Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas E. U. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2023m. gruodžio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėnesį yra 604,04 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.

4. Nurodė, jog pagal 2017-10-27 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KG0717898 9.4 punktą mokami 0,02 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas E. U. yra skolingas 16,52 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 6 mėnesius. Iš viso atsakovas E. U. yra skolingas 620,56 Eur, šios skolos geruoju nemoka, todėl ji priteistina teismo.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad mokesčiai už šilumą yra mokami nuo gyventojų skaičiaus. Asmuo visus metus nėra registruotas Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Mano, kad jis negali būti priskirtas prie asmenų, kurie turi mokėti. Ieškovui jis yra pateikęs rašytines pretenzijas dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakymų negavo. Teiktų pretenzijų tikslas buvo nutraukti sutartį, nes buvo suprasta, kad yra daug neatitikimų, neteisingų traktavimų. Mano, kad naudotojai neturi mokėti už paslaugą, nes yra apmokėta iš savivaldybės iš anksto. Be to, jam kyla abejonių kodėl ant siunčiamų sąskaitų nėra vyriausiojo buhalterio parašo. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė tiekia šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą atsakovui E. U. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą už šilumos energiją iš E. U. už laikotarpį nuo 2023m. gruodžio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėnesį, 604,04 Eur.

10. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė į bylą 2024 m. rugsėjo 12 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą, parengtą pagal pirkėjo kodą Nr. KG071798, iš kurios matyti, jog mokėtojas E. U., nėra atsiskaitęs su ieškove už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas už laikotarpį nuo 2023m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio.

11. Atsakovas savo nesutikimą apmokėti už šilumos energiją motyvuoja tuo, kad atsakovas yra asmuo, kuris nėra registruotas Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, yra ne atsakovas, ne pilietis o žmogus, todėl jis negali būti priskiriamas prie asmenų, kurie turi mokėti.

12. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1. straipsnis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4, 6.383 straipsniai).

13. Bendruosius klausimus, susijusius su energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu, vykdymu, keitimu, reglamentuoja CK šeštosios knygos septintasis skirsnis. CK 6.391 straipsnyje numatyta, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, – tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

14. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnis). Pabrėžtina, jog energijos pirkimo–pardavimo sutarties formai taikomi bendrieji pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimai.

15. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas numato, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis numato, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovu E. U. buvo sudaryta ir jo ranka pasirašyta 2017 m. spalio 27d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KG0717898. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog tokią sutartį iš tiesų buvo sudaręs ir patvirtinęs savo parašu, nors šiuo metu ir yra nepatenkintas tokios sutarties nuostatomis.

17. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ar siekęs nutraukti sutartį su ieškove.

18. Atsakovas, teismo posėdžio metu dėstydamas savo atsikritimų poziciją nurodė, jog pripažįsta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra šilta, t.y. patalpa yra apšildoma.

19. Tokiu būdu matyti, jog iš esmės, šilumos energija yra tiekiama atsakovo turtui ir dėl to ginčo posėdžio metu nekilo.

20. Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, sunaudojama šiluma paprastai skirstoma į tą, kurią konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam šildymui, ir tą, kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). Vadinasi, daugiabučio namo butų savininkai apmoka išlaidas ne tik už konkrečiai jo butui tiekiamą šilumos energiją, bet privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, tarp jų ir už vandens pašildymą, temperatūros palaikymą (cirkuliacija), šilumą bendroms reikmėms.

21. Analizuojant aukščiau aptartą, darytina išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatyme yra įtvirtintas principas, jog už visą pastate sunaudotą šilumą sumoka to pastato vartotojai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Taigi, pagal Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos tiekimo kainodaros koncepciją, pastate sunaudotos šilumos energijos apmokėjimo pareiga yra paskirstoma vartotojams tame pastate, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jei nuo 2022 m. gruodžio 29 d. nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), nėra registruotų asmenų – vartotojų deklaravusių jo gyvenamąją vietą, kurie būtų įtraukti į pastato energijos vartotojų skaičių, todėl už šilumos tiekimą asmeniui mokėti nereikia.

22. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, apie tai, kad atsakovas nemoka už suteiktas šildymo energijos teikimo paslaugas pagal jam pateiktas sąskaitas, nors šildymo energija į atsakovo butą yra tiekiama.

23. Tokiu būdu, sudarytos sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovė įgijo pareigą patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o atsakovas įgijo pareigą už patiektą energiją sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.71 straipsnis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis).

24. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

25. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė, todėl pripažintina, jog atsakovas pažeidė prievolę (CPK 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių atsiliepime nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovo nurodyti argumentai bei paaiškinimai nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir pagrindu, nepaneigia byloje esančių duomenų apie įsiskolinimo buvimą.

26. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, aptartus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti ir pilnai įrodyti, todėl tenkintini visiškai, iš atsakovo priteistina susidariusi 604,04 Eur skola (CK 6.383 straipsnis 6.384 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,2 procento delspinigius.

28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovo priteistini 16,52 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

29. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 121 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 143 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. U. 604,04 Eur skolą, 16,52 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 620,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.

Priteisti iš atsakovo E. U. 143 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.