju nusikalstamu veiku padarymo, apkaltinamuoju nuosprendžiu iš pastarojo nukentejusiojo D. B. naudai priteista 3100 litu turtinei žalai atlyginti, tuo tarpu žala nera atlyginta.

Skirdamas bausme nuteistajam M. M. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Atsižvelges i padarytu nusikalstamu veiku pobudi (ivykdyti 2 apysunkiai nusikaltimai), pavojingumo laipsni, ju padarymo aplinkybes, nusikalstamu veiku stadija (baigtos nusikalstamos veikos), kaltininko atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima bei ivertines pastarojo asmenybe, apylinkes teismas pagristai, vadovaudamasis LR BK 56 str. 1 d., už padarytas nusikalstamas veikas paskyre nuteistajam laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per griežta.

Vertinant apelianto asmenybe, atsižvelgtina i tai, kad jis anksciau septynis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2008-11-20. Nusikaltima, už kuri nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-20 nuosprendžiu, M. M. ivykde tuo metu, kai šioje byloje jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, nuteistasis, vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d. nuostatomis, pripažintinas recidyvistu, kadangi naujas tycines nusikalstamas veikas padare esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui už tycinio nusikaltimo padaryma. Nuteistasis irašytas i Vilniaus priklausomybes ligu centro priežiuros grupe, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybes sindromas (b.l. 79), nevedes, nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos aukšciau nurodytos aplinkybes rodo, kad M. M. iš ankstesniu savo klaidu pozityviu išvadu nepadare, savo gyvenimo budo nepakeite, nenori paklusti visuomeneje priimtoms elgesio taisyklems ir toliau daro nusikalstamas veikas.

Pažymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes ir paskirdamas galutine bausme už kelias nusikalstamas veikas, tinkamai taike baudžiamaji istatyma - Lietuvos Respublikos BK 63 str. itvirtintu reikalavimu nepažeide, todel šioje dalyje keisti skundžiama nuosprendi taip pat nera pagrindo.

Ivertinant išdestyta, nera pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 21 d. nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Daiva Pranyte – ZalieckieneTeisejai Virginija PopovieneViktoras Dovidaitis