Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

Kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Č. Ž. sodyboje bei įsibraudamas į ūkinį pastatą K. S. pagrobė svetimą turtą - Č. Ž. priklausančius daiktus: elektrinį grąžtą, kurio vertė 35 eurai, benzopjūklo grandinių galandinimo stakles, kurių vertė 35 eurai, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 50 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. Ž. 120 eurų turtinę žalą.

2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Č. Ž. sodyboje bei įsibraudamas į ūkinį pastatą K. S. pagrobė svetimą turtą - Č. Ž. priklausančius daiktus: komplektą varinių vamzdelių nuo GAZ 66 ir (duomenys neskelbtini) krovininių automobilių, kurių vertė 50 eurų, savadarbį boilerį, kurio vertė 50 eurų, traktoriaus prikabinimo įrenginį, kurio vertė 202,73 eurai, tris kultivatoriaus ratus, kurių bendra vertė 50 eurų, variklio paleidimo cilindrą, kurio vertė 50 eurų, tepalo siurblį, kurio vertė 44 eurai, kompresorių, kurio vertė 50 eurų, elektros paskirstytoją (babiną), kurio vertė 10 eurų, 14 mm diametro trosą, kurio vertė 30 eurų, gesintuvą, kurio vertė 5 eurai, traktoriaus generatorių, kurio vertė 30 eurų, kuro siurblį, kurio vertė 30 eurų, varikliuko paleidimo korpusą, kurio vertė 10 eurų, tepalo paskirstytoją, kurio vertė 50 eurų, starterį, kurio vertė 50 eurų, vandens pompą, kurios vertė 10 eurų, du magnetus, kurio vieno vertė 30 eurų, bendra vertė 60 eurų, du automobilio generatorius, kurių vieno vertė 35 eurai, bendra vertė 70 eurų, prailgintojo traukę, kurios vertė 10 eurų, dėžę su smulkiomis detalėmis, kurios vertė 20 eurų, stiprintuvą (resyverį), kurio vertė 30 eurų, keturias traktorines stabdžių kameras, kurios vienos vertė 10 eurų, bendra vertė 40 eurų, tris kibirus su varžtais ir veržlėmis, kurių bendra vertė 60 eurų, metalinius profilius, kurių vertė 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. Ž. 1081,73 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. S. kaltę dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvenantis A. mieste. Prie namų turi daržą, todėl reikalingas mėšlas. Nepažįstamas asmuo jam papasakojo, kad U. kaime gyvena žmogus, kuris laiko gyvulius ir turi mėšlo. Tuo tikslu 2015 m. rudenį nuvažiavo ieškoti nurodytos sodybos. Prie automobilio prisikabino priekabą. Sodybą atrado, bet nieko tuo metu nebuvo namuose. Grįždinėjant kelyje jį sustabdė traktorių vairavęs žmogus ir paklausė, ar negalėsiantis jam parvežti du šienainio rulonus. Kadangi jau buvo vėl, sutarė susitikti kitą dieną apie 18 val. Taip pat jis už pagalbą pažadėjo duoti mėšlo. Tas žmogus papasakojo, kaip nuvažiuoti iki sukrauto šienainio. Sakė, jog reikės pravažiuoti apleistą sodybą ir ten rastas sukrautą šienainį bei jis pats ten lauks. Dar tą patį vakarą pabandė surasti nurodytą sodybą. Ją pravažiavęs sustojo ir nuėjo pasižvalgyti. Tai buvo apleista, negyvenama sodyba. Bevaikščiojant koja užkliuvo už metalinių daiktų. Šalia sodybos stovėjo sena surūdijusi technika. Kadangi buvo atvažiavęs su priekaba, tai į ją prisikrovė minėtoje sodyboje rastų metalinių daiktų bei įrankių ir parsivežė į namus A.. Pasiėmė metalinius daiktus, kuriuos rado lauke bei nerakintame ūkiniame pastate. Į kitus sodybos pastatus nėjo, tokių ten ir nebuvo, jie visi atrodė labai apleisti. Sodyba neaptverta. Į namus parsivežti daiktai tuo metu jam buvo nereikalingi, bet galvojo, jog gal kada nors kam prireiks. Metalinius daiktus pasidėjo įvairiose vietose pastatuose, kitus paliko lauke.

Į U. kaimą dėl šienainio vėl važiavo kitą dieną. Į kaimą važiavo su priekaba be bortų. Juos nuėmė, nes ruošėsi vežti šienainį. Važiavo apie 18 val. Kadangi važiuodamas šienainio nerado, stabtelėjo pasižvalgyti ir sustojo ties ta pačia sodyba. Tik sustojus jį užpuolė nepažįstamas asmuo, kaip dabar žino, nukentėjusysis Č. Ž.. Su juo susigrūmė. Paskui Č. Ž. pasikvietė kažkokį žmogų bei iškvietė policiją. Tą dieną buvęs policijos sulaikytas. Kai jį paleido, su policijos pareigūnais nuvažiavo į jo namus. Dalyvaujant Č. Ž. buvo ieškoma iš jo sodybos parvežtų metalinių daiktų bei įrankių. Juos rado įvairiose vietose namuose bei lauke. Rasti daiktai buvo parsivežti per vieną dieną. 2015 m. pavasarį Č. Ž. sodyboje nesilankė. Pripažįstantis kaltę paėmęs tik tuos daiktus, kurie nurodyti kaltinime, ir tvirtinantis, kad juos paėmė per vieną dieną.

Nukentėjusysis Č. Ž. parodė, kad U. kaime turi jam priklausančią sodybą. Paskutiniu metu joje negyveno, todėl ji atrodė apleista. Ši sodyba yra nuošaliau nuo kaimo kelio. Į sodybą vedantis keliukas ties ja ir pasibaigia, toliau niekur nenuvažiuosi. Sodyboje yra likę du statiniai - lauko virtuvė ir ūkinis pastatas. Technika, traktoriai ir automobilis, buvo laikoma lauke. 2015 m. pavasarį pastebėjo, jog iš sodybos dingsta daiktai. Suprato, kad joje lankytasi ne kartą. O vieną kartą pastebėjo, jog buvo įsibrauta per langą į lauko virtuvę, iš kur buvo pavogti įrankiai. Kreipėsi į policiją, bet ikiteisminis tyrimas nevyko. 2015 m. vėlesniu laiku bei rudenį vėl pastebėjo, kad dingsta daiktai. Turėjo duomenų, kad sodyboje lankosi K. S., todėl pradėjo jį sekti. Sužinojo automobilio markę, numerius. Kaimynai jam sakė, jog atvažiuoja žmogus su automobiline priekaba. Paskutinę įvykio dieną buvęs sodyboje ir laukė atvažiuojančių vogti jo turto. Pavakare į sodybą atvažiavo K. S. su jam iš anksto nurodytu automobiliu su priekaba be bortų. Atvažiavęs automobilį atbuline eiga pastatė prie sukrauto metalo laužo, kuriame buvo ir didelių gabaritų metalinių daiktų. Mano, kad dėl to nuo priekabos buvo nuimti bortai. Sustojęs pradėjo vaikščioti apie metalo laužo krūvą. Kai priėjęs paklausė, ką čia veikiantis, K. S. nelabai norėjo kalbėtis. Paskui pasakė, kad atvažiavo šienainio, ir ketino lipti į automobilį ir išvažiuoti, bet buvo sulaikytas. Tuomet išsikvietė telefonu kaimyną J. A., o paskui ir policiją. Apžiūrint automobilį, jame pastebėjo strypą kelti sunkiems daiktams. Su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą. Kitą dieną policijos tyrėja liepė atvykti ir važiuoti į K. S. namus ieškoti pavogtų daiktų. K. S. namuose, malkinėje, rūsyje ir lauke, buvo rasti iš sodybos pavogti daiktai, įrankiai. Dalies jam priklausančių daiktų nerado. Tarp rastų daiktų buvo ir tie, kurie iš sodybos dingo pavasarį. Iš sodybos pavogti įrankiai buvo laikomi statiniuose, rakinamoje lauko virtuvėje ir ūkiniame pastate, o šlifuoklis – ant automobilio sėdynės.

Liudytojas J. A. parodė, kad gyvenantis U. kaime. Č. Ž. sodyba yra kaiminystėje. Kaimynas jam sakė, kad pastebėjęs, jog sodyboje kažkas lankosi, vagia, pavogė suvirinimo aparatą. Vieną vakarą jam paskambino Č. Ž. ir paprašė ateiti į jo sodybą, nes sulaikė vagį. Atėjęs pamatė, kad Č. Ž. grumiasi su sulaikytu asmeniu. Tą asmenį atitraukęs nuo Č. Ž. ir pargriovęs ant žemės. Sodyboje stovėjo automobilis “Audi 80” su priekaba. Tuo metu Č. Ž. paskambino į policiją. Kiek jam žinoma, aplinkui gyvenantys žmonės neturi šienainio, nepardavinėja mėšlo. Č. Ž. sodyba nėra pravažiuojama. Iki jos atvažiavus, toliau niekur nenuvažiuosi. Keliukas veda tik į sodybą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, nuėjo į namus. K. S. automobilis stovėjo sodybos teritorijoje.

Liudytoja D. B., dirbanti policijos tyrėja, parodė, kad baudžiamojoje byloje iš dalies atliko ikiteisminį tyrimą ir jį baigė, pradžioje dirbo kiti tyrėjai. Jai teko važiuoti į namus pas įtariamąjį K. S., kur buvo surinkti iš nukentėjusiojo Č. Ž. sodybos pagrobti metaliniai daiktai bei įrankiai. Į K. S. namus pirmiausia nuvažiavo policijos tyrėjai R. D. ir A. J.. Vėliau atvažiavo ji. Pagrobtus daiktus nukentėjusysis Č. Ž. atpažino. Jų rasta buvo mažiau, negu nurodė nukentėjusysis. Įtariamasis dėl rastų daiktų pripažino, jog jie pagrobti iš sodybos.

Liudytojas R. D., policijos pareigūnas, parodė, kad kartu su kolega A. J. važiavo į įtariamojo K. S. namus surasti iš nukentėjusiojo Č. Ž. sodybos pagrobtų daiktų. K. S. geranoriškai parodė savo namuose pagrobtų daiktų padėjimo vietas. Tai buvo ir pastatuose, ir lauke. Daiktų buvo daug, todėl galima buvo manyti, jog jie pagrobti ne per vieną kartą. Rastus daiktus bei jų radimo vietas fiksavo, fotografavo.

Liudytojas A. J., policijos pareigūnas, davė analogiškus parodymus.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

2015-04-26 Prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 15) nukentėjusysis Č. Ž. pranešė policijai, kad 2015-04-25 atvykęs į savo sodybą U. kaime pastebėjo, jog iš sodybos ir iš ten esančių patalpų pagrobtos automobilių ir traktorių detalės, metaliniai daiktai bei įrankiai, jų tarpe ir elektrinis grąžtas, kampinis šlifuoklis, benzopjūklo grandinių galandinimo staklės.

Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 18-24) įvykio vieta užfiksuota (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Sodyboje du pastatai. Ūkinio pastato durys uždarytos bei užremtos medine kalade. Kito pastato išdaužtas lango stiklas. Sodyboje stovi žemės ūkio technika.

2015-09-30 Č. Ž. protokole – pareiškime policijai (1 t., b. l. 35) nurodyta, kad 2015-09-29 jis savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasigedo trifazio suvirinimo aparato. 2015-09-30 buvo galimai ketinta pavogti kitus daiktus, tačiau jis, įtardamas galimą vagystę, saugojo turtą ir sulaikė vagį. Dėl suvirinimo aparato padaryta 200 eurų turtinė žala.

2015-09-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 36) nurodyta, kad 2015-09-30 vykdant tarnybą ekipaže Nr. AP-277 kartu su vyriausiuoju patruliu K. K. apie 19.50 val. gavo nurodymą nuvykti į U. kaimą, nes ten žmonės sulaikė vagis. Nuvykus į minėtą vietą, juos pasitiko Č. Ž., kuris nurodė savo sodybą, už kurios stovėjo automobilis "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėto automobilio vienas vyriškis laikė kitą vyriškį. Č. Ž. paaiškino, kad buvo dar vienas asmuo, kuris pabėgo. Priėjus sulaikytasis vyriškis paaiškino, jog jį užpuolė ir sužalojo, jis tik buvo susitaręs su nepažįstamu asmeniu vežti šieną. Pilietis, kuris laikė sulaikytąjį ir matė visą įvykį, prisistatė J. A.. Č. Ž. nurodė, kad šiuo metu minėtame automobilyje jo daiktų nėra, tačiau teigė, jog prieš parą su tuo pačiu automobiliu ir priekaba buvo pavogtas jo suvirinimo aparatas. Sulaikytą asmenį pristatė į policijos komisariatą, paaiškėjo, jog tai K. S..

2015-09-30 apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus sodybą ir teritoriją, esančią aplink ją, rasta automobilio ratų pėdsakų. Iš vietovės schemos matosi, kad į sodybą vedantis kelias baigiasi sodyboje (1 t., b. l. 37-43).

2015-10-01 nukentėjusiojo Č. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimas vyksta įtariamojo K. S. namuose, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis Č. Ž. parodė elektrinius prietaisus (variklius), gesintuvą, kapinį šlifuoklį, įvairias smulkias detales, raktus. Taip pat parodė įvairų metalo laužą ir varinius vamzdelius, kurie buvo pavogti iš jo sodybos ir rasti K. S. namuose (1 t., b. l. 67-72).

2015-10-01 apžiūros protokole aprašyti apžiūrėti K. S. namuose rasti Č. Ž. priklausantys daiktai. Visi apžiūrimi daiktai yra nenauji, dėvėti (1 t., b. l. 73-84).

2015-10-01 nutarime grąžinti daiktus nurodyta, kad Č. Ž. grąžinami daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: varinių vamzdelių komplektas nuo “GAZ 66” ir “(duomenys neskelbtini)” krovininių automobilių, savadarbis boileris, traktoriaus T150K prikabinimo įrenginys, trys kultivatoriaus ratai, paleidimo varikliuko cilindras, tepalo siurblys, kompresorius, babina, 14 mm diametro trosas, gesintuvas, elektros grąžtas, kampinis šlifuoklis, generatorius, kuro siurblys, paleidimo varikliuko korpusas, paskirstytojas, starteris, vandens pompa, du magnetai, du generatoriai, prailgintojo traukė, dėžė su smulkiomis detalėmis, resyveris, traktorinės stabdžių kameros, trys kibirai su varžtais ir veržlėmis, benzininio pjūklo galandinimo įtaisas, 6 vnt. metalinių profilių ir kitos smulkios detalės ( 1 t., b. l. 85-87).

Asmens duomenų pažyma (1 t., b. l. 150) patvirtina, kad K. S. savo gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė yra A. S..

VĮ “Regitra” pažymoje (1 t., b. l. 154) automobilio “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas K. S..

Šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. S. įvykdė dvi svetimo turto vagystes. Dalis daiktų buvo pagrobti įsibraunant į pastatus, todėl įsibrovimas yra nusikalstamas veikas kvalifikuojanti aplinkybė. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis K. S. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad lankėsi nukentėjusiajam Č. Ž. priklausančioje sodyboje ir iš ten parsivežė į savo namus rastus metalinius daiktus, įrankius, kurie nurodyti kaltinamajame akte, bet sodyboje buvo tik vieną kartą, o būtent tik jo sulaikymo įvykio vietoje išvakarėse. Sulaikymo dieną nieko imti nesiruošė, atvažiavo tik dėl šienainio vežimo, ieškojo jo buvimo vietos. Neigė grobęs daiktus 2015 m. pavasarį.

Tačiau kaltinamojo K. S. kaltė įvykdžius vagystes 2015 m. balandžio mėnesį ir rugsėjo mėnesį yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis pripažino, jog pagrobė elektrinį grąžtą, benzopjūklo grandinių galandinimo stakles ir kampinį šlifuoklį, kurie policijos buvo rasti jo namuose. Kad šie įrankiai buvo pagrobti 2015 m. balandžio mėnesį, patvirtinama nukentėjusiojo 2015-04-26 pranešimu policijai apie įvykdytą vagystę iš jo sodybos ir tuo paneigiami kaltinamojo parodymai, kad jis 2015 m. pavasarį toje sodyboje nesilankė. Nurodytus įrankius nukentėjusysis atpažino, šie įrankiai rasti kaltinamojo namuose ir grąžinti nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis Č. Ž. nurodė, kad tiek 2015 m. balandžio mėnesį, tiek rugsėjo mėnesį pagrobti daiktai buvo įvairiose vietose sodybos teritorijoje lauke, o taip pat ir pastatuose. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad paėmė daiktus, rastus lauke vaikščiojant po sodybą bei užėjus į ūkinį pastatą, kuris nebuvo užrakintas. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienos vagystės metu dalis daiktų buvo pagrobti iš pastato, visumoje padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė yra įsibrovimas. Dėl to pripažintina, kad kaltinamasis K. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis K. S. nurodė, kad ūkinis pastatas nebuvo užrakintas, tačiau ši aplinkybė nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi reikšmės. Teismų formuojamoje praktikoje nurodyta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” 15 punktas).

Kaltinamojo K. S. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, nes yra jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė – įsibrovimas į patalpą.

Pagrobtų daiktų didelis kiekis bei tai, kad kaltinamojo automobilis, kaip paliudijo nukentėjusysis, ne kartą buvo pastebėtas nukentėjusiojo sodyboje kaimo gyventojų ir jo konkretūs duomenys nusakyti nukentėjusiajam, patvirtina tai, kad kaltinamasis sodyboje lankėsi ne vieną kartą ir 2015 m. rugsėjo mėnesį pagrobti daiktai per kelis kartus. Į šį faktą atkreipė dėmesį ir liudytojai, policijos pareigūnai R. D. ir A. J., kurie lankėsi kaltinamojo namuose surandant pagrobtus daiktus, ir teisme teigė, kad rastų daiktų gausa parodė, jog vogta ne per vieną kartą.

Be to, kaltinamasis K. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-09-30 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), Č. Ž. sodyboje, pasikėsino pavogti svetimą turtą, priklausantį Č. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nepadarė, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo Č. Ž.. Tokiais veiksmais kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje. Tačiau dėl šios K. S. reiškiamo kaltinimo dalies jis išteisintinas, nes nesurinkta pakankamų objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.

Pirmiausia, iš kaltinimo neaišku, kokį konkrečiai svetimą turtą kėsinosi kaltinamasis K. S. pagrobti, nes visai nenurodytas. Antra, K. S. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo atveju nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai yra svarbi turto vertė, kuri kaltinime taip pat nenurodyta. Priklausomai nuo turto vertės kaltinamojo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, o gal tik kaip administracinis teisės pažeidimas. Nustatytų aplinkybių visuma - kad į įvykio vietą K. S. atvažiavo vakarėjant; nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo įvardinti asmens, su kuriuo neva turėjo susitikti, nei nurodyti kokių nors jo kontaktinių duomenų; pro nukentėjusiajam priklausančią sodybą kelio nėra, į ją vedantis keliukas baigiasi ties ja; netoliese gyvenantis liudytojas J. A. nurodė, kad artimai nėra žmonių, kurie turėtų šienainio ar pardavinėtų mėšlą; atvažiavęs K. S. automobilį atbuline eiga pristūmė arčiau sodybos, - paneigia nurodytą kaltinamojo atvažiavimo tikslą dėl šienainio vežimo. Šios aplinkybės bei nukentėjusiojo Č. Ž. nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis atvažiavo į sodybą prisikabinęs prie automobilio priekabą be bortų bei matė automobilyje įrankį, strypą, sunkiems daiktams kelti, privažiavo automobiliu prie stambių gabaritų metalinių daiktų, gali suponuoti prielaidą, kad buvo rengiamasi įvykdyti vagystę, tačiau jokie veiksmai, kuriais būtų tiesiogiai pradedamas užvaldyti turtas, nebuvo atlikti ir todėl K. S. buvimas įvykio vietoje negali būti vertinamas kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių.

Vadovaujantis BK 21 straipsnio 1 dalimi asmuo atsako už rengimąsi padaryti tik sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Taigi, remiantis byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma galima tik prielaidų lygyje teigti, kokią nusikalstamą veiką galimai ruošėsi padaryti K. S., neįrodyta ar ji gali būti vertinama kaip nusikalstama.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamųjų naudai), konstatuotina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamų objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl jos turi būti išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo K. S. atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Kaltę pripažino tik iš dalies, dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra garbaus amžiaus, pensininkas. Vertinant šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme buvo gautas prašymas atleisti kaltinamąjį K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja A. S. prašė kaltinamąjį, jos sutuoktinį, K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ją paskirti laiduotoja. Ji garantavo dėl K. S. tinkamo elgesio ateityje. Nurodė, kad jis labai pergyvena dėl įvykusio, gailisi, kad negerai pasielgė. Tai jam didelė pamoka.

Prašymas netenkintinas. BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos ir pagrindai, kada asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau kaltinamasis K. S. neigė, kad įvykdė kaltinime nurodytą pirmąją nusikalstamą veiką 2015 m. balandžio mėnesį, tvirtindamas, jog visus jo namuose rastus daiktus pagrobė per vieną kartą, 2015 m. rugsėjo mėnesį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-dėl vagystės 2015 m. balandžio mėnesį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams laisvės apribojimo bausme;

-dėl vagystės 2015 m. rugsėjo mėnesį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 7 mėnesiams laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

-paskirti 8 MGL dydžio – 301,28 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtą įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SEB. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, atnešti į teismą, 213 kabinetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 b punktu, 66 straipsniu į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2016-09-29 iki 2016-10-01, ir užskaityti 4 dienų laisvės apribojimo bausmės atlikimą.

K. S. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.