Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio ikiteisminio tyrimo atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ne vieną kartą kreipėsi į tyrimą atliekantį prokurorą S, nurodydama, kad jokie veiksmai su įtariamuoju neatliekami, prašydama nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokurorui buvo nuolat skambinama, rašoma elektroniu paštu. 2014 metais prokuroras pasakė parašyti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ji suprato, kad byla yra sudėtinga daug epizodų, tačiau ieškovo atžvilgiu byla buvo užmesta į stalčių ir su ja nieko nedaroma. 2012 metų gegužės mėnesį buvo nutraukta byla UAB „Targirės“ bei jos vadovo atžvilgiu su kuria buvo siejama ir ieškovo nusikalstama veika, tačiau ieškovo atžvilgiu byla nebuvo nutraukta. Jokių veiksmų su ieškovu apart 2011 metais atliktos apklausos daugiau nebuvo atlikta. Netgi nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir panaikinus jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones apie tai nebuvo pranešta registro tvarkytojui ir ieškovas negalėjo disponuoti savo turtu, todėl advokatė buvo priversta kreiptis į bylą nagrinėjantį prokurorą, kaip kad ir nebuvo pranešta policijai apie taikytos kardomosios priemonės- registravimosi policijoje, panaikinimą. Akivaizdu, kad 4,5 metus ieškovas gyvendamas įtariamojo statuse patyrė neturtinę žalą, ilgalaikius išgyvenimus, kurie valstybės turi būti atlyginti. Jeigu byla stalčiuje pragulėjo dėl jos pareigūnų pareigų neatlikimo, valstybė atlyginusi žalą galėtų ją išieškoti iš kaltų pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio ikiteisminio tyrimo, atlyginimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriuje 2009-03-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00035-09 pagal požymius dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1,2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1,3 d. padarymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-05-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriuje ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00035-09 dėl svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1,2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1,3 d. padarymo, įtariant, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3d. (b.l. 7-8).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-05-11 nutarimu ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis Ukmergės rajono PK kiekvieno mėnesio 16 ir 29 dieną, 14 val.; dokumentų paėmimas ir paimta iš jo asmens tapatybės kortelė Nr. 10470521, išduota 2004-01-16, Ukmergės PK MP (88) (b.l. 9).

2010-05-11 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutarimu paskyrė ieškovui kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 10-11).

2010-05-11 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas ir uždrausta valdyti ir disponuoti 1/2 patalpos - buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vėlesniais sprendimais buvo tęsiamas minėtos priemonės galiojimas (b.l. 12, 68-75).

2011-08-18 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 65-66).

2014-12-23 Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi 2014-11-28 įtariamojo J. P. gynėjos prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-0035-09, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00035-09 dalyje dėl ieškovo, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei panaikino paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 13-20).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir operatyviai. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., Stögmüller v. Austria, no. 1602/62, judgment of 10 November 1969, § 5). Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat žr., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60; Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2010-05-11, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis veikdamas V. V. suburtoje organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. V., K. L., R. K., D. P., D. Š. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą- Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas- 250 756 Lt pridėtinės vertės mokesčio, tuo padarydamas Lietuvos valstybei didelę turinę žalą, bei truko iki 2014-12-23, kada Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą Nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Taigi, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas truko keturis metus septynis mėnesius ir dvylika dienų.

Sprendžiant, ar baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu užtruko nepateisinamai ilgai, svarbu įvertinti ir bylos sudėtingumą. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje ieškovui buvo pareikšti įtarimai buvo didelės apimties, dėl organizuotos grupės, kuri apgaule įgijo į valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės pridėtinės vertės mokestį. Tačiau vertinant ikiteisminio tyrimo vykdymo operatyvumą ieškovo atžvilgiu pažymėtina, kad ieškovas baudžiamojoje byloje buvo apklausiamas tik du kartus - pirmą kartą 2010-05-11, tai yra įtarimų pareiškimo metu ir 2011-08-03, taigi ieškovas buvo apklausiamas tik du kartus. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovo nusikalstama veika buvo siejama su UAB „Tagirė“ bei jos vadovo veika, tačiau pažymėtina, kad, iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu bei iš ieškovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog šios įmonės bei jos vadovo D. P., kaip įtariamųjų atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2012-09-05, o tuo tarpu ieškovo atžviilgiu tik 2014-12-23. Sprendžiant atsakomybės klausimą svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas tik po ieškovo advokatės kreipimosi su prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ši aplinkybė teismo vertinimu sudaro prielaidą teigti, kad ikiteisminio tyrimą atliekanti institucija nepadarė visko, kad procesas ieškovo atžvilgiu būtų vykdytas išvengiant nereikalingo delsimo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai procese būtų veikę atsakingai ir operatyviai. Ginčo atveju atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas nurodė faktines aplinkybes, kurios jo nuomone sudaro pagrindą teigti, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas operatyviai, ikiteisminis tyrimas truko per ilgai, jo atžvilgiu nuo 2011 metų nebuvo atliekama jokių procesinių veiksmų, naujos aplinkybės, išskyrus jo duotuose parodymuose, nebuvo nustatytos, atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių argumentų paneigiančių šias ieškovo nurodytas aplinkybes. Atsakovo argumentas, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas rebilituojančiais pagrindais ir kad jis tokio nutarimo neskundė, nesudaro pagrindo paneigti išvadai, kad ikiteisminis tyrimas, kuris truko daugiau nei 4,5 metų, ieškovo atžvilgiu atitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisės į operatyvų procesą reikalavimus.

Plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką aptariamu valstybės civilinės atsakomybės atveju, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir į tai, kad per visą vertinamąjį laikotarpį – daugiau kaip ketverius metus – procesas liko ikiteisminio tyrimo stadijoje (galiausiai ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų), teismas konstatuoja ieškovo teisės į kiek įmanoma trumpiausią bylos nagrinėjimą pažeidimą. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo ir nepagrįstai uždelstos tyrimo trukmės, buvo pažeista ieškovo teisė, kad jam pareikštų baudžiamųjų įtarimų klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Teismui konstatavus ikiteisminio tyrimo trukmės pažeidimą ieškovo atžvilgiu, kartu tai reiškia neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl kurių buvo uždelstas šis tyrimas, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavimą.

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63).

Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose.

Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

Ieškovas prašė priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbu įvertinti šias aplinkybes: tęstinis pažeidimas – ieškovo atžvilgiu truko 4 metus ir 7 mėnesius. Taigi ieškovas dėl nepagrįstai pradėto ir uždelsto baudžiamojo proceso, pakankamai ilgai buvo įtariamuoju, todėl akivaizdu, jog jis išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, reputaciją. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo ar jo gynėjos elgesys ikiteisminiame tyrime turėjo įtakos proceso trukmei. Įvertintina ir tai, kad ieškovas dėl baudžiamojo proceso patyrė įvairaus pobūdžio privataus gyvenimo suvaržymų (buvo pritaikyta kardomoji priemonė dokumento paėmimas, periodinė regsitracija du kartus per mėnesį policijoje, pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, laikinai apribotos nuosavybės teisės į turtą), neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą, dvasinius išgyvenimus, jam sutriko miegas (b.l. 22). Ieškovas į bylą pateikia Darbingumo lygio pažymas, tačiau iš minėtų pažymų negalima konstatuoti, kad būtent dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo proceso padidėjo ieškovo nedarbingumas 15 procentų (b.l. 21, 52).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas mano, jog protingas priteistinos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Į bylą ieškovas pateikė įrodymu, kad jis patyrė 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 78). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 30 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.